Šiandieną Kauno įgulos karininkų ramovėjeatidaroma paroda „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“. Parodos sumanytojas, prodiuseris ir mecenatas skulptorius Dainius Lanauskas sako, kad pradėjęs kolekcionuoti art deco stiliaus baldus ir interjero elementus – artdekinės gravitacijos neišvengiamai buvo atvestas į Kauną.
Pilotas.LT: Tenka prisipažinti, kad pirmas klausimas išgirdus apie parodą „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“ yra – kur jūs buvote anksčiau? Kodėl „auksinio Kauno“ interjerų paroda surengta tik dabar…?
Dainius Lanauskas: Negaliu atsakyti… Aš pats anksčiau gyvenau Vilniuje, buvau įsteigęs kelis verslus, tame tarpe dailės reikmenų parduotuvėlę „Dailu“ priešais Šv. Onos bažnyčią. Art deco stiliaus baldus ir interjero detales pradėjau kolekcionuoti gana atsitiktinai.
Lankydamas draugą Žaliakalnyje, tarpukario name, priklausiusiame jo močiutei, pamačiau man labai gražų šviestuvą ir spontaniškai paprašiau jį parduoti. Draugas sutiko, tačiau iškėlė sąlygą – kad nupirkčiau ir miegamojo baldus. Aš juos nupirkau ir užsikrėčiau kolekcionavimo idėja. O šviestuvas – mano kolekcijos pradžia – bus eksponuojamas ir parodoje.
Pilotas.LT: Kaip pavyksta rasti art deco objektų? Ar Kaunas juos vertina?
Prasidėjo pažintys su kolekcionieriais, savarankiškos baldų paieškos. Du foteliai, kurie eksponuojami parodoje (įsigijau iš sendaikčių supirkėjo) – turi savitą istoriją. Antikvaras pasakojo, jog foteliai stovėjo „Stumbro“ gamyklos direktoriaus kabinete. Sunku pasakyti, ar tai tik legenda, tačiau logiškai pamąsčius – jie iš tiesų galėjo stovėti tokio lygio kabinete.
Beje, persikėlęs gyventi į Kauną ir pradėjęs lankytis muziejuose, kauniečių butuose, įsitikinau, kad mano kolekcija (su kolegų pagalba) – nėra nevertinga. Nutariau tai parodyti visuomenei.
Juo labiau, kad art deco baldai buvo tarsi dėmesio nuošalyje, „nepastebėti“. Jau nekalbant apie to paties stiliaus architektūrą kuriai buvo skirtas šimtus kartų didesnis dėmesys. Tiesa, M.K.Čiurlionio parodų rūmuose buvo surengta įspūdinga „Smetonos laikų“ art deco pramoninio dizaino paroda, tačiau baldai ten tikrai „negriežė pirmu smuiku“. O jie yra to verti.
Ši paroda yra pirmoji tokios tematikos – tai tik kelio pradžia. Yra minčių apie knygą, kitą tarpukario baldų meistrų atminimo sklaidą. Gali būti, kad panašios tematikos paroda galėtų įvykti ir kitais metais. Gal net taptų tradicine, cikline.
Pilotas.LT: Ar art deco kolekcijai įtakos turėjo gyvenimas žymaus tarpukario architekto Stasio Kudoko name? Ar gyvenate aplinkoje, kurioje yra daug art deco ženklų?
Kaip nebūtų keista, viskas buvo atvirkščiai. Įsigijęs pirmuosius baldus ir interjero detales kurios jau netilpo mano tuometiniame bute – pradėjau ieškoti jiems tinkamos vietos. Sąmoningai ieškojau art deco kolekcijai tinkamų namų Kaune, pirmiausia Žaliakalnyje.
Labai džiaugiuosi, kad išsiplidė svajonė įsigyti butą tarpukario name ir dar tokiame žymiame. Nuostabu, kad jame pavyko rasti išsaugotas Kudokų šeimos istorines detales, nuotraukas. Be abejo, S.Kudoko namuose yra savotiška aura…
Dabar name gyvena trys šeimos, tačiau teko laimė susitikti su namo gyventoja, kuri į šį namą įsikraustė pokariu. Garbaus amžiaus moteris pasakojo istorijas apie savo vaikystę, kai Kudokų paliktas namas dar buvo pustuštis – vaikai jame žaisdavo teatrą, slėpynes. Sakė, kad į namą net buvo vedamos ekskursijos – parodyti, koks „buržuaziniais metais“ buvo nenormalus gyvenimas – atseit namo naudingas ir nenaudingas plotas buvo vienodi…
Tačiau netrukus Kudoko namų žavesį suprato partiniai bei nomenklatūriniai LTSR darbuotojai, ir jis buvo pradėtas perstatinėti. Pasakojama, kad iš Rusijos atvykusioms „veikėjų“ žmonoms sunkiausia buvo suprasti, kaip čia vonioje yra pastatyti du „tualetai“ – tai yra, bide. Vis dėlto džiugu, kad S.Kudoko namas buvo išsaugotas, jis net „suvaidino“ filme „Raudonmedžio rojus“.
Pilotas.LT: Kiek Kaune pavyko atrasti Jono Prapuolenio dizaino objektų? Kiek panaudojote, įdarbinote parodoje?
Be abejo, iš tarpukario Kauno baldų meistrų žymiausi yra Jono Prapuolenio darbai. Juos pavyko rasti ne tik pas kelis privačius kolekcininkus, su kuriais bendradarbiauta rengiant parodą, bet ir Kauno muziejuose. Beje, įspūdingas baldas yra Vilniaus Dailės akademijos rektoriaus kabinete. J.Prapuolenis paskutiniais tarpukario Respublikos metais dirbo labai intensyviai, vis dėlto deramo įvertinimo jo art deco darbams vėliau, ypač sovietmečiu, nebuvo galima tikėtis.
Pilotas.LT: Ar daug yra išlikę Kaune art deco interjerų? Baldų, kitų pramoninio dizaino objektų?
Mano vertinimu, pilnus, gerai išlikusius art deco komplektus galima suskaičiuoti ant pirštų. Kas kita atskiri baldai, interjero detalės. Jų esame atradę ne taip mažai, bet esu įsitikinęs kad daug malonių staigmenų sulauksime ir ateityje.
Beje, ekspozicijoje matysite vieną kėdutę, kuri 1937-aisiais pelnė aukso medalį Taikomojo meno parodoje Paryžiuje.
Pilotas.LT: Ar be Jono Prapuolenio galėtute paminėti kitus Kauno art deco dizainerius (nors tuomet tokio žodžio apyvartoje dar nebuvo)? Kuo Kauno art deco jums įdomus?
Kauno art deco pasaulis išskirtinis tuo, kad jis ne tik buvo įtakotas Paryžiaus madų, bet ir buvo susiliejęs, persipynęs su tautiškuoju stiliumi. Tarkim, J.Prapuolenis pats atsirinkdavo baldams kokybiškiausią beržo, skroblo medieną. Kaunietiškojo stiliaus viršūne buvo laikomi juodojo ąžuolo baldai, inkrustuoti gintaru.
Žinoma, Kauno baldininkystės ištakas ir siečiau su Amatų mokyklą baigusio Jono Prapuolenio 1930-taisiais įsteigta pirmąja jo baldų dirbtuve. Ir, aišku, su J.Prapuolenio studijomis Taikomosios ir dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje, kur jis patyrė paties art deco korifėjaus Emilio Žako Ruhlmanno įtaką.
Vis dėlto baldus sparčiai augančiam ir žydinčiam Smetonos laikų Kaunui projektavo ne vien J.Prapuolenis. Aktyviai dirbo ir menotyrininkas Paulius Galaunė, ir architektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis, ir dailininkas grafikas Gerardas Bagdonavičius (tai pačiai Karininkų Ramovei), ir inžinierius Jonas Kovalskis – Kova, dailininkai Antanas Gordevičius ir Antanas Gudaitis, skulptorius Bernardas Bučas, dailininkė Sofija Pacevičienė…
Žodžiu, art deco autorinių objektų paieškoms erdvės dar daug.
Pilotas.LT: Ar tarpukario dizainerius nesunku identifikuoti, nustatyti gaminių autorystę? Kas daugiausiai gamino autorinius baldus?
Autorinius baldus, be J.Parapuolenio dirbtuvių, Kaune gamino Rapolo Skipičio, Jono Vainausko dirbtuvės, Kosto Petriko baldų fabrikas. Tačiau, turiu pripažinti – sudėtinga absoliučiai tiksliai nustatyti autorystę, kadangi nebuvo tokios tradicijos, jog baldininkai pasirašytų ant savo kurtų daiktų.
Kas yra baldo autorius, kokiose dirbtuvėse jis buvo pagamintas atsekti, deja, ne visada įmanoma. Pavyzdžiui, G.Bagdonavičiaus projektus realizavo neįvardinti amato meistrai iš Šiaulių. Bėda ta, jog art deco baldų kūrėjai nevertino savęs kaip menininkų ir nepasirašydavo ant sukurtų daiktų.
Visgi, šiandieną galime būti tikri – jų darbai išlaikė istorijos testą, yra išskirtinai vertingi.
Pilotas.LT: Ką matysime parodoje „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“?
Parodoje nerasite „Baldų rojaus“ gausos. Art deco stiliaus baldų nėra išlikusių daug, todėl norėta parodyti tai, kas vertingiausia ir gražiausia. Laikiausi principo, jog geriau mažiau eksponatų, bet įspūdingesnių. Taip parodoje atsirado jos flagmanas – trys išlikę pilni svetainės baldų komplektai. Tačiau ekspozicijoje matysite ir atskirus baldus: bufetukas, patefonas, kredensas, knygų spinta, baro stalas, staliukas gelėms, rašomasis stalas su krėslu. Bus ir interjero detalių – šviestuvų, vazų, art deco stiliaus laikrodžių.
Džiaugiuosi, kad parodoje matysime ir kauniečio dailininko Deivio Slavinsko tapybą, kurioje Kaunui ir jo architektūrai skiriama daug dėmesio.
Pilotas.lt: Kuo įdomus jums Laikinosios sostinės periodas, sutapęs su art deco epocha?
Kaune jaučiuosi kaip namuose. Domėjausi savo šeimos istorija ir nustačiau, jog penkios mano šeimos kartos gyveno čia. Domiuosi tarpukario architektūra, baldais, interjero elementais, meno kūriniais, todėl Laikinojoje sostinėje išgyvenu atradimų džiaugsmą.
Kuomet art deco parodos eksponatus atvežiau į Kauno įgulos karininkų ramovės salę – atrodė, lyg jie sugrįžtų į namus…
Kalbėjosi Audrys Karalius
TRUMPAI: Nuo spalio1 dienos paroda „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“ veikia viename iškilmingiausių Kauno tarpukario pastatų – architekto Stasio Kudoko Kauno įgulos karininkų ramovėje (A.Mickevičiaus g. 19). Paroda veiks iki gruodžio 27 d.
