Kauno modernizmo architektūros perlas – Centrinio pašto rūmai – ką tik paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Tai reiškia, kad bus galima užtikrinti šio išskirtinio architektūros objekto prieinamumą visuomenei bei jo išsaugojimą.
ATVIRO VISUOMENEI PASTATO IDĖJA
Pagal architekto Felikso Vizbaro tarpukaryje pastatyti Kauno centrinio pašto rūmai nuo šiol turės galimybę įgyti kultūros paminklo statusą ir vėliau galės būti įrašomas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Įsakymą pasirašiusio Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teigimu, reikėtų išlaikyti atviro visuomenei pastato idėją, o tai padaryti Kauno centrinio pašto rūmams ateityje leistų suteiktas kultūros paminklo statusas. „Nacionalinės reikšmės kultūros paveldo apsauga ir jo išsaugojimas yra vienas valstybės prioritetų, o pastarieji įvykiai pasaulyje itin aktualizuoja kultūros paveldo reikšmę ir apsaugą. Visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos pažinti ir naudotis kultūros paveldu, nes jis padeda išsaugoti mūsų istorinę atmintį“, – sako kultūros ministras.
1932 metais atidarytas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių Laikinosios sostinės vieoženklių.
2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą. Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
ĮVYKO PASTATO ATGAIVINIMO KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS
Beje, praėjusį savaitgalį Kauno architektų sąjungoje intensyviai vyko Kauno centrinio pašto atgaivinimo kūrybinės dirbtuvės, kurioje dalyvavo įvairių sričių specialistai, menininkai bei pastato ateičiai neabejingi kauniečiai. Šios iniciatyvos ėmėsi politikės Jurgitos Šiugždinienės suburta visuomeninė grupė „Paštininkai”.
Principu „dizainu grįstas mąstymas“ architekto Audrio Karaliaus grupė jose sugeneravo teminį klasterį „Post:Vizbaras“, architekto Lino Tuleikio grupė – bendruomeninę Pašto stotelę, o architektės Astos Kiaunienės grupė – Kultūros ir verslo junginį. PILOTAS.LT žiniomis, kūrybinėse dirbtuvėse gimusius pastato panaudojimo scenarijus grupės toliau plėtos, o visuomenei rezultatą pristatys – maždaug po mėnesio.
Parengta pagal Kultūros ministerijos ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
1932 metais atidarytas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių (arch. F.Vizbaras). Foto: ©PILOTAS.LT
Praėjusį savaitgalį Kauno architektų sąjungoje vykusiose Kauno centrinio pašto atgaivinimo kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavę įvairių sričių specialistai parengė 3 skirtingus pastato panaudojimo scenarijus. 1 grupė. Foto: ©PILOTAS.LT
Praėjusį savaitgalį Kauno architektų sąjungoje vykusiose Kauno centrinio pašto atgaivinimo kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavę įvairių sričių specialistai parengė 3 skirtingus pastato panaudojimo scenarijus. 2 grupė. Foto: ©PILOTAS.LT
Praėjusį savaitgalį Kauno architektų sąjungoje vykusiose Kauno centrinio pašto atgaivinimo kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavę įvairių sričių specialistai parengė 3 skirtingus pastato panaudojimo scenarijus. 3 grupė. Foto: ©PILOTAS.LT
GMAILKOM
( 2019-04-30 )
Susidaro įspūdis,kad čia straipsnis ne tiek apie Kauno paštą ir jo naują statusą, kiek tų „grupių“ reklama.
reklama
( 2019-04-30 )
o tos grupes ne del kauno pasto stengiasi?