Kultūros paveldo departamentas vakar surengė tarpinstitucinį pasitarimą dėl Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos. Pasitarime dalyvavusios šalys nutarė, kad geriausia išeitis – oro uosto rekonstrukcijos idėjų konkursas.
GRIAUTI – NE VIENINTELIS KELIAS
Pasitarime dėl Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos dalyvavo Architektų sąjungos, Kultūros paveldo departamento, Kultūros paveldo centro, LR Kultūros ministerijos, LR Susisiekimo viceminstras P.Martinkus, LR Seimo narys D.Kairys, Pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Valstybinės Kultūros paveldo komisijos pirmininkė E.Karalevičienė, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus oro uosto atstovai bei nepriklausomi architektai.
Pasitarimą pradėjęs Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras susirinkusiems dalyviams priminė, jog Kultūros paveldo departamentas atstovauja visuomeniniam interesui paveldosaugos srityje ir akcentavo, jog dabartinio pastato griovimas ir naujo modernaus pastato statyba – tikrai nėra vienintelis kelias. Galimi įvairūs Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos būdai: išsaugant visas pastato vertingąsias savybes, jų dalį, pavienius elementus.
Pasitarime dalyvavusių institucijų atstovai išsakė savo pastebėjimus dėl Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos. Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis pristatė problemas, su kuriomis susiduria Vilniaus oro uostas bei jo plėtrai kylančius iššūkius. Seimo narys D.Kairys atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad Vilniaus oro uostas yra strategiškai svarbus ekonominės miesto plėtros objektas. Valstybinės Kultūros paveldo komisijos pirmininkė E.Karalevičienė pabrėžė, kad Vilniaus oro uosto vertingųjų savybių integravimas į naująjį rekonstrukcijos projektą kurtų pridėtinę vertę. Jai pritarė pasitarime dalyvavę architektai.
GERIAUSIA IŠEITIS – PROJEKTINIŲ IDĖJŲ KONKURSAS
Pasitarime dalyvavusios šalys nutarė, kad reikėtų skelbti projektinių Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos idėjų konkursą, kurio metu architektai pateiktų pasiūlymus, kaip galima būtų integruoti vertingąsias Vilniaus oro uosto pastato savybes užtikrinant kokybišką Vilniaus oro uosto veiklą.
Kultūros paveldo departamentas atkreipė dėmesį į Lietuvos turime „seno“ ir „naujo“ derinimo pavyzdžius – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje suderinta dviejų senų pastatų rekonstrukcija su naujo korpuso statyba, buvusios gamyklos statiniai sėkmingai įkomponuoti į Kauno „Akropolio” interjerą.
„Svarbu ir tai, kad Kultūros vertybių registre įtraukti objektai ne tik iš viduramžių, bet ir iš kiekvieno laikmečio, įskaitant sovietmetį bei pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį. Nors kartais ne visai patrauklūs, tačiau geriausiai tą laikmetį iliustruojantys, statiniai buvo atrinkti architektų, paveldotvarkininkų bei visuomenės. Todėl, keičiantis laikmečiams, jie nepraranda savo vertės“, – teigiama Kultūros paveldo departamento pranešime.
Beje, pernai metų vasarą oro uosto plėtros projektą (arch. A.Asauskas) svarsčiusi Vilniaus architektūros ir urbanistikos taryba nurodė, jog rekonstruojama turi būti kompleksiškai.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento ir PILOTAS.LT informaciją.
Foto: Vilniaus oro uostas.
mnmn
( 2019-02-12 )
problema tame, kad Lietuvos valstybe niekaip nesugeba pradeti mastyti placiau, nei tik Vilniaus ribose. visiems seniai aisku – techniskai Vilniaus aerodromo galimybes issemtos. kam kisti pinigus i oro uosto infrsstruktura jeigu aerodromo pakilimo tako ir orlaiviu manevravimo galimybes isbaigtos.
variantu yra, bet jie ne Vilniuje, todel atmetami is anksto. Karmelavo aerodromo resursai yra 10 kartu didesni. ten reikia vystyti oro uosto ir orlaiviu serviso infrastruktura. gana metyti valstybes pinigus viena karta
to mnmn
( 2019-02-12 )
Ir oras virš Vilniaus bus švaresnis. Juolab,kad ir Vilniaus atliekas žadama vežti deginti Kaune.
http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/izulumas-be-ribu-vilniaus-atliekas-degins-kaune-868625
Buratinas Pamiškis
( 2019-02-11 )
Kad ir kokie išmintingi atrodo kurmiai, jie vis tiek liks kurmiais.
Galim iki nugriuvimo diskutuoti apie stalininį paveldą, apie aptemtus skultūrinių personažų užpakaliukus.
O reikėtų pirma pasidomėti, kodėl Vilniaus oro uostas naudoja tik viena pakilimo taką.
Ir kam tada išvis tie nauji tualetai?
L.Vaitys
( 2019-02-07 )
Susitikime dalyvavę arch.A.Gučas L.Vaitys M.Mankus prof.R.Pakalnis pasisakė prieš Vilnaus oro uosto plėtrą perkeliant pagrindinį Lietuvos oro uostą į Kauną.Visais atvejais reikia laukti Lietuvos bendrojo plano.