MIES VAN DER ROHE PREMIJA 2022: Baltijos šalių lyderės pozicijos neužleidom

Metams dėl koronaviruso pandemijos atidėto Europos sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimo – Mies van der Rohe premijos 2022 – rinkimai įgauna pagreitį. Per pastaruosius metus Lietuvos nominantų sąrašas nepasipildė nė vienu nauju objektu, tačiau 1-jame konkurso etape Baltijos šalių lyderės pozicijos visgi neužleido.

SĄRAŠĄ STROPIAUSIAI PILDĖ ISPANAI
Šiemet turėję vykti Europos Komisijos bei Mies van der Rohe fondo organizuojami Mies van der Rohe premijos renginiai buvo nukelti į 2022-uosius metus. Iš viso šiam prestižiniam šiuolaikinės architektūros konkursui pristatyti net 532 architektūros objektai iš 41 Europos šalies.
Lietuva nominantų sąrašo per pastaruosius „koroninius“ metus nepapildė nė vienu nauju objektu. Daugiausia papildomų architektūros objektų premijos žiuri komisiją pasiekė iš Ispanijos – 8 (bendras nominantų skaičius dabar siekia 39). Po 5 naujus objektus pateikta iš Prancūzijos (36), Belgijos (26) ir Portugalijos (22). Tarp daugiausia pretendentų į Mies van der Rohe 2022 architektūros premiją nominavusių šalių taip pat yra Vokietija (29), Lenkija (25), Didžioji Britanija (21), Italija (21). Iš kaimyninės Latvijos buvo pateikti 2 papildomi architektūros objektai, o iš Estijos – 1. Vis dėlto iš Baltijos valstybių Lietuva išliko su plačiausiu sąrašu – ji šiai premijai anksčiau buvo pateikusi net 13 architektūros opusų. Tuo tarpu iš Latvijos į 2022-ųjų premiją pretenduoja 10, o iš Estijos – 8 architektūros objektai.

VERTINS HOLISTINIU PRINCIPU
Visus konkursinius projektus peržiūrės reikli vertinimo komisija, kurią sudaro įvairaus išsilavinimo profesionalai. Pastarieji darbus įvertins holistiniu požiūriu – nuo jų sumanymo bei statybos iki eksploatavimo. Į Mies van der Rohe premiją pirmą kartą pretenduoja architektūros objektai iš Armėnijos, Moldovos ir Tuniso. Pranešama, kad Mies van der Rohe architektūros premijos laimėtojai bus paskelbti 2022 metų balandį, o iškilminga apdovanojimų ceremonija įvyks gegužės mėnesį.
Pretendentų iš Lietuvos sąrašas: „Namas ir upė“ Panevėžyje (arch. „Afterparty“), Šeimos vila Giruliuose, Klaipėdoje (arch. „DO architects“), „Ogmios miesto“ viešųjų erdvių urbanistinė transformacija Vilniuje (arch. „DO Architects“), Verslo namai „Paupys“ Vilniuje (arch. „Audrius Ambrasas architects“), „Sanatorių pasažas“ Vilniuje (arch. „DO architects“), kavinė Anykščiuose („DNA Studio“), Agroindustrinis kompleksas Babtuose (arch. „Audrius Ambrasas Architects“), „Kedro namai“ Vilniuje (arch. „Arches“), Paupio kiemai Vilniuje (arch. „Arches“), gyvenamieji namai pušyne Vilniuje (arch. „Paleko architektų studija“), Medinis pėsčiųjų tiltas Kėdainiuose (arch. „Palys architects“, „Sweco Lietuva“), privatus namas su meno galerija Vilniuje (arch. „Trimonis architects“) ir Vilkaviškio autobusų stotis (arch. „Balčytis studio“).

Parengta pagal Mies van der Rohe informaciją.
Titulinė nuotrauka: Vilkaviškio autobusų stotis (arch. „Balčytis studio“). Foto: Norbert Tukaj.

„Ogmios miesto“ viešųjų erdvių urbanistinė transformacija Vilniuje (arch. „DO Architects“).

„Namas ir upė“ Panevėžyje (arch. „Afterparty“). Foto: Giedrius Mamavičius.

Šeimos vila Giruliuose, Klaipėdoje (arch. „DO architects“). Foto: Laimonas Ciūnys.

Verslo namai „Paupys“ Vilniuje (arch. „Audrius Ambrasas architects“). Foto: Norbert Tukaj.

Vainių rūmų konversija „Sanatorių pasažas“ Vilniuje (arch. „DO architects“). Foto: „DO architects“.

Kavinė Anykščiuose („DNA Studio“). Foto: Tomas Šimkus.

Administracinis gamybinis kompleksas Babtuose (arch. „Audrius Ambrasas Architects“). Foto: Norbert Tukaj.

„Kedro namai“ Vilniuje (arch. „Arches“). Foto: Norbert Tukaj.

Paupio kiemai Vilniuje (arch. „Arches“). Foto: Norbert Tukaj.

Gyvenamieji namai pušyne Vilniuje (arch. „Paleko architektų studija“). Foto: Norbert Tukaj.

Medinis pėsčiųjų tiltas Kėdainių senamiestyje (arch. „Palys architects“, „Sweco Lietuva“).

Privatus gyvenamas namas su meno galerija (arch. „Trimonis architects“). Foto: Leonas Garbačiauskas.