images_straipsniu_foto_1539_Puteik_Tyt_baz_TIT

NAGLIS PUTEIKIS://VALSTYBĖS LIBERALIZAVIMAS VEDA PRIE SUSINAIKINIMO

Naktinis sausio 26-osios gaisras restauruojamame bernardinų vienuolyne Tytuvėnuose sukrėtė Lietuvą. Vienas didžiausių ir vertingiausių Šiaurės Rytų Europos barokinių sakralinių kompleksų patyrė griaunamąją stichijos jėgą, atnešusią milžiniškus medžiaginius, kultūrinius ir dvasinius nuostolius. Gaisro nuniokotą vienuolyną aplankę Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė ir Seimo narys Naglis Puteikis vakar surengė spaudos konferenciją. Supažindiname su N.Puteikio įžvalgomis.

Naglis Puteikis sakė, kad valstybėje vyraujant atmestinam požiūriui į kultūros paveldą,- Labanoro bažnyčią bei Tytuvėnų ansamblį nusiaubę gaisrai gali ir toliau kartotis, naikindami nacionalines šalies vertybes.

Parlamentaras teigė, kad valstybė liberalizuojama sparčiais tempais, jos funkcijas apribojant ekonomika, ES pinigais, darbo vietų kūrimu. Kultūros paveldas vertinamas kaip „ne mūsų reikalas“. Tokios politikos pasekmė itin skaudi bažnytiniam paveldui. Valstybė nesikiša į Bažnyčios reikalus, tuo tarpu Bažnyčia mano mokanti pati susitvarkyti su neįkainojamomis vertybėmis. 

Anot N.Puteikio, realybė yra tokia, kad netgi itin vertinguose sakraliniuose ansambliuose įrengta apsauga, įskaitant ir priešgaisrinę, nėra tinkamai eksploatuojama. Tytuvėnų ansamblyje įrengta moderniausia priešgaisrinės apsaugos sistema, tačiau šio objekto statybos užbaigimo aktas neturėjo būti pasirašytas tol, kol nebuvo patikrinta, ar signalas perduodamas saugos tarnybai, gaisrinei ar į kokią kitą patalpą, kur budima kiaurą parą. To neatlikę, bet parašus padėję valstybės pareigūnai pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintas taisykles.

Seimo nario manymu, priešgaisrinės apsaugos tarnybos nemano, kad turi visuomenei atsiskaityti dėl gaisrų statistikos. Profilaktinių priešgaisrinės signalizacijos patikrinimų – nėra. Vidaus reikalų ministro pozicijos šiuo klausimu taip pat negirdėti. Gaisrai kultūros paveldo objektuose neištiriami, o apie pažeidžiamus teisės aktus nutylima.

Nagliui Puteikiui nekeista, kad Tytuvėnuose prarasti milžiniškos vertės liturginiai eksponatai: „Pastaruosius penkiolika metų kultūros ministrų pastangomis ministerijoje panaikintas muziejų skyrius. Užtat joje aktyviai vystoma vadinamųjų kultūrinių fabrikų sritis. Didžiuliai ES pinigai išleidžiami griuvėsiams paversti fabrikais, kuriuose darbuosis menininkai. Bet kodėl tų milijonų dalis negalėtų būti skiriama sakralinių objektų ir juose esančių vertybių apsaugai, ypač priešgaisrinei? Keista, kad turimas paveldas neapsaugotas, o statomi rūmai menams, kurie dar net nesukurti“.

Tokie politika muziejų srityje, pasak parlamentaro, Tytuvėnuose sukūrė padėtį, kai muziejus buvo įrengtas tam nepritaikytoje patalpoje, neturint reikiamos apsaugos, o jame dirbo asmenys, neturintys tinkamo šiam darbui išsilavinimo ir žinių. Tačiau į tokią vietą buvo atvežtos unikalios vertybės!

„Kodėl nuostata po nuostatos buvo išmėtyti reikalavimai dėl privačių muziejų kontrolės? Šiandien įstatymai leidžia bet kuriai religinei konfesijai bet kur ir bet kaip palikti dideles vertybes“, – stebisi Seimo narys.

Naglis Puteikis sakė nelauksiantis pavasario Seimo sesijos ir naujų tragedijų kultūros paveldo objektuose.  Jis siūlys, kad būtų sudaryta vyriausybinė komisija ištirti gaisrams kultūros paveldo objektuose, o taip pat sugrįžti prie senos tvarkos, kai buvo visiškai aišku, kas už ką atsakingas, kas ką tikrina ir kontroliuoja. Būtina Kultūros ministerijoje atkurti muziejų skyrių, grąžinti privačių muziejų kontrolę, sakraliniuose objektuose įrengti visas įmanomas apsaugos sistemas ir tikrinti, kaip jos eksploatuojamos.  Valstybė turi susitarti su Bažnyčia dėl sakralinio paveldo patikimo saugojimo. Priešingu atveju, pasak parlamentaro N.Puteikio, Lietuvoje situacija išliks tokia, kokią galima apibūdinti žodžiais „buvo Dievo ir iškeliavo pas Dievą“.

Baigdamas N.Puteikis informavo, kad Tytuvėnų ansamblio statybos užbaigimo aktą, pažeisdami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintas taisykles ( ypač jų 62 ir 63 punktus, numatančius, kad signalas apie gaisrą būtinai turi būti perduodamas į patalpą, kurioje budima visą parą), pasirašė: Statybos užbaigimo komisijos pirmininkas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Artūras Ramanauskas ir Šiaulių APGV Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Stasys Kvietkus.

Komentarai

  1. PUTEIKIS NENORETU PUTINO , JIS PATAS SU LIANZXBIERGIU NORETU VISUS ISSAUDYTI KAD LIKTU TIK PAMINKLAI … – kai issipagirios …

  2. prie ko čia VALSTYBĖS liberalizavimas ir paveldosauga? gal puteikis norėtų, kad atsirastų koks putkinas ir viską sutvarkytų? tai įstatymų, taisyklių ir atsakomybės reikalai. tupi seime tai lai pakrutina subinę

  3. Skaitau as cia kas gaisro klausimu parasyta ir mastau, kad turbut tai reportazas is kokios nors Verchnevanejevkos Kalugos gubernijos pakrasty. Kaip Krylovo pasakecioj, kur bezdzione akiniu salone seimininkavo.
    Tvarka pas mus, pasirodo, yra gryniausia palaida bala. Koks cia liberalizmas, Puteiki? Cia absoliuti betvarke. Jeigu baznycia neisgali pasisamdyti tinkamos kvalifikacijos darbuotoju, kurie uztikrintu sistemu veikima ir tvarka ypatingos vertes objektuose, ji turi buti priversta tai padaryti. Elementariai priversta, kaip ir bet kokia kita istaiga.
    Kai prisimenu visas nuostabiausias medines baznyteles varganose parapijose ir matau, kad ten BET KADA gali kilti gaisras, suprantu, kad su ugnimi yra zaidziama tiesiogine zodzio prasme.
    Jokio atleidimo cia negali buti.
    As net bijau pamatyti, kas liko is Tytuvenu. Mirtis.

  4. Su liberaliu požiūriu į paveldą greitai neturėsime jokio paveldo. Ekonominiais sumetimais griūva, dega ir darkomas visas Lietuvos paveldas. 🙂

  5. „Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys kalbėjo, kad Tytuvėnų bažnyčioje buvo įrengta reikalavimus atitinkanti priešgaisrinė signalizacija, tačiau, kilus gaisrui, į perspėjimus apie nelaimę nebuvo sureaguota.“

    N.P.: tokia signalizaciją buvo įrengta, bet nebuvo įjungta, išskyrus išorinę sireną.

    „Pareigūno teigimu, signalizacija buvo sumontuota taip, kad pranešimą apie gaisrą pastebėtų budintis asmuo.“

    N.P.: ji buvo sumontuota, bet nebuvo jokio budinčio asmens, nes nei tokių pareigų, nei tokių asmenų šioje viešojoje įstaigoje nėra, nebuvo ir nebuvo planuota turėti. Tą puikiai matė Statybos užbaigimo komisijos nariai, tačiau vis tiek pasirašė aktą.

    „Mes žinome, kad signalizacija suveikė, ir žinome, kad centrinis valdymo punktas buvo įrengtas priimamajame.“

    N.P.: signalizacija nesuveikė, tik sirena, bet tai nėra signalizacija, nes išgirdę sireną, žmonės žino, kad netrukus atvažiuos policija, gaisrinė, ar saugos tarnyba, todėl niekas niekada niekam neskambina, kai girdi panašia sirenas.

    „Turėjo būti užtikrinta tokia sąlyga, kad pultas turi būti stebimas visą parą, numatytos priemonės, kilus gaisrui, kaip informuoti priešgaisrinę tarnybą.“

    N.P.: kas turėjo užtikrinti? Sargai, kurių nebuvo, ar komisija, kuri matė, kad nėra ir nebus jokių sargų ir kad joks signalas į jokias kitas budinčių patalpas neperduodamas, tačiau vis tiek pasirašė po sakiniu, kad buvęs rekonstruotas vienuolynas atitinka statinio projekto sprendinius. Tuo tarpu Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių 63 punktas nurodo, kad „63. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų valdymo ir rodymo įranga gali būti įrengiama patalpose, kuriose nėra budėtojo, garantuojant, kad gaisro ir gedimų signalai bus perduoti į gaisrinį postą arba kitą patalpą, turinčią ryšio kanalus ir kurioje budima visą parą.“

    „Pasirodė tokie pranešimai, kad tarsi tas signalas turėjo ateiti į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Noriu pasakyti, kad Lietuvoje yra tik du signalai, iš kurių signalai ateina tiesiai pas ugniagesius. Tai Ignalinos atominė elektrinė ir „Orlen Lietuva“. Visur kitur nėra tokių stebėjimo punktų“, – sakė A. Čiuplys“.

    N.P.: dėl žodžio „tarsi“: stebėtina, kad gaisrininkų atstovas rašo tokius teiginius. Ar jis nežino, kad jo įstaigos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintose aukščiau minėtose taisyklėse (priedo 5 punktas) rašoma, kad „A ir K tipų Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos (vienuolyne buvo įrengta K tipo sistema) turi būti sujungtos su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos centralizuotu stebėjimo pultu. Jei priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nėra centralizuoto stebėjimo pulto, GAS sistemų būklės kontrolės signalai gali būti perduodami į policijos arba apsaugos įmonių stebėjimo pultus.“
    Kodėl nėra tokių pultų pas gaisrininkus?
    Kur dar Europoje nėra tokių pultų?
    Kodėl nebuvo pajungta į policijos apsaugos pultą, kaip kad nurodyta taisyklėse, juk toks yra Kelmėje?
    Kodėl būtent tokia priešgaisrinė signalizacija, t.y. signalas buvo prijungtas į policijos pultą, buvo pajungta senosiose administracinėse patalpose, kurios yra tūkstantį kartų mažiau vertingos, nei vienuolynas su meno dirbiniais?

  6. Perskaičiau publikaciją apie šį gaisrą Šiaulių krašte skrastas.lt/?data=2012-02-03&rub=1065924812&id=1328202088, tai negaliu patikėti savo akimis:
    „Apdraudžiant vertybes būtų aiškiai žinomas ir tikslus meno vertybių skaičius, ir jų vertė. Būtų reikalinga ir rimta apsauga, o ne vietinė signalizacija.“
    Nėra tokio termino „vietinė signalizacija“ – panaikino dar Stalino laikais. Dabar visose kultūros paskirties pastatuose, kurių plotas didesnis nei 500 kv.metrų (o šiuo atveju – 1700 kv.m) priešgaisrinė signalizacija turi būti pajungta į policijos arba apsaugos įmonių stebėjimo pultą. Ir jokio kito varianto nėra. Tokia signalizacija čia ir buvo suprojektuota, sumontuota, tačiau dėl nežinomų priežasčių ji nebuvo įjungta (sirena lauke nėra signalizacija, o tiesiog sirena).
    Kodėl statybos užbaigimo komisijos nariai, ypač jos pirmininkas Šiaulių Statybos inspekcijos darbuotojas Artūras Ramanauskas ir ypač Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Stasys Kvietkus, matydami, kad signalizacija nesujungta su policijos ir ar apsaugos tarnybos stebėjimo pultu, pasirašė tą aktą?
    Todėl gaisrininkai atvažiavo ne pagal signalizacijos signalą, o pagal už 3 km gyvenusio žmogaus skambutį.
    Kodėl viešosios įstaigos vadovas neįjungė naujos moderniausios signalizacijos į budėtojų pultą? Juk viešoji įstaiga tokią signalizaciją buvo įsijungusi kitame (senajame) pastate, kodėl neįjungė restauruotame?
    Neįtikėtina skaityti muziejaus vadovės aimaną, kad labai blogai padaryta, kad visi eksponatai sunešti į vienintelę medinę patalpą? Kas davė tokį nurodymą? Klebonas, vyskupas, meras, viešosios įstaigos vadovas?: „Visi žinojo, kad muziejus – vienintelė patalpa visame vienuolyno pastate medinėmis lubomis“ – tai kodėl visi tylėjo?).
    Informacija apie neįkainuojamų paveldo lobių svarbiausią saugotoją sukrečia:
    „P. Jurkaitį žmonės prisimena dirbus danų kiaulių bendrovėje „Saerimner“ Aplinkos skyriaus vedėju. Jam dirbant 2007 metų rugsėjį srutomis buvo užteršti Vengrės ir Gryžuvos upeliai. Tarša tada viršijo 116 kartų leistiną normą ir upeliais tekėjo nebe vanduo, bet srutos. O P. Jurkaitis viešai tikino, kad jam nesmirda. Po šios ekologinės avarijos P. Jurkaitis buvo nubaustas 300 litų bauda „dėl pareigos aplinkai saugoti nevykdymo“. Po avarijos P. Jurkaitis išėjo iš darbo.“

  7. Tytuvenuose buvo ne baznytinio paveldo muziejus, o ekspozicija, be to labai liudnai atrode vertybes drozliu plokstes balduose:(
    Zinau daug objektu, kuriuose kai suveikia priesgaisrine signalizacija, suskamba vadovu mobilieji telefonai. Juk IT amzius, n -galimybiu!!! dirbti efektyviai

  8. Dabartiniai į žydų evangeliją nukrypę pamatai Lietuvai NIEKO verti. Ogi todėl, kad Baltiška tradicija įgavusi prokryžiuočiams nei menkiausią nei nė menkiausio mūsų bočių pavidalo esmę, o vien prokryžiuotišką OKUPACINĘ siekiamybę – neteisėtai božnycintis.
    Gera str. mintis taryt vien tame, kad pabaigt vieną kartą klastingai krikščionintis. Krikščionintis atrodytų pradžiai prolandsbergio nereikšmingose krikščionizuotose puteikinėse smulkmenose – kažkokiose importinėse dvasinėse prožydų knygose ir teologinėse nycose – klastingai okupuojant LT.

    Kiek dar mano įneštų į biudžetą kažkiek mano litų kažkokie prokryžiuočiai pasisavinę atiduos kažkokiai savo božo nycei ?

  9. Tai, kad pasaulis nuodėmingas jokia paslaptis. Niekam ne paslaptis, kad „savaiminiai gaisrai“ visada kyla prieš revizijas, pavogus kokią nors vertybę, ką nors užmušus ir pan.

  10. Mano ziniomis, vienuolynas buvo apdraustas 10 mln, o baznycia 6 mln. Bet argi tame esme. Juk sunaikintos arba sugadintos ne siaip vertybes ar prekes, kurias galima is naujo pasigaminti. Juk sunaikintos istorines vertybes, kurios isnyko amziams. Ka uz tuos draudimo pinigus pirkti? Nebent vel naujas cerpes, nauja signalizacija, naujus statybininkus samdyti ir t.t.

  11. O kodėl kalbama tik apie valdininku atsakomybe ir visokius reglamentus ir grieztinimus? Kai koki valdininka nubaus tai is vis negalesime susikalbeti su gaisrininkais. Kodel pavyzdziui siuo atveju nekeliamas klausimas del privalomojo pastatu draudimo tiek statybos tiek eksploatavimo metu? Nera draudimo sutarties ir jokiu vertybiu nesti i pastata negalima – tada nereiketu aiskintis koks valdininkas ka pazeide, nes draudimo bendrove, saugodama savo pinigus, pasirupintu, kad viskas butu is tiesu tvarkinga, o ir dabar klausimu nebutu apie finansavimo suradima nuostoliu padengimui.

  12. atrodo puteikis kirto, kad garsiau skambetu, o ne kad problema isryskinti. detektyvas – pasirase, o neturejo pagal raide pasirasyti. tai tuoj atsiras iniciatyvu dar daugiau tu raidziu sukisti i reglamentus. esu tikras, kad esme ne tame. suprantu, kad seimo nariu produkcija – istatymai, reglamentai ir pan. bet matome viena – raidziu daugeja, o gyvenimo kokybe negereja. paveldo apsauga – irgi. tikiu, kad protingai liberalizuojant ir didinant asmenine atsakomybe kelias lietuvai butu tiesesnis.

  13. …. Statybos užbaigimo komisijos pirmininkas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas…..
    nu jo gal pavadinima trumpinam, kad paprasciau derinti but….

  14. kol pavelda saugo tokie veikejai kaip pats N.P. ir D.V. tol musu paveldas toliau grius ir bus tokioje pacioje apgailetinoje situacijoje, kokioje yra dabar.

  15. Neteisus gerb. Seimo narys dėl lėšų skyrimo „meno fabrikams“ nereikalingumo. Juk Tytuvėnų ansamblio moderniausia gaisrinė signalizacija tikriausiai irgi kainavo didelius pinigus,bet priešgaisrinės augos sistema vistiek nesuveikė.Ne piniguose esmė, kalta tikrai ne lėšų kultūrai skirstymo prioritetų politika.Galima visus ES pinigus skirti paveldo objektų apsaugai,bet nuo to niekas nepasikeis,jei nesikeis valdininkų mentalitetas.
    Visokeriopai pritariu gerb. Seimo nariui dėl esmingai didesnių lėšų skyrimo muziejams,ypač regioniniams,kvalifikuotų specialistų darbo finansavimui regioniniuose paveldo objektuose.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Rimvydas Laužikas

UNESCO PRIPAŽINO: R.Laužikas išrinktas į Nematerialaus kultūros paveldo Vertinimo komisiją

2022 gruodžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik Rabate, Maroko Karalystėje įvyko UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisijos rinkimai. Nurungęs konkurentus, į šią garbingą komisiją išrinktas ir

Ilguvos bažnyčia

TAIKYS ŠIUOLAIKINIUS METODUS: Pradėta tvarkyti medinė Ilguvos bažnyčia

2022 lapkričio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Pradedama tvarkyti Ilguvos dvaro sodybos statinių kompleksui priklausanti medinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, kurios fasadų apdaila bus restauruojama taikant šiuolaikinius metodus. Tvarkybos darbų projektą parengė

Kauno  menininkų namai

TVARUS PAVELDAS: Prasideda „Europos paveldo dienų“ renginiai

2022 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje prasideda Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (EPD) renginiai. Tai jau tradicija tapusios ir penkiasdešimtyje Europos valstybių kiekvieną rugsėjį apie 30 milijonų dalyvių į

Antazavės dvaras

ISTORINIAI RŪMAI ATGIMĖ: Antazavės dvaras laukia lankytojų

2022 rugpjūčio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Sutvarkyti atgimė ant šiaurinio Zalvės ežero kranto Antazavėje stovintys dvaro rūmai, kadaise priklausę grafams Pliateriams. Architektūriškai ir istoriškai reikšminguose rūmuose organizuojamos parodos, ekskursijos, vyksta kiti

Paveldo objektų žemėlalis

TVARKOMI PAVELDO OBJEKTAI: Svarbiausia informacija – specialiame interaktyviame žemėlapyje

2022 rugpjūčio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerija kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos pristato interaktyvų kultūros paveldo objektų, kurie bus pradėti tvarkyti pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų

Didžvario rūmai

PRAŠO DIDŽDVARIO RŪMŲ: Šiauliai nori įveiklinti Zubovų paveldą

2022 rugpjūčio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių savivaldybė neseniai kreipėsi į Vilniaus universitetą prašymu perduoti miestui Aušros alėjoje stovinčius Didždvario rūmus. Garsios didikų Zubovų giminės atstovai, kurių protėviai buvo šių rūmų

Maltos parlamentas

ARCHITEKTŪRINĖ OPERACIJA MALTOJE: Pirštų galiukais UNESCO paveldo kūne

Projektavimas istoriniuose miestuose neretai panašus į sudėtingą chirurginę operaciją, kai reikia moderniu architektūriniu implantu pakeisti sergantį urbanistinį organą, istorijos eigoje nutrupėjusią miesto struktūros dalį ar

Minties Rato 37

NYKSTANTIS MIESTAS: Pelėdų kalno diskusija apie medinę architektūrą ir jos likimą

2022 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miesto muziejus ant Pelėdų kalno rengia diskusiją-pokalbį apie Kauno ir Vilniaus medinę architektūrą ir jos likimą. Ką renkamės saugoti, o ką naujai interpretuojame, įsileisdami

VDA KF

MENANTIS DIDŽIUOSIUS: VDA fakultetas įsikūrė išskirtiniame istoriniame Kauno kvartale

2022 birželio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas (VDA KF) įsikūrė Laikinosios sostinės senamiesčio kvartale, kuriame manoma būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų. Muitinės gatvėje stūksančiame pastatų komplekse ką

paveldas

STIPRINS APSAUGĄ: Rengiama nauja kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija

2022 birželio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerija, siekdama sustiprinti kultūros paveldo apsaugą ir patobulinti jo teisinį reglamentavimą, pradėjo naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos rengimo procesą. NUO BALANDŽIO DIRBA

Okupantų paminklas Merkinėje

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA: Sovietinės karių kapinės – ne paveldo objektai

2022 birželio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Rusijos karinės agresijos fone Lietuvoje netyla diskusijos dėl sovietmečio paminklų ir karių kapinių. Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) neseniai apsvarstė užsienio šalių karių

Šv. Jono bažnyčia

DAR VIENAS ŽINGSNIS: Klaipėda imasi Šv. Jono bažnyčios atkūrimo atsakomybės

2022 birželio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Žengiamas dar vienas žingsnis, palengvinsiantis Šv. Jono bažnyčios atkūrimo procesą. Klaipėdos miesto savivaldybę siūloma pripažinti už šio projekto įgyvendinimą atsakinga institucija. Tokį Seimo nutarimo pakeitimo

Organizatoriai Kauno parodai parinko itin dėkingą vietą – ilgus metus buvusį pamirštą, tačiau šį rudenį it nauja kultūros scena atgimusį kino teatrą „Daina“ (arch. S.Kudokas, inž. A.Breimeris; 1936 m.). ©PILOTAS.LT

PADĖS ATSINAUJINTI: Savivaldybė parems 50 Kauno istorinių pastatų tvarkybą

2022 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Iniciatyvūs Kauno gyventojai su miesto prisidėjimu planuoja atnaujinti 50 pastatų Kauno senamiestyje, centrinėje dalyje, Žaliakalnyje bei atokesnėse vietose. Šiemet dalinis miesto finansavimas – iki 50

Vilniaus senamiestis

VILNIAUS SENAMIESČIO PATIKRA: KPD specialistai aplankys 10 kvartalų

2022 balandžio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis skyrius senamiestyje pradeda tikrinimą. Specialistai lankys 10 istorinių kvartalų. Pranešama, kad gegužės – birželio mėnesiais Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus

UNESCO Rusia

UNESCO NUSIKALSTAMAI NERYŽTINGA: Savo sesiją toliau planuoja susitepusioje Rusijoje

2022 kovo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kovo pradžioje Jungtinių Tautų Švietimo, Mokslo ir Kultūros organizacija (UNESCO) išreiškė viešą susirūpinimą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą bei naikinamo pastarosios paveldo. Tačiau jos tolesnėje

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (arch. E.N.Bučiūtė, 1974 m.). Foto: Norbert

DAUGIAU KULTŪROS VERTYBIŲ: Sąrašą papildė ir Nacionalinis operos ir baleto teatras

2022 vasario 111 KomentarasPILOTAS.LT

Kultūros vertybių registrą pernai papildė nemažai naujų kultūros paveldo objektų. Į Kultūros vertybių registrą įrašyta beveik 700 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, tarp kurių ir laiką pralenkęs architektės

dingusios vertybės

DINGUSIOS KULTŪROS VERTYBĖS: Paskelbtas per 300 objektų sąrašas

2021 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą sudaro daugiau kaip 300 objektų – paveikslai, ikonos, skulptūros, bažnytiniai reikmenys, kryžiai, tekstilės gaminiai, baldai, kitos vertybės. Sąrašą paskelbė

Paryžiaus Dievo motinos katedra prieš gaisrą. Foto: ©PILOTAS.LT

„DISNEYZACIJA“ NEIŠGASDINO: Paveldosaugininkai pritarė Notre Dame interjero naujinimui

2021 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Prancūzijos paveldosaugininkai pritarė garsiosios Paryžiaus Dievo motinos katedros (Notre-Dame de Paris) kontraversiškiems interjero naujinimo planams. Vis dėlto daugelis Prancūzijos meno ir kultūros autoritetų tame įžvelgia „disneyzacijos“

Klimato kaita

EUROPOS ARCHITEKTŲ KONFERENCIJA: Klimato kaita ir pastatytas paveldas [1]

2021 lapkričio 161 KomentarasLinas Tuleikis

Reikia pripažinti, kad pas mus Lietuvoje terminas “klimato krizė” dažniau yra susierzinimo, nei susirūpinimo ženklas. Deja, bet savo požiūriu į klimato krizę mes panašesni į

Heritas

PAVELDO ĮKROVIMAS: Tarptautinis kultūros paveldo festivalis „Heritas“

2021 rugsėjo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 23 – 25 dienomis vyksta tarptautinis kultūros paveldo festivalis „Heritas‘21“. Ketvirtus metus vyksiantis paveldo festivalis vienija specialistus iš visos Lietuvos ir užsienio, valstybės bei

Kauno Bernardinų vienuolyno su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia kompleksas tvarkomas nuo 2009-ųjų. Foto: ©PILOTAS.LT

ĮTRAUKIANTIS PAVELDAS: Sukvies simboliškosios Europos paveldo dienos

2021 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Europos paveldo dienos (EPD) šiemet kviečia intriguojančia tema „Įtraukiantis paveldas“. Tai ne tik vienas simboliškiausių Europos Tarybos inicijuotų renginių, bet jau nuoširdžiai pamėgtas visose penkiasdešimtyje

Fixus mobilis

PAVELDO MOKYMAI NERINGOJE: Rugsėji lankysis „FIXUS Mobilis“ komanda

2021 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Projekto „FIXUS Mobilis“ komanda rugsėjį Nidoje ir Juodkrantėje rengia konsultacijas ir praktinius mokymus kultūros paveldo objektų, istorinių statinių valdytojams ir suinteresuotai visuomenei. VISKAS PRASIDEDA NUO

Valdovų rūmai

REIKIA VIENINGOS SISTEMOS: Siūloma reorganizuoti Kultūros paveldo centrą

2021 liepos 23Be komentarųPILOTAS.LT

Duomenys apie atliktus kultūros paveldo tyrimus šiandien yra išsibarstę po skirtingas įstaigas, o vieningos skaitmeninimo sistemos nėra. Valstybinė kultūros paveldo komisija pasiūlė reorganizuoti Kultūros paveldo

UNESCO

KAUNO ŽYGIS Į UNESCO: Vyksta svarbi komiteto asamblėjos sesija

2021 liepos 20Be komentarųPILOTAS.LT

Prasidėjo UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 44-oji asamblėjos sesija, kuri yra itin svarbi į UNESCO paveldo objektų sąrašą pretenduojančiam Kaunui. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 44-oji asamblėjos

polocko-g-g-orzikausko-nuotrauka

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA: Statybų procesai Vilniaus senamiestyje neramina

2021 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Statybų procesai Vilniaus senamiestyje neramina tiek specialistus, tiek aktyvią visuomenę. Skundų gausa Valstybinę kultūros paveldo komisiją paskatino susitikti su visuomenės atstovais. Paaiškėjo, kad nuogąstavimai nėra