Jau 3 dešimtmečius Latvijoje verda diskusijos: vieningai sutariant, kad šaliai reikalinga reprezentatyvi nacionalinė koncertų salė, kategoriškai nesutariama ir nesusitariama, kurioje vietoje ji turėtų iškilti. Į kunkuliuojančią diskusiją savo profesionalų žodį tarti buvo pakviesti Lietuvos urbanistai iš architektūros ir urbanistikos biuro „MASH Studio“, su kolegomis latviais atlikę kruopštų 12 teritorijų vertinimą ir galėję iš šalies, šviežiu žvilgsniu įvertinti esamas situacijas bei jų teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Studijoje tolimesniam svarstymui buvo atrinktos ir pasiūlytos 3 geriausios alternatyvos.
AMBICINGUS LATVIŲ PLANUS PAKOREGAVO KRIZĖ
Apie tai, kad Rygoje turi iškilti reprezentatyvūs nacionalinės koncertų salės rūmai, šalyje buvo kalbama jau ne vieną dešimtmetį: projektui buvo parenkama tai viena, tai kita ypatinga vieta, kaskart sukeliant dideles ir karštas diskusijas. Pirmasis lokalus architektūrinis konkursas buvo organizuotas dar 1987 metais. Gerokai vėliau, 2004 m., buvo kaip reikiant susiimta: surengtas tarptautinis forumas, kuriame pasaulinio garso įmonės, tokios kaip „Dominique Perrault Architect“ (Pranzūzija), „Snohetta AS“ (Norvegija), „Kada+Wittfeld“ (Vokietija), parinko tinkamiausią vietą naujai koncertų salei AB „Dambis“ pylime, kairiajame Dauguvos upės krante, vėliau paskelbtas tarptautinis architektūrinis konkursas ir išrinktas jo laimėtojas. Deja, ambicingus planus pakoregavo ekonominė krizė: visuomenei ir politikams užprotestavus milžiniškas išlaidas, projektas ir vėl buvo sustabdytas.
„Vietų, kuriose galėtų iškilti Nacionalinė Latvijos koncertų salė, buvo siūlyta ir daugiau, bet kiekviena jų sulaukdavo dalies visuomenės pasipriešinimo. Tad pagaliau 2020 m., po nesėkmingo ir visuotinį nepasitenkinimą sukėlusio siūlymo salę statyti vietoje sovietinio modernistinio administracinio pastato, Kultūros ministerija paskutinį kartą patikėjo architektų bendruomenei persvarstyti alternatyvias salės statybų vietas. Iniciatyvos ėmėsi Latvijos architektų sąjunga, pasiūliusi tarpdisciplininį, įtraukų procesą, kuris padėtų objektyviai įvertinti tiek visuomenės, tiek profesionalų bendruomenės siūlymus būsimo koncertų salės pastato vietai,“ – pasakoja „MASH Studio“ urbanistė Živilė Šimkutė.
TURĖJO NEŠALIŠKO POŽIŪRIO PRIVALUMĄ
Atlikti teritorijų vertinimo studiją ir pasiūlyti tinkamiausias koncertų salei vietas pakviesti lietuviai sako, kad nebūdami vietiniai, turėjo nešališko požiūrio privalumą: „Dirbdami galėjome būti visiškai laisvi nuo iki tol šį projektą gaubusių emocijų ir užduoti klausimus, kurių atsakymai vietiniams atrodo savaime aiškūs – bet tik iš pirmo žvilgsnio. Klausdamas „kodėl“, priverti giliau permąstyti „akivaizdžius“ dalykus ir pamatyti platesnę perspektyvą. Nenuostabu, kad labai greitai išryškėjo skirtumai, kaip mes matome tam tikras numatytąsias vietas, ir kaip jas mato vietos bendruomenė bei architektai“.
Urbanistų tikslas buvo įvertinti kiekvienos iš dvylikos numatytų vietų patrauklumą, privalumus ir kylančius iššūkius: būtent ši galimybių studija pateikia kruopščiai išanalizuotus argumentus UŽ ir PRIEŠ kiekvieną iš atrinktų vietų – kad jais remiantis būtų galima plėtoti pamatuotą tolimesnę diskusiją tiek visuomeniniu, tiek instituciniu lygmeniu.
Tyrimas apėmė strateginio potencialo, teritorijų prieinamumo, pasirengimo plėtrai įvertinimą, atsižvelgiant į teisinius kriterijus ir su tuo susijusią riziką, išlaidų prognozes, miesto aplinką ir galimybę sukurti vizualiai atpažįstamą pastatą, kartu įvertinant projekto tvarumą, galimą visuomenės reakciją. Studija atlikta bendradarbiaujant su Latvijos planavimo ir projektavimo įmone „Grupa93“, kurie buvo atsakingi už dialogą su suburta tiksline grupe.
PARINKO 3 SKIRTINGUS RYGOS SCENARIJUS
Buvo apsistota ties trimis Rygos vietomis, kuriose galėtų įsikurti koncertų salė ir kurios turėtų didžiausią strateginės bei urbanistinės plėtros potencialą: tai Andrejsalos postindustrinė teritorija, Rygos kongresų rūmai ir Pramoninių prekių turgaus teritorija.
Pasak „MASH Studio“ architekto Egidijaus Kasakaičio, visos trys erdvės yra labai skirtingos ir diktuoja tris labai skirtingus projekto vystymo scenarijus.
Pirmoji – Andrejsala postindustrinė teritorija: čia koncertų salė pasitarnautų kaip kultūros magnetas, tapdama reprezentatyviu ir išskirtiniu ne tik šios teritorijos, bet ir tos miesto dalies kraštovaizdžio kūrimo katalizatoriumi.
Antroji – greičiausiai įgyvendinama ir ekonomiškai racionaliausia opcija: Rygos kongresų rūmų rekonstrukcija į akustinę koncertų salę.
Bene didžiausiu atradimu patiems studijos autoriams tapo mažiau tradicinė, todėl ambicingesnė ir daugiausiai konversijos siūlanti trečioji vieta – Pramoninių prekių turgaus zona.
„Kuo labiau gilinomės, tuo tapo aiškiau, kad tai – puiki vieta naujoms, galingoms idėjoms realizuoti. Ir nors pasirinkus šią erdvę architektūriniai sprendimai turėtų gerokai skirtis nuo pirminės koncertų salės idėjos ir užmojo sukurti įsimenančios architektūros rūmus – ikoną, matomus iš visų apylinkių, tačiau neabejojame, kad tai būtų kitokio masto ikona – savo medžiagiškumu, interjero sprendimais. Manome, kad šio ploto vystymas turėtų milžiniškos įtakos ir aplinkinėms teritorijoms, keldamas čia nekilnojamojo turto vertę ir pritraukdamas įsikurti įvairius verslus bei įstaigas,“ – sako „MASH Studio“ specialistai.
VISI PASIRINKIMAI REIKALAUJA KOMPROMISŲ
Kaip pabrėžė studijos autoriai, visos trys išanalizuotos vietos reikalauja tam tikrų susitarimų, kurie gali būti grindžiami tik išmintingu valstybės, savivaldybės ir visuomenės dialogu, suvokiant, kad idealių vietų nėra, o pasirinkimas bet kuriuo atveju bus susijęs su kompromisais.
„Kuris variantas bebūtų pasirinktas, bus reikalingi paruošiamieji darbai, išpildytos tam tikros sąlygos – nei vienu atveju nebus įmanoma pradėti statybų čia ir dabar. Tad visi trys variantai pareikalaus savų kompromisų – į kuriuos turėtų atsižvelgti ir išdiskutuoti tiek Latvijos Kultūros ministerija, tiek Rygos miestas, architektai ir muzikantų bendruomenė. Savo atliktu darbu sudėliojome esminius akcentus, argumentus ir žinių bazę, į kurią atsižvelgus turėtų būti galutinai pasirenkama konkreti vieta šiam svarbiam kultūriniam Latvijos objektui,“ – sako E.Kasakaitis.
Įvertinusi šią studiją, Latvijos architektų sąjungos taryba patvirtino koncertų salės statybų vietų galutinę proceso ataskaitą ir pateikė šiuos rezultatus šalies Kultūros ministerijai – kuri, remdamasi pateikta informacija bei rekomendacijomis, jau inicijavo tolimesnius sprendimo priėmimo etapus.
Parengta pagal „MASH Studio“ informaciją.
Titulinis pav.: „MASH Studio“.
Rygos Andrejsalos postindustrinės teritorijos vaizdas. Foto: „MASH Studio“.
Rygos kongresų rūmai (arch. J.Gertmanis, V.Kadirkovas, 1982 m.). Foto: „MASH Studio“.
Pramoninių prekių turgaus zonos Rygoje fragmentas. Foto: „MASH Studio“.
