Standartiniais pastatais ir erdvėmis užverstoje šalies nekilnojamojo turto rinkoje neįprastų pasiūlymų pasitaiko itin retai – vienas kitas įdomesnis istorinis ar tarpukario modernizmo pastatas, vos vos originalesnis šiuolaikinės architektūros bandymas. Taigi, galimybė įsigyti kadaise Evangelikams liuteronams priklausiusią bažnyčią
Kultūros naktį po dvidešimt penkerių metų tylos vilniečiams ir sostinės svečiams duris atveria viena unikaliausių Vilniaus istorinių erdvių – daržovių sandėliu paversta buvusi Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia. Vienai nakčiai šios bažnyčios-sandėlio trys aukštai prisipildys specialiai šiai
„Grafičiais“ išmargintomis miesto namų sienomis, gatvių tvoromis ar laiptais šiandieną nebenustebinsi. Ispanų gatvės menininkas Okuda San Miguelis vaivorykštės spalvomis ištapė istorinę Laneros miesto (Ispanija) bažnyčią, kurios erdvėje sutilpo visas riedlentininkų parkas. Neįprastas buvusio sakralinio pastato konversijos projektas
Savame krašte esame išlaikę išties unikalų paveldą: juk daugeliui Europos šalių šimtmečiais tobulinant mūrinės bažnytinės architektūros konstrukcijas ir meninę raišką, Lietuvoje iki pat moderniųjų laikų buvo puoselėjama medinės sakralinės architektūros tradicija. Su ja išsamiai galima susipažinti šiandien
Vilniuje pradėtas restauruoti Šv. Stepono bažnyčios sgrafito ornametinis frizas, menantis dar XVII amžių. Tai viena seniausių ir įdomiausių bažnyčių Vilniuje. Renesansinės bažnyčios restauravimo ir konservavimo darbus planuojama baigti 2017 metais.
Uostamiestyje ilgus metus vykusios diskusijos dėl Šv. Jono bažnyčios atkūrimo, atrodo, artėja prie pabaigos. Pačiame miesto centre nuo XVIII a. pradžios stovėjusią bei Antrojo pasaulinio karo metu nugriautą Šv. Jono bažnyčią ketinama atstatyti buvusio dydžio ir su
Unikali medinė daugiakampė Griškabūdžio miestelio Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastaraisiais metais sulaukė didelio restauratorių dėmesio. Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, beveik visi darbai jau yra baigti. Iš viso jie atsiėjo apie 746.000 litų.
PILOTAS.LT jau rašė apie Dievo Gailestingumo bažnyčios Šiauliuose architektūrinės koncepcijos (projektinių pasiūlymų) atvirą konkursą. Liepos 1-ąją, švenčiant Architektų dieną, paskelbti šio konkurso nugalėtojai. Mišrios kunigų ir architektūros specialistų vertinimo komisijos sprendimu, pirmą vietą laimėjo architektai Giedrė Mendoza
PILOTAS.LT metų pradžioje skelbė apie Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos Šiauliuose ir Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Šiaulių skyriaus rengiamą Dievo Gailestingumo bažnyčios architektūrinės koncepcijos atvirą konkursą. Kaip praneša LAS, šiam idėjų konkursui pateikta net 31 architektūros
Beprecedentė architektūrinės etikos problema, kilusi dėl bažnyčios Vilniaus Pašilaičiuose projekto, atrodo, sureguliuota pačių architektų jėgomis. Deja, Bažnyčios atstovai, iš esmės ir užvirę sumaišties košę, užuot bendradarbiavę su architektų jungtine Etikos komisija, pasirinko smėlėtą stručio laikyseną ir ignoravo
PILOTAS.LT anksčiau skelbė apie jungtinės Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos komisijos posėdį, kuriame svarstytas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos parapinės bažnyčios klausimas. Lietuvos architektų sąjunga neseniai informavo, kad gegužės 31 dieną numatytas dar vienas
PILOTAS.LT jau rašė, kad Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos statyti parapinės bažnyčios projektas nė per nago juodymą nepanašus į tą, kuris laimėjo 2007 metais surengtąjį architektūros konkursą. Skiriasi ir projektų autoriai. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga (LAS), gegužės
Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinį konkursą 2007-aisiais laimėjusios architektų grupės vadovas Donaldas Trainauskas sakė portalui PILOTAS.LT, kad apie tai, jog bažnyčią Pašilaičių mikrorajone ketinama statyti pagal kitų architektų projektą, jis sužinojęs iš spaudos. Oficialios informacijos, kad konkursą laimėjusio
Architektūrinei bendruomenei sujudus dėl Vilniaus Pašilaičių mikrorajone statysimos Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios projekto, kurį parengė žinomo architekto Kęstučio Pempės vadovaujama grupė, portalo PILOTAS.LT redaktorius paprašė gerbiamą architektą pakomentuoti delikačią situaciją, nes prieš penkeris metus tame pačiame
Naujoji Lietuvos sakralinė architektūra nedžiugina. Per porą pastarųjų dešimtmečių mums dar nepavyko pastatyti maldos namų, kurie tiek architektūriškai, tiek sakraliai pakiltų virš kasdienybės statinių ir įmedžiagintų kilnią dvasinę būseną, vertą Šventovės vardo. Gali būti, kad nelabai esame
Pagal Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai puoselėti programą šiemet Kaune bus dalinai finansuojami 4 projektai. Kauno miesto taryba ką tik pritarė sumanymui, kad šios paramos didžioji dalis būtų skirta vienam objektui – Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios
Lietuvoje, kur nuo Viduramžių gyvena totoriai ir karaimai, musulmoniškos šventyklos ar kapinės nėra jokia naujiena. Tačiau Austrijoje situacija kita – čia musulmonų iki XX amžiaus vidurio mažai kas buvo matęs. Natūralu, kad ir musulmoniškų statinių nebuvo. Dabar
Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija Šiauliuose ir Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius ką tik paskelbė Dievo Gailestingumo bažnyčios architektūrinės koncepcijos atvirą konkursą. Iš 4 dalių sudaryto sakralinio komplekso bendrasis plotas – iki 2.200 m², o jo
Telšių vyskupija artėjantį Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų pasitiks su dar viena atnaujinta bažnyčia – Palangoje ką tik baigta neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fasadų ir stogo restauracija. Šie prieš 5 metus metais pradėti
Širvintų rajone esančioje Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje vyksta stogo tvarkybos darbai. Šios šventovės stogas buvo bemaž avarinės būklės – į šventovę vidų jau sunkėsi vanduo.
Ką tik pabaigta restauruoti Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia – valstybės saugomas liaudies meno paminklas, storiausio Lietuvos ąžuolo paunksnėje pastatytas dar XVII amžiaus viduryje. Liepos 1 dieną Stelmužės dvaro sodybvietėje žadamos šio Lietuvos medinės architektūros paveldo objekto
Pernai Naujojoje Zelandijoje įvykęs žemės drebėjimas suniokojo Kraistčerčio miestą ir sugriovė jo XIX amžiaus katedrą. Neseniai paaiškėjo, kad istorinę bažnyčią pakeis nauja, suprojektuota savo ekologiška architektūra žinomo japonų architekto Shigeru Bano (Shigeru Ban). Įdomu, kad naujasis Kraistčerčio
Naktinis sausio 26-osios gaisras restauruojamame bernardinų vienuolyne Tytuvėnuose sukrėtė Lietuvą. Vienas didžiausių ir vertingiausių Šiaurės Rytų Europos barokinių sakralinių kompleksų patyrė griaunamąją stichijos jėgą, atnešusią milžiniškus medžiaginius, kultūrinius ir dvasinius nuostolius. Gaisro nuniokotą vienuolyną aplankę Kultūros paveldo
Atokus Vokietijos kaimelis Bavarijos miškuose ruošiasi amžiaus statyboms. Jo gyventojai, pasitelkę profesionalų architektą, šią žiemą ketina priminti apie prieš 100 metų savo senelių įvykdytą protestą ir pastatyti didžiulę sniego bažnyčią. Šiai jų žiemos akcijai prireiks net 1.400
Kryžių kalnas – ypatinga vieta daugeliui lietuvių. Sakrali ir mistiška, jungianti pagoniškų ritualų ir ankstyvosios krikščionybės tradicijas, liaudies kūrybą ir nuoširdžią saviraišką. Sakralus Kryžių kalno magnetas traukia skirtingo pamaldumo, skirtingų įsitikinimų žmones ir jau seniai yra tapęs
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ką tik pradžiugino joje dirbančius restauratorius bei dailės istorikus. Šios plačiau žinomos kaip Bernardinų bažnyčios centrinėje navoje aptikta unikali renesansinė sienų tapyba. Simboliška, kad renesansinis Bernardinų bažnyčios dekoras atidengtas likus vos dviems
Katalikų tradicijoje sakralinės erdvės paprastai yra glaudžiai susietos su jas supančiomis miesto erdvėmis. Pagal portugalų architekto J.L. Carrilho da Graca projektą Portalegrės mieste pastatytame bažnyčios ir bendruomenės centro komplekse šis ryšys yra ypač glaudus, o įspūdį dar
Kauno Rokų priemiestyje planuojama nauja bažnyčia. Kauno miesto taryba jau pritarė miesto bendrojo plano pakeitimui, kuris atvėrė galimybę sakralinį pastatą piečiausiame Kauno pakraštyje statyti prie Marijampolės plento. Prašymą savivaldybei pateikė kunigas Virginijus Gražulevičius, atstovaujantis Rokų šv. Antano
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001