Kryžių kalnas – ypatinga vieta daugeliui lietuvių. Sakrali ir mistiška, jungianti pagoniškų ritualų ir ankstyvosios krikščionybės tradicijas, liaudies kūrybą ir nuoširdžią saviraišką. Sakralus Kryžių kalno magnetas traukia skirtingo pamaldumo, skirtingų įsitikinimų žmones ir jau seniai yra tapęs tarsi visų lietuvių savastimi.
Gal todėl žinia, kad yra rengiamas Kryžių kalno teritorijos detalus planas, kuris numato galimybę greta šventojo kalno statyti maldos namus, suerzino ir sujudino visuomenę. Po profesoriaus Jono Minkevičiaus straipsnio, PILOTAS.LT redakcija sulaukė nemažai skambučių ir laiškų, kritikuojančių šį sumanymą. Tačiau prieš juos publikuodami, pirmiausia paprašėme pasidalinti mintimis žinomą Šiaulių architektą Darių Jakubauską, kuris rengia Kryžių kalno teritorijos detalų planą kartu su žmona Rasa Jakubauskiene.
ARCHITEKTAS DARIUS JAKUBAUSKAS: DARAU TAI, KUO TIKIU
Pirmiausia-Kryžių kalnas yra krikščioniškas darinys, sutraukiantis minias maldininkų. Atlaidai šioje vietoje kiekvienų metų liepos paskutinį savaitgalį jau tapo tradiciniais.Yra vykdoma Jono Pauliaus II-ojo piligrimų kelio programa, patvirtinta 2007 metais. Vyriausybės nutarimu turi būti įamžintas Jono Pauliaus II-ojo maldos prie Kryžių kalno faktas.
Kryžių kalnas, kaip maldos vieta yra įamžintas 1928 metų kino filme, kuriame matoma parapinė koplyčia kryžių kalno viršuje. Kryžiai šioje vietoje pradėti statyti XIX amžiuje, kaip pasipriešinimo Rusijos provoslavų tikėjimo ekspansijai simbolis.
Atkūrus nepriklausomybę, pasikeitė ir politinė, ir urbanistinė Kryžių kalno situacija: 280 metrų nuo Kryžių kalno pastatytas Pranciškonų vienuolynas, 350 metrų nuo kalno – informacinis centras, Kryžių kalno vizualinės apsaugos zonoje pastatyta eilė kaimo turizmo sodybų.
Mūsu rengiamu detaliuoju planu, Šiaulų rajono savivaldybės užsakymu bei Šiaulių vyskupijos kurijos prašymu, formuojamas sklypas maldos namų statybai šalia informacinio centro, 350 metrų atstumu nuo Kryžių kalno, jo vizualinės apsaugos zonoje. Kryžių kalno konservacinės apsaugos zona – neliečiama. Maldos namai turėtų būti iki 8 metrų aukščio (107,3m absoliutinė altitudė), ne aukštesni nei Kryžių kalno aukščiausia žemės paviršiaus altitudė. Maldos namams vietą parinkome šalia informacinio centro, kad išnaudoti jau įrengtą infrastruktūrą (automobilių stovėjimo aikštelę, san.mazgus, vandens tiekimo ir nuotekų sistemas). Numatoma teritorija pastatui V2 (religinių bendruomenių pastatų statybos teritorijos naudojimo būdas ir pobūdis) sudaro 3.827 kv.m. Numatomas maksimalus užstatymo tankumas – 50%, užstatymo intensyvumas – 40%.
Manome, kad maldos namų architektūrinis vaizdas turi būti parenkamas tik architektūrinio konkurso būdu. Tokią pastabą įrašėme į pagrindinius detaliojo plano reikalavimus.
Maldos namų sklypo parinkimas yra suderintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kultūros paveldo komisijoje 2011 birželio 2 dieną (nr. 13P8) Vilniuje. Šios vietos sprendiniai, dalyvaujant atitinkamoms žinyboms, pristatyti ir pačioje Kultūros ministerijoje. Jiems pritarta.
Esu įsitikinęs, kad maldos namams parinkta vieta niekaip nekonfliktuoja su Kryžių kalnu, nes pagrindiniuose apžvalgos taškuose nėra matoma – ją užstoja esami želdynai, be to sklypas yra pakankamai nutolęs nuo kalno ir išklotinėse nėra dominuojantis lyginant su Kryžių kalno tūriu. Maldos namai bus apžvelgiami praktiškai tik nuo Kryžių kalno viršaus.
Suprantu, kad Kryžių kalnas, kaip reiškinys, jau yra tarsi bažnyčia. Manau, kad šioje aplinkoje greta vienuolyno, informacinio centro, kaimo turizmo sodybų, iškilę katalikų bažnyčios maldos namai, tik pabrėš ir praturtins Kryžių kalno unikalumą ir sakralumą. Apskritai manau, kad šios teritorijos urbanizaciją reikėjo vykdyti būtent nuo bažnyčios statybos, o ne nuo įvairiausių priklausinių.
Galų gale, juk architektų pareiga yra ne tuščiai politikuoti, o profesionaliu darbu visuomenei sukurti jai priimtinas erdves ir statinius. Žmonių poreikiai dvasiniu ir fiziniu požiūriu yra tiesūs ir teisingi. Tada architektas aiškiai funkciškai ir dvasiškai estetiškai turi sukurti aplinką šiems poreikiams.
Beje, žiniasklaidos ir internetinė apklausa rodo, kad 10.000 tikinčiųjų nori bažnyčios prie Kryžių kalno, o 700 skeptikų ja netiki. Natūralu, ir tai yra demokratiška, kad apie 10% visuomenės nepritaria visiems valstybei ir pasauliui svarbiems objektams.
Vilmantas Rutkauskas
( 2011-09-08 )
–
Nieko tokio – trinkit , blokuokit, – tikrai nepyksiu.
Ir toliau čia (ne)rašinėkit okupantams problematinius straipsnius.
–
Aš TIK pasakau savo nuomonę ir nesiruošiu architektūriniui ar kryžiškam Yahuizmui įtikti.
–
Be to, reikėtų visam laikui įsidėmėti, jog prie piliakalnių tiesiog netinka okupantų (pypt)kryžiai ir (pypt)božnycos. Romoj – tinka.
redaktoris
( 2011-09-08 )
Gerbiamas Vilmantai Rutkauskai, uz savo nekorektiskus komentarus ir, svarbiausia, komentarus ne i straipsnio tema, jus gaunate GELTONA KORTELE. Tai – ispejimas.
Vilmantas Rutkauskas
( 2011-09-07 )
–
Bet kokia žydų misija – absoliučiai savanaudiška. Tai būtina įsidėmėti. Dėl to ji ir remiasi okupacine evoliucinio vystymosi versija, kurios inspiratorius – gudrus žydų „aukščiausiasis“ Yahuya – taryt aukščiau visko, o visi kiti – žydtarnystės pusžydlietuvių klūpalų žydvasioje – atleidimams ir dovanoms iš okupanto „melžti“.
Žinoma, tam telkiant ir gudrią okupacinę priemonę – Lietuvos šventą Žemės galią smaigstant žydkryžiais.
Gaila klūpalųpusžydlietuvių
O.U._ marija
( 2011-09-07 )
pagonys kryžių negarbino.
Demokratinėje visuomenėje negali būti įgnoruojamas vienoks ar kitoks požiūris, tikėjimas ir tuo labiau, kad tas požiūris yra daugumos.
marytis
( 2011-09-07 )
prisipazinsiu, kazkaip be vilmanto rutkausko zydkrikscionisko komentaruko sita zydkrikscioniska publikacija stokojo lietuvos lauku ir giriu propagonisko aromato. dabar lyg ir viskas sustojo i savo zydkrikscioniskas vietas.
Vilmantas Rutkauskas
( 2011-09-06 )
–
Suklupdytųjų žydkrikščioniškų avinų ir avelių autoritetas yra žydganytojas – juodaskverniškomis baimės ir gudraus žydpažado, ir mazochistinio kančios garbinimo teologijomis – žydraščiais ir okupantų savigoistiniais kolaborantais atsikraustęs į pagonišką Lietuvą.
–
Okupantų kolaborantai (šiandieniniai žydkrikščioniakalbiai žydkrikščionys) su žydmaldaknygėmis ir toliau nuožmiai gviešiasi LT Žemių – statydami božnycas ir žydkryžius – tiesiog taryt pasityčiojant – tiesiai pagoniškąjam piliakalniui.
O.U._ marija
( 2011-09-06 )
pas mus, tur būt, nieko negalima aptarti be įtarinėjimų. Nejau, tik “ atkatas“ visiems terūpi ?
Nenoriu tuo tikėti.
Viena komentatorė, atsiliepdama į profesoriaus kritinį straipsnį, prisipažino, kad lankėsi šventojoje žemėje ir, kad netgi ten, prie pačių sakrališkiausių krikščionims vietų, yra arba koplyčios arba didžiuliai maldos namai, po kuriuos vaikštant pamatai vietą liūdyjančią Nukryžiavimo vietą ar ką kitą, kas su tuo susyję. Pasaulyje tokių reiškinių yra begalės. Nematau čia nieko blogo, jei viskas, kas šia tema yra deklaruojama, bus išspręsta aukštame profesiniame lygyje.
Tai gali tapti netgi labai savitai gražus ir išskirtinis objektas mūsų kraštui.
Detaliojo plano autorius gana argumentuotai atsakė į emocionalias profesoriaus pastabas, tuo labiau, kad šalia tos vietos jau senokai yra įsikūręs vienuolyno pastatas.
Jei, tikrai, viskas vyks sąžiningai ir atlieps visisiems reikalavimams, manau, nuo to Kryžių kalno nei savastis nei reikšmė nenukentės, o jis taps tik labiau apsaugotas.
Labai norėčiau tikėti, kad bus sukurtas , tikrai, patrauklus maldai ir susikaupimui skirtas kompleksas.
Absoliutus visko neigimas veda į aklavietę.
nustebęs
( 2011-09-06 )
Jei neklystu,bažnyčios konkursas šioje vietoje buvo surengtas prieš keliolika metų. Berods buvo išrinktas įgilinto į žemę bažnyčios pastato varijantas.Gal neatidžiai perskaičiau,bet det. plano rengėjas nei vienui žodžiu apie tai neužsimena. Ar buvusio konkurso rezultatai nebegalioja?
patriotas
( 2011-09-06 )
Kunigai rinks aukas „statybai“.
10 proc. perves Vatikanui.
Statys Lietuva. Iš perteklinio biudžeto.
Sakoma: kvailą ir bažnyčioje muša.
Valstietis
( 2011-09-06 )
Vieta parinkta gera. Viskas priklausys nuo konkurso rezultatu.
SIAULIU KRASTAS
( 2011-09-06 )
Sekmadienį ant Kryžių kalno panevėžietis Alvydas Veberis nugriovė Marijos skulptūrą. Jis tikino, kad jo paties 1994 metais pastatyta Marija klaidino tikinčiuosius ir buvo virtusi stabu.
Ant to paties postamento sumontuotos dvi granitinės lentos su dešimčia Dievo įsakymų. Griovėjas sako taisęs savo klaidas, paveldosaugininkai įžvelgia savivalę, o Kryžių kalnas liko be Marijos skulptūros.
http://www.skrastas.lt/?data=2011-09-06&rub=1065924812&id=1315284418
obalsis
( 2011-09-06 )
jeigu tikintieji to pastato tikrai taip nori (?) tai gal tegu už tikinčiųjų pinigus ir stato bei projektuoja. ar vėl bus pasikinkyta totalitarinė demagogija, kad 90% Lietuvos piliečių yra praktikuojantys katalikai? 🙂