Naujoji pėsčiųjų ir dviračių jungtis tarp abiejų Nemuno krantinių ir Nemuno salos Kaune planuojama įgyvendinti pastatant 2 naujus tiltus. Architektų komanda KILD kartu su transporto ir infrastruktūros projektavimo įmone „TEC Infrastructure“ šių tiltų projektinius pasiūlymus nuo rytojaus pateikia architektų bendruomenei bei plačiajai visuomenei.
RODO PROJEKTO VIEŠINIMO PAVYZDĮ
Architektų komanda KILD bei transporto ir infrastruktūros projektavimo įmonė „TEC Infrastructure“ Kaune rodo projektų pristatymo pavyzdį. Greta privalomojo projekto viešojo svarstymo jie ketina 2 naujų tiltų per Nemuną projektą pristatyti architektų bendruomenei bei visiems, panorusiems su jais susipažinti iš arčiau. PILOTAS.LT žiniomis, šio projekto pristatymas Kauno regioninei architektūros tarybai (RAT) nebuvo privalomas…
Nuo sausio 8 dienos (antradienio) 14 val. Kauno architektų namų galerijoje (Vilniaus g. 22, Kaunas) bus galima susipažinti su 2 pėsčiųjų tiltų per Nemuną nuo Aleksoto iki Nemuno salos ir nuo Nemuno salos iki Karaliaus Mindaugo prospekto projektiniais pasiūlymais. Projekto autorių pastangomis naujasis projektas čia bus pristatomas 3D vizualizacijomis, vaizdo medžiaga ir maketu. Sausio 11 ir 12 dienomis parodos Kauno architektų namuose darbo laiku taip pat bus galima susitikti su projekto autoriais. Projekto paroda-pristatymas veiks iki sausio 20 dienos kasdien nuo 14 iki 19 val.
Kaip jau rašė PILOTAS.LT, 2 tiltų į Nemuno salą projekto viešasis svarstymas numatytas sausio 14 dieną (antradienį) 17 val. Kauno miesto savivaldybės administracijos Mažojoje salėje, (Laisvės al. 96, Kaunas). Mūsų žiniomis, po šio pristatymo, sausio 17 dieną, ketvirtadienį, 16 val. įvyks ir atviras projekto pristatymas KAUET’ui ir visai architektų bendruomenei. Jame dalyvaus KILD architektai: Ivane Ksnelashvili, Petras Išora, Dominykas Daunys ir Ona Lozuraitytė bei „TEC Infrastructure“ konstruktoriai.
Beje, iki sausio 14 dienos norintieji su projektu taip pat gali susipažinti ir „TEC Infrastructure“ pagrindinėje buveinėje (L. Zamenhofo g. 3, Vilniuje) darbo dienomis 7.30–16.30 val.
Reikia pažymėti, kad tiltų į Nemuno salą projektinių pasiūlymų pagrindas – pernai metais architektūros idėjų konkursą laimėjusi tiltų architektūrinė koncepcija.
TILTAI SUDARYS VIENTISĄ JUNGTĮ
Mažesnysis tiltas jungs Nemuno salą su Senamiesčiu bei Naujamiesčiu, o didysis – iš salos ves į H. ir O. Minkovskių gatvę. Abiejų tiltų prieigose projektuotojų kolektyvas numatė papildomas viešąsias erdves – amfiteatrus, iš kurių būtų galima grožėtis aplinkine panorama 360° kampu, ir Kanalo tilto parko prieigų aikštę. Nuo vandens paviršiaus abu tiltus numatoma pakelti tik tiek, kad netrukdytų laivybai, o jų estetinis vientisumas čia būtų išryškintas erdviais tarpatramiais. Abu projektuojami tiltai turėtų sudaryti vientisą jungtį, kuri į vieną sistemą sujungtų vystant ir plėtojant miestą svarbius objektus: istorinį Kauno miesto centrą, rekreacijai skirtą Nemuno salą, planuojamą Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą, planuojamą M.K.Čiurlionio koncertų salę, ir paskatins Kairiojo kranto pramoninių teritorijų Aleksote bei žemutinėje Fredoje konversiją. Tiltų ir prieigų kompozicija kurs pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimą tarp krantinių ir salos bei charakteringai ir organiškai išplėtos lokalias jungtis, kurs viešąsias erdves ties tilto atramomis ir upe.
Pagal projekto autorių sumanymą, kanalo tiltas – krantinės tęsinys link salos formuos aikštę, parko prieigas ties Ugniagesių rūmais ir tolygiai mažės iki minimalaus tilto parko pusėje. Nemuno tilto atramos bus papildytos amfiteatrais – demokratiška kelialyge erdve pasisėdėti su panoraminiu vaizdu ir aktyvioms veikloms prie vandens.
PROJEKTAVO KAIP REIKŠMINGĄ MIESTOŽENKLĮ
Nemuno tilto ažūriška konstrukcija čia sudarys lėkštos arkos formą – tiltas galuose turėtų tolygiai integruotis į charakteringas krantinių aukštutines terasas ir upės centre leis išgauti laivybai keliamus bei upių keliui privalomus optimalius gabaritus. Dėl savo „arkinio charakterio“ ir santvaros ažūriškumo Nemuno tiltas žada daryti kuo mažesnę įtaką panoramose tiek iš artimų, tiek iš tolimų rakursų. Autoriai įsitikinę, jog jis turėtų tapti ikonišku miestoženkliu, pabrėžiančiu buvusio uostamiesčio charakterį. Pagal jų sumanymą, tai bus upių miesto ženklas, kuris sujungs Ugniagesių sankryžą: Senamiesčio ir Naujamiesčio sankirtą, Nemuno salos parką ir Aleksoto krantą.
„Nemuno tiltas bus ikoniškas viešomis erdvėmis ir lengva ažūrine konstrukcija, bet kartu nuosaikiai įkomponuotas Senamiesčio kaimynystėje. Architektūrine kalba didysis tiltas primins Nemuno salos vietoje veikusio uosto charakterį ir neišlikusius santvarinius tiltus Nemune, Kauno centre. Tokiu būdu nauja jungtis stiprins miesto savitumą ir suteiks naują formą viešajai erdvei prie vandens, atvers naujus vaizdus bei kartu primins apie buvusius istorinius uostamiesčio ženklus Nemuno akvatorijoje“, – teigia projekto autoriai.
ARCHITEKTŪRINĖ KALBA PRIMINS ISTORIJĄ
Pasak autorių kolektyvo, tiltų architektūrinė išraiška paremta paprasta idėja – minimaliai perteikti pėsčiųjų-dviračių jungtį tarp krantų ir ją praplėsti panoraminėmis viešosiomis erdvėmis ties tiltų atramomis. Tilto centras čia būtų vizualiai minimalus, o jo pradžios platėja ir charakteringai integruojasi į krantus. „Kompozicija prasideda archetipiška, minimalia dviatramio tilto išraiška tilto viduryje, specifinį charakterį suteikiant jo prieigoms – linija transformuojasi su jungties aplinka ir praplatėja kurdama viešąją erdvę, sujungiančią apatinę ir viršutinę krantinių terasas. Tranzitinė trajektorija jungtyse virsta sustojimo ir susitikimo vieta, kur 360° bus matomas upių miestas“, – dėsto projektuotojai. Jie įsitikinę, kad šiam tikslui formuojamas dviatramis lėkštos arkos tilto siluetas leis išgauti minimalius gabaritus upės vagos erdvėje ir išplėtoti konstrukcijos atramas, kuriant kelialyges panoramines viešąsias erdves miestiečių pasibuvimams prie vandens. Tiltų išraiška numatyta nuosaiki, šiuolaikiškų techniškų detalių, neimituojanti, tektoniško ažūriško silueto, atskleidžianti konstrukcijos sąrangą. Savo architektūrine kalba ji turėtų priminti buvusio uosto infrastruktūrinį charakterį ir buvusius santvarinius tiltus šioje upės atkarpoje.
Istorija. Nemuno sala iki XX a. pr. buvo natūralus neurbanizuotas gamtos darinys – nepastovios formos sekluma upėje. Nuo 1917 m. čia veikė Žiemos uostas – suformuotas uosto pusiasalis su geležinkeliu ir išplėtota uosto infrastruktūra. 1974 m. iškėlus uostą, palaipsniui pradėtas kurti parkas, radikaliai pakeista kranto linija ir reljefas, panaikintas uostą formavęs pusiasalis, o uosto akvatorija transformuota į dabartinį kanalą. XXI a. pradėti statyti svarbūs viešieji pastatai naujai suformuotoje saloje-parke. Siūlomi pėsčiųjų tiltai pėsčiųjų ir dviračių srautais sujungs abu Nemuno krantus (Senamiestį ir Naujamiestį bei atnaujinamą Aleksoto krantą) bei sustiprins Nemuno salos kaip centrinio parko – jungties ir rekreacinės zonos tarp abiejų miesto centrinės dalies krantų – funkciją.
Projekto rengėjai: „KILD architektai“: architektai-autoriai Dominykas Daunys, Petras Išora, Ivane Ksnelashvili, architektė Ona Lozuraitytė; „TEC Infrastructure“: konstrukcijų dalių vadovai Vilius Karieta ir Romas Dulieba; statinio projekto vadovas Mantas Markevičius; istorikas Gediminas Kasparavičius.
Parengta pagal „KILD architektai“ ir „TEC Infrastructure“ informaciją.
Pav.: „KILD architektai“, „TEC Infrastructure“.
Anonimas
( 2019-01-18 )
O kaip dėl naktinio apšvietimo, ar bus?
Anonimas
( 2019-01-18 )
🙂 Nuotraukose atrodo laabai gerai !!
(va tik samprotavimai apie laivybą atrodo šiek tiek fantastiškai. Mat vandens lygis Nemune katastrofiškai kritęs bet kuriuo metų laiku, kada bepažvelgsi)
mnmn
( 2019-01-08 )
autoriu akcentuojamas istorinis motyvas, nulemes tilto sprendinius, neatrodo stiprus
v.p.č
( 2019-01-07 )
… pliusas, kad be atramų. Minusas – klasika, kurios pilna carinė rusija. Manau galima ir geriau….
Vaistukai nuo pasvirimo
( 2019-01-08 )
Saulė dvigubai kalta prieš Lietuvių tautą, tekėjo prie caro ir prie Stalino. Reikia atsiribot. O kad architektūra nebūtų klasikinė, tereikia, kad ji būtu pasvirusi, ar kaip kitaip nejauki.