Kaip matyti iš nūdienos architektūrinės praktikos, naujai statomi biurai net ir istorinėje aplinkoje retai tepaiso konteksto ar bent urbanistinės etikos. O ir senųjų mūrų kaimynystėje išlaikyti aukštą architektūrinę natą pavyksta toli gražu ne visada net ir patyrusiems architektūros vilkams. Perspektyvios Kauno architektės Gustės Kančaitės kolektyvas senamiesčio pakraštyje suprojektavo šiuolaikišką verslo centrą, kuris su istorine dalimi užmezga drąsų raudonplytės architektūros dialogą ir bando paneigti nomenklatūrinio projektavimo senamiestyje klišes.
IT ŠIUOLAIKIŠKAS SENAMIESČIO FRAGMENTAS
Prieš daugiau nei 10 metų architektas Rimvydas Palys Kauno Senamiesčio prieigose perprojektavo savo dar sovietmečiu sumanytą, tačiau tuomet nebaigtą statyti architektūros opusą. Po rekonstrukcijos šis statinys įgavo šiuolaikiškų elementų bei bruožų, kurie statinį tarsi „sukabina“ su vietos istoriniu kontekstu. „Pastatą įsivaizdavau kaip istorinius griuvėsius į kuriuos tarsi įstrigęs stiklo kamuolys, nuriedėjęs nuo gretimo aukšto Žaliakalnio šlaito“, – tuomet savo architektūrinę idėją dėstė autorius. To paties šlaito papėdėje kartu su architektais Algimantu Kanču bei Gediminu Mačiuliu 2.775 m² ploto verslo centrą „Jonavos 30“ suprojektavusi G.Kančaitė žengė ta pačia kryptimi einančiu architektūriniu keliu – drąsiai naudojo šiuolaikišką architektūros kalbą bei surado kaip ją priderinti prie jautrios senamiesčio aplinkos.
Ties transporto žiedu, kur susikerta intensyvaus eismo Šauklių, Jonavos ir Jurbarko gatvės, „A.Kančo studijos“ kolektyvas įtupdė biurų pastatą, kuris neprimena nūnai spėriai visur „barstomų“ pastatų-dėžių. Projektuotojai nėjo ir gana saugiu istorinės architektūros elementų nomenklatūriško atkartojimo keliu. Jų sukurtas „architektūrinis patiekalas“ dėl to gavosi gana paradoksalus – raiškia šiuolaikiška architektūrine kalba prabylantis statinys (tą aiškiai rodo langų angų dydis bei kompozicija, plačiai naudojamos konsolės bei lenkti kampai, įrengti plokšti eksploatuojami stogai ir kt.) istorinės aplinkos pašonėje nutūpia sklandžiai, tarsi čia būtų stūksojęs nuo seno.
STATYBAS GEROKAI UŽLAIKĖ EKONOMINĖ KRIZĖ
PILOTAS.LT žiniomis, iš pradžių verslo centro sklype buvo matuojama įprasta biurų „dėžė“, tačiau toks čia eskizavusių kitų architektų sumanymas užsakovų neįtikino. Ko gero, ieškodami sau ir vietai priimtinesnio architektūrinio pavidalo, jie bemaž prieš dešimtmetį kreipėsi į „A.Kančo studiją“. Pastarosios pasiūlytas sklypo užstatymo variantas įtikino ir verslininkus, ir projektą derinusius pareigūnus. Pasiūlytas sklypo formą atkartojantis pastato planas pasirodė esąs ir praktiškas, mat anksčiau sklype braižytai „dėžei“ jis nuomojamais kvadratais nepralošė.
Pagal architektės G.Kančaitės sumanymą, verslo centrą formuoja ne vienas, bet du – 3 aukštų trikampio plano ir 5 aukštų keturkampio plano – tūriai, terasomis kylantys link aukštos Ąžuolų kalno šlaito keteros Žaliakalnyje. Ties šios miesto dalies ir Senamiesčio rajonų riba nutūpusius šiuodu tūrius, pagal architektų sumanymą, jungia holų „kakliukas“, kurio erdvės tapo pagrindiniu vidaus akcentu. Šiuos holus architektai įsivaizdavo kaip savotiškus lauko kiemus, o tokį įspūdį pastiprino ta pačia raudonų „Wienerberger“ plytų apdaila, kaip ir pastato eksterjere.
Teigiama, kad verslo centre „Jonavos 30“ jau greitai savo darbo vietą suras apie 115 žmonių. Visi pastato aukštai yra skirti biurams, išskyrus požeminį, kuriame, kaip ir kiemo aikštelėse, bus statomi darbuotojų bei klientų automobiliai. PILOTAS.LT žiniomis, šio verslo centro poreikiams bus naudojama ir papildoma automobilių aikštelė, įrenginėjama gretimame sklype.
Ant abiejų korpusų eksploatuojamų 3-ojo ir 4-ojo aukštų stogų įrengtos terasos iš kurių atsiveria platūs Senamiesčio bei Neries slėnio vaizdai. Gal todėl, pirmieji nuomininkai jau kuriasi ne erdvesniame pirmajame, bet daliniame 5-ajame aukšte, galinčiame pasigirti didžiule stogo terasa ir toliausiais vaizdais su Kauno pilimi.
Architektai verslo centro vidaus erdves projektavo kuo universalesnes, lengvai susiplanuojamas pagal nuomininkų poreikius. Šie galės nuomotis atskirus abiejų korpusų aukštus, o keturkampio plano korpuso – ir po pusę.
Pagal architektų sumanymą, pastato kiemą priešais pagrindinį įėjimą ateityje turėtų papildyti skulptūrinis akcentas. PILOTAS.LT žiniomis, dėl jo ne įvyko skulptorių konkursas. Vis dėlto šeimininkai skulptūros profesionalams kol kas užsakyti kūrinio neskuba.
Architektai G.Kančaitė, A.Kančas naująjį verslo centrą suprojektavo, kai Lietuvoje jau buvo įsigalėjusi ekonominė krizė. G.Kančaitė sakė, jog eskizuoti pradėjo dar prieš 10-metį –2007-aiais, o techninį projektą užbaigė prieš 8 metus – 2009 metais. „Tai pirmas mano projektuotas namas senamiestyje, tačiau kūrybinis procesas vyko sklandžiai bei pakankamai greitai“, – portalui PILOTAS.LT prisiminė autorė.
ARCHITEKTŲ SUMANYMAS NEPASENO
Prieš 10-metį pradėto planuoti verslo centro programa nesikeitė nuo pat pradžių. Iš karto buvo planuojama, jog jame bus nuomojami biurai. 2016-aisiais statybų besiėmusi bendrovė „Realilinija“ verslo centro projektą koregavo gana nežymiai. Autorių teigimu, daugiausiai korekcijų atsirado dėl per ilgą laiką pasikeitusių statybos technologijos detalių, techninių reikalavimų ir pan. Reikalą apsunkino ir tai, jog darbo projektą reikėjo parengti itin greitai. „Buvo projektuojama kone „gyvai“, tiesiai statybų aikštelėje“ – sakė G.Kančaitė. Taupumo sumetimais buvo sumažintas tik 3 aukštų korpuso stoglangių skaičius, o vietoje siūlytų kelių ventiliacinių kamerų ant verslo centro stogo „atsirado“ viena didelė…
Nors verslo centro „Jonavos 30“ statybos užtruko kone dešimtmetį, jo architektūra bemaž nepaseno. Matyt, prie to nemažai bus prisidėjęs autorių pasitelktas architektūros dialogo metodas. Jis, ko gero, galėtų būti suvokiamas kaip vienas sektinų universalių projektavimo istorinėje aplinkoje būdų. Dėl segmentais suskaidytų tūrių bei tradicinės eksterjero apdailos medžiagos statinys iš toli gali pasirodyti it istorinės statybos fragmentas, tačiau, žvelgiant iš arti, dėl jo šiuolaikiškos prigimties abejonių nekyla. „Pastatui parinkome plytų apdailą bei siekėme subalansuoti santykį tarp mūro plokštumų ir stiklo“ – projektuojant sau keltus tikslus prisiminė projekto autorė. Pasak architektės, sunkiausia buvo tinkamai išdėlioti langų kompoziciją, kad dėl nereguliaraus jų ritmo nenukentėtų darbo vietų natūralus apšvietimas.
Pati G.Kančaitė už pagalbą projektuojant verslo centrą dėkoja pernai anapilin išėjusiam savo tėčiui žinomam architektui A.Kančui, tačiau nesikrato ir olandiškos projektavimo mokyklos įtakos. Šios progresyvios šiuolaikinės architektūros šalies drąsaus požiūrio į statybas istorinėje aplinkoje patirtį architektė perėmė ne iš paveikslėlių – prieš kelioliką metų ji stažavosi žinomuose Olandijos projektavimo biuruose – architekto Ericko van Egeraato ir „KAAN Architecten“.
SĖKMINGŲ PROJEKTŲ ISTORINĖJE APLINKOJE TRŪKSTA
Architektė G.Kančaitė įsitikinusi, jog kuriama architektūra turi atspindėti savo laikmetį. Nors jos manymu, istorinėje aplinkoje yra priimtini tiek „kontrasto“, tiek ir „niuanso“ principai, ji pati pažymi drąsesnius projektus Kaune – architekto R.Palio „Santakos“ viešbučio naująją – žaliąją – dalį, architekto Gintauto Natkevičiaus kolektyvo Jėzuitų mokyklos juodąjį korpusą, o iš užsienio – pačios „gyvai“ matytą architekto Edouard François „Fouquet Barrière“ viešbučio fasadų (http://www.edouardfrancois.com/en/projects/hotels-resorts/details/article/145/hotel-fouquets-barriere/#.WUIxN7idf4Q) renovaciją Paryžiuje.
Reikia pažymėti, jog nepaisant Kauno istorinėje dalyje pastaruoju metu pastebimai atgijusių statybų, per 2-3 metus čia realizuoti sėkmingesni biurų architektūros pavyzdžiai yra vos keli. Greta pagal architektės G.Kančaitės kolektyvo projektą baigiamo statyti raudonplyčio architektūrinio opuso galima būtų paminėti prieš porą metų E.Ožeškienės gatvėje pastatytą gana nuosaikų biurų pastatą, suprojektuotą vilniečio architekto Heniko Štaudės. Tai taip pat dviejų šiuolaikiškų plokščiastogių plytinių tūrių kombinacija, kuri su architektūrinėmis gretimybėmis „kalbasi“ medžiagomis, spalvomis, angų proporcijomis, iki 2 aukštų „tūptelėja“ prieš gretimą choralinę sinagogą.
PAVYKO UŽČIUOPTI KAUNO SENAMIESČIO DVASIĄ
Verslo centro „Jonavos 30“ architektūrinės formos Senamiesčio akivaizdoje visgi neatrodo drastiškos. Jo autorei, atrodo, pavyko užčiuopti vietos dvasią, kuri nepaisant šiuolaikiškos architektūrinės raiškos, čia pasireiškia masteliu, apdailos medžiagomis ir net tūrine kompozicija. Statinys sklandžiai įsikomponuoja į Kauno senamiesčio kontekstą bei jį papildo ryškiu nauju akcentu. Su projektavimu istorinėje aplinkoje dar tik pradedanti apsiprasti architektė G.Kančaitė, net projektuodama pirmą kartą, nepaslysta, kur slidinėja žymiai labiau patyrę architektūros meistrai. Naujasis verslo centras su istorine aplinka čia išlaiko lygiavertį architektūrinį dialogą, o jo autorė Kauno senamiesčio egzaminą – aukštu architektūrinės klausos balu.
Pagal G.Kančaitės bei kolegų projektą baigiamas statyti verslo centras „Jonavos 30“ skatina tvarkytis ir artimiausią savo aplinką, kuri šiame senamiesčio užkampyje dabar pastebimai apleista. PILOTAS.LT žiniomis, pamažu jau bręsta permainos gretimame sklype, kuri dabar užsiimama autoremontu. Norisi tikėtis, jog verslo centro „Jonavos 30“ aukšta architektūrinė gaida čia bus išlaikyta.
ADMINISTRACINIS PASTATAS „JONAVOS 30“ (Jonavos g. 30, Kaunas)
Užsakovas: techninio projekto – UAB „Modernora“, darbo projekto – UAB „Realilinija“.
Projektuotojas: UAB „Kančo studija“.
Architektai: Gustė Kančaitė, Algimantas Kančas, Gediminas Mačiulis.
Konstruktoriai: Remigijus Lazauskas, Mindaugas Kasiulevičius.
Specialūs darbai: Archeologiniai kasinėjimai ir tyrimai.
Projekto valdytojas: UAB „Team Group“.
Parametrai: 2.775 m², 13.849 m³.
Datos: techninis projektas – 2009 m., darbo projektas – 2016-2017 m.
STATINYS
Konstrukcijos: TILSTA PAMATAI, sienos – „Fibo“ blokeliai, konstrukcijos – monolitas (UAB „Conresta“).
Fasadai: apdaila – plytos „Wienerberger“.
Stogas: 5 aukštas – prilydoma danga, 3 ir 4 aukštų eksploatuojamas – trinkelės (UAB „Daistatus“).
Langai ir priešgaisrinės vitrinos koridoriuose: UAB „Langvila“.
Originalios eksterjero detalės: „Alucobond“ plokščių kubas.
INŽINERINĖS SISTEMOS
Šildymas, vėdinimas, kondicionavimas: UAB „Mensis“.
Stiklinis liftas: UAB „Paradis“.
Automatika, ryšiai: UAB „Mensis“.
INTERJERAS
Sienos: hole – plytos „Wienerberger“.
Grindys: pakeliamos su kiliminėmis plytelėmis.
Laiptai: monolitiniai, apdaila – plytelės.
Šviestuvai: nuomininkų patalpose – „brūkšniniai“, holuose – prožektoriai.
Architektūrinės koncepcijos realizavimas: 90 proc.
Nuotraukos: A.Bružas.
to anonimas (2017-06-27)
( 2017-06-28 )
Matyt,mažai važinėjate po Lietuvą… Neužtenka vartyti tik architektūrinius žurnalus ir portalus,kartais ir jie nepastebi geros architektūros.
Užpelkis
( 2017-06-26 )
Geras pastatas. Taip gerai įsikomponavo, kad net jo nesimato nuo gatvės. Kuomet pašalins laikiną statybinę tvorą, gal ir visuomeninio transporto klientai atkreips į jį dėmesį. Nes mūsų žmogui taip trūksta architektūrinio išprusimo.
pilotui
( 2017-06-24 )
Pramiegojote , p.Pilotas tokią naujieną,kurią jau skelbia plačioji žiniasklaida:
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/triumfas-seulas-renkasi-ispudinga-lietuvos-architektu-projekta-973-817162
redaktoris
( 2017-06-27 )
Dėkui už pastabą. Bet labai gali būti, kad būtent Pilotas.LT Facebooko publikacija birželio 24-osios ryte apie pergalę Seule padėjo pavakary atsirasti ir 15MIN publikacijai…
nuomonė
( 2017-06-23 )
Mano nuomone, tokią estetiką Lietuvoje buvo galima pamatyti ir prieš maždaug 15 metų, bet jei tinka kontekste,tai viskas tvarkoje.
Anonimas
( 2017-06-27 )
Ne negalima, labai sunku buvo ir prieš 15 metų ir dabar surasti naują statinį, kuris derėtų su aplinkine architektūra. Atkreipiau dėmesį į šį kūrinį atsitiktinai pro autobuso langą ir likau maloniai nustebinta. Nelabai kuriam architektui pavyksta „susidraugauti su šalia stovinčiais kaimynais“, nors tiesą sakant, a.a. A. Kančią laikau agresyviu architektu, bet šį kartą viskas pavyko.
petriukas
( 2017-06-23 )
su visa pagarba…
bet ne daugiau.
architektas Nr 1588
( 2017-06-23 )
Užsakovą reikėtų ant rankų nešioti ir visokiais apdovanojimais apdėti už tai, kad leido architektams tokius sprendinius pateikti. Lietuvoje dažnas užsakovas nesupranta architektūros kokybės, todėl architektai dėl duonos ir projektuoja „kompromisinius“. Tikiuosi šis pavyzdys taps sektinu daugeliui užsakovų.