PELKIŲ PAVILJONAS: Lietuvos kultūrinė ekspansija Venecijos architektūros bienalėje

Radikaliu akvaurbanistiniu manevru Lietuva ketina užvaldyti Venecijos lagūnos trikampėlį, paversdama jį statybine teritorija savo nacionalininiam paviljonui.

Tačiau projekto “Pelkių paviljonas” autoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai teigia, kad šią kultūrinę profokaciją galima suvokti ne vien kaip nacionalinės teritorijos ekspansiją Venecijos architektūros bienalės kontekste, bet ir kaip pretekstą plačiai multikultūrinei diskusijai.
Ką tik Lietuvos kultūros taryba nutarė, jog 2018-ųjų Venecijos architektūros bienalėje Lietuvą atstovaus būtent projektas „Pelkių paviljonas“, kurį pateikė „Architektūros fondas“.
Projekto sumanymas pagrįstas faktu, jog pagrindinės bienalės erdvės, Giardini sodo pakraštyje, išliko vienintelė vieta Venecijoje, kurioje vis dar potencialiai įmanomos naujos statybos.
Trikampio formos vandens lopinėlis, tyvuliuojantis greta bienalės teritorijos, nors nuo jos ir atskirtas tvora, projekto autoriams pasufleravo galimybę persvarstyti alternatyvius bienalės augimo modelius bei kritiškai įvertinti tradicines pretenzijas į patrauklius miesto teritorijos žemės sklypus.
Projekte siūloma šį Venecijos vandens trikampį ir panaudoti Lietuvos paviljonui.
Tai radikalus, bet tuo pačiu ir taikus veiksmas. Viena vertus – provokacija, nes pretenduojama išplėsti nacionalinę teritoriją tarptautiniame Bienalės kontekste.
Kita vertus, vietos specifika neleidžia kėsintis į fizinį žemės plotą, o siūloma įsikurti visiems priklausančiose stichijose – ore ir vandenyje. Šiame dvilypiame siekyje susipina dvi tapatybės – žmogaus kaip tautos atstovo ir žmogaus kaip gamtos dalies ir žemės planetos gyventojo.
„Mūsų laikmetis nužymėtas egzistencinių sukrėtimų, karų, klimato kaitos ir jos iššauktų naujų globalių katastrofų ir migracijų. Ar šios transnacionalinės krizės jau tapo norma? Ar šių iššūkių akivaizdoje vienos šalies atstovavimas svarbiausioje pasaulio bienalėje vis dar išlieka aktualus? O galbūt priešingai – ore ir vandenyje pakibę efemeriški būviai leidžia ieškoti naujų modelių, kuriais architektūra ne tiek kurtų perskyras ir atriektų žemės plotus, bet pasiūlytų įvairių sambūvio ir sąveikų perspektyvas,“ – teigia šio projekto kuratoriai, menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai.
Pati Venecija mena pelkėtą praeitį – pirmieji jos gyventojai apsigyvento klampioje lagūnoje ir pradėjo kurti tai, kas vėliau įgavo “virš vandens sklandančio miesto“ titulą. Ir nors bet kokia architektūra ir statyba turėtų prasidėti tik ant numelioruotos tvirtos žemės, šiandien raistingos terpės suteikia progą permąstyti problemiškas perskyras.
“Pelkių paviljono” projektu siekiama ne užimti, o įsteigti naują vietą.
Ji būtų nuolat perkuriama, čia siūlant įvairias veiksmų serijas, išryškinančias formuojantį vaidmenį. Tokiu būdu apibrėžtos architektūrinės formos tema susiejama su pedagogine formavimo praktika.
„Pelkių paviljonas“ iš esmės yra vaizduotės projektas, kurio statybos metu bus kuriami nematerialūs architektūros diskursai ir pasitelkiamos įvairialypės edukacinės praktikos.
Būtent todėl „Pelkių paviljone“ siekiama pristatyti ne baigtinį rezultatą, o nuolatinį erdvėje ir laike besiplečiantį tinklinį procesą, apjungiantį skirtingus, bet kartu vienas su kitu susijusius vyksmus.
Projekto pradžioje, jau šį rudenį Vilniuje numatoma surengti architektūros pokalbių ciklą, įgyvendinti įvairias tyrimo ekspedicijos visoje Lietuvoje, pristatyti dialogo su Italijos ir Venecijos institucijomis dokumentaciją. Taip pat išleisti pelkės teoriniam apmąstymui skirtą knygą bei paviljono statybos rašytinius vadovus, kurie taptų instrukcijomis bienalės metu Venecijoje vyksiančioms kūrybinėms dirbtuvėms.
Nacionalinio paviljono „statyboje“ „Architektūros fondas“ pakvies bendradarbiauti Lietuvos aukštąsias mokyklas ir užsienio universitetus, o taip pat į ateitį orientuotas verslo įmones ir statybos bendroves.
Projekto “Pelkių paviljonas” komisaras – architektas Pippo Ciorra, Nacionalinio muziejaus MAXXI Romoje vyriausias architektūros departamento kuratorius. Projekto kuratoriai – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, Masačiusetso Technologijos Instituto Architektūros ir Planavimo mokyklos tyrėjai Nomeda ir Gediminas Urbonai.
Kaip žinia, 2007-aisiais menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonas dalyvavo Venecijos meno bienalėje su projektu Villa Lituania,  už kurį susilaukė specialaus Bienalės komisijos paminėjimo.
Parengta pagal Kultūros tarybos ir Pilotas.LT informaciją.

Lietuvos „Pelkių paviljonas“ Venecijos architektūros bienalėje įsikurs „okupuotoje“ akvatorijoje. Pav: Nomeda ir Gediminas Urbonai