POST-ARCHITEKTŪRA LIETUVOJE: Prasideda 20-asis architektūros pokalbių ciklas

Griauti planuojamo Kelių policijos pastato Giraitės g. 3, Vilniuje (arch. K.Pempė, G.Ramunis) atvejis ir visuomenėje, ir tarp profesionalų įplieskė aistras dėl postmodernizmo architektūros. Giliau pažvelgti į XX amžiaus pabaigos architektūros reiškinius turėtų padėti prasidedantis post-architektūrai skirtas 20-asis Architektūros [pokalbių] ciklas. Pirmajame pokalbyje apie šio plataus masto reiškinio atgarsius Lietuvoje bei sovietmečiu savo nuveiktus architektūros darbus papasakos žinomi architektai Algimantas Černiauskas, Vaidotas Kuliešius ir Alfredas Trimonis.

XX amžiaus pabaiga yra pažymėta ypatingais sociopolitiniais, socioekonominiais ir sociokultūriniais lūžiais: Šaltojo karo pabaiga, kapitalizmo ir globalizacijos įsigalėjimu, informacijos technologijų plėtra. Šis laikotarpis taip pat yra reikšmingas įvairių, nepajudinamais atrodžiusių, reiškinių ir paradigmų pabaiga: socializmo, kolonijinio pasaulio, modernybės. Tai negalėjo neįtakoti ir architektūros reiškinių ir jos raiškos sampratų platesniame kultūriniame lauke: ji jau yra nagrinėjama postsocializmo, postkolonializmo, postmodernizmo kontekstuose. Šis pokalbių ciklas skirtas išsiaiškinti, kaip XX a. pabaigos pokyčiai įtakojo architektūros raidą ir būvį, ypatingą dėmesį skiriant Rytų Europos regionui. Jis pristatys architektus, tyrėjus, akademinės bendruomenės atstovus, kurie pokalbių ir paskaitų metu dalinsis įžvalgomis apie XX amžiaus pabaigos Post-architektūros reiškinius. 20-ojo pokalbių ciklo kuratoriai – T.Gruskis ir M.Mankus.
Postmodernizmo architektūrai skirto 20-ojo Architektūros [pokalbių] ciklo pirmasis pokalbis įvyks balandžio 4 dieną (antradienį) 20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius). Post-architektūrą Lietuvoje pristatys architektai A.Černiauskas, V.Kuliešius ir A.Trimonis. Šie architektai 1980-jų pabaigoje Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje sukūrė įsimintinų ir išskirtinių architektūros kūrinių, kurių estetinė raiška stipriai skyrėsi nuo tuomet šalyje vyravusios architektūros. Prisimenant skirtinguose miestuose kuriančių architektų patirtis, pokalbyje bus bandoma suprasti, kas svarbu buvo to meto Lietuvos architektūrai, kaip sociokultūrinė situacija įtakojo tuo laikotarpiu aktyviai kūrusius autorius, ir kokį poveikį ji turėjo jų vėlesnei kūrybai. Diskusijos moderatoriai – T.Grunskis ir M.Mankus.
Architektas ir urbanistas Algimantas Černiauskas – daugelio architektūros objektų autorius, buvęs Šiaulių miesto vyriausias architektas; kartu R.Jurėla ir A.Vyšniūnu bei skulptoriumi S.Kuzma 1981-86 m. realizavo Saulės laikrodžio aikštę Šiauliuose, tapusią naujo miesto įvaizdžio formantu.
Vaidotas Kuliešius – ne tik daugelio visuomeninių objektų autorius, bet ir yra parašęs architektūros teorijos bei kritikos straipsnių. 1985-89 metais sukurtas jo daugiabutis pastatas Kaune buvo atrinktas sąjunginei ekspozicijai Maskvoje.
Architektas Alfredas Trimonis profesinę karjerą pradėjo 1980-aisiais, kuomet kartu su bendraautoriais realizavo du įsimintus objektus Vilniaus senamiestyje. Nors jau apie dvidešimt metų gyvena ir dirba Hamburge, yra įgyvendinęs keletą ryškių objektų ir Lietuvoje.
Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
Pav.: Architektūros fondas.