GALERIA URBANA, įsikūrusi Kauno architektų namuose, šiandien atidaro veržlaus viduriniosios kartos tapytojo Antano Obcarsko parodą „27 horizontai”, kuri tarsi daiktinis įrodymas paneigia paramodernistines pranašystes, esą klasikinė molbertinė tapyba miršta…
Antanas Obcarskas – nestandartinė persona, kurią anketiniu būdu apibrėžti nėra prasmės. Menininko ribas nebent punktyriškai galima nužymėti tarp racionalumo ir ekspresijos, sakralumo ir chuliganizmo. A.Obcarską galima drąsiai laikyti vienu žinomiausių viduriniosios kartos lietuvių menininkų. Jis – garsiosios grupės „Angis“ narys, dalyvavęs daugybėje grupinių ekspozicijų, konceptualių projektų Lietuvoje ir užsienyje.
“27 horizontai“ – 21-oji A.Obcarsko personalinė paroda. Anot menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės, „Horizontų“ serijos paveiksluose pasakojama daug ir įdomiai. Tik tai daroma tapybos kalba. Kaip klausydamiesi rūsčios karo dainos nereikalaujate konkretaus žirgų kanopų ar patrankų garso, o susikuriate nuotaiką iš garsų skambesio bei kompozicijos, taip ir paveiksle. Intriga ir veiksmas čia slypi potėpiuose, kolorite ir kompozicijoje. Ir tai gali įtraukti, kaip įtraukia muzika, poezija ar šokis.“
Nepaisant to, kad “27 horizontai“ gimė neabejotinai inspiruoti landšafto, juose nereikėtų ieškoti konkrečių peizažinių kontekstų ir siužetų. „Horizontuose aš leidžiu sau paskraidyti,“- sako A.Obcarskas. Nepaisant to, kad vienas ar kitas paveikslas turi absoliučiai konkretų peizažinį prototipą, kūrybos procese menininkas improvizuoja ir leidžiasi nešamas abstrakčių minčių srauto, nevengdamas laisvų apibendrinimų.
Menotyrininkas Jonas Valatkevičius yra rašęs, kad tapybos kontekste, geru kūriniu laikytume tą, kuriame turinys ir forma taip sėkmingai suklijuoti, kad virsta vienas kitu, ir atvirkščiai. Arba specifinė tapybos kalba yra tokia įtaigi, kad turinio tradicine prasme čia nė nebereikia. Kūrinio turiniu tampa tai, kas vyksta tarp tos jo įgimtosios kalbos dalių. Anot J.Valatkevičiaus, A.Obcarskas yra pasiekęs tokį tapybinės brandos laipsnį, kad taip pat gali puikiai išsiversti be literatūros ir aiškaus naratyvo. Formos ir koloritas, sodri tekstūra ir jų santykiai, deriniai ir disonansai čia kalba patys už save.
Beje, žvelgiant į parodos „27 horizontai“ paveikslus, verta turėti omeny, kad kiekvienas jų nutapytas per dieną ir vienu ypu. Anot autoriaus, jis kuria koncentruotai ir greitai – nes proceso metu negali išdžiūti sluoksnis ant sluoksnio tepami dažai. A.Obcarskas šiuose darbuose nenaudojo paletės – gryni dažai buvo maišomi tiesiog ant drobės ir tai, neabejotinai, tapo tapybos proceso dalimi.
A.Obcarskas nėra drausmingas menininkas. Jis tarsi ginčijasi pats su savimi, kurdamas visiškai skirtingo žanro kūrinius. Raiški, emocinga parodos „27 horizontai“ gestinė tapyba, neabejotinai skamba aštriu kontrastu ir savotiška opozicija… sau pačiam. Netrukus kitoje Kauno galerijoje BALTA, bus proga pamatyti absoliučiai kitokį Antaną Obcarską – santūrų, pedantišką, baltą…
Parodos atidarymas – šiandien, sausio 10, 18:00, Kauno architektų namuose (Vilniaus g.22, Kaunas), GALERIA URBANA
indre
( 2014-01-11 )
malonu, kad kauno architektu namai atgime