17-as Architektūros [pokalbių] fondo ciklas, pristatantis keletą̨ tarpdisciplininės architektūrinės praktikos pavyzdžių, pakvietė diskusijai apie naujas architektų profesines veiklas. Paskaitų ciklas „Naujosios architektūrinės veiklos“, skirtas vietinei architektų bendruomenei bei plačiajai visuomenei, rengia pokalbius apie nusistovėjusias architekto profesines atsakomybes ir profesijos potencialą̨; skatina reaguoti ir įsitraukti į platesnes socialines bei politines diskusijas apie pastatus ir viešąsias erdves.
SUSIDARĖ SĄLYGOS NAUJOMS KRYPTIMS
Nuo birželio 9 dienos iki liepos 5-osios rengiamas 17-as Architektūros [pokalbių] fondo ciklas „Naujosios architektūrinės veiklos“. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) visą mėnesį vyksiančių paskaitų metu savo darbais bei tyrimais dalinsis Lietuvos bei užsienio architektai, kuratoriai, menininkai ir planuotojai. Ciklo kuratoriai – Povilas Marozas ir Algimantas Grigas. Pokalbių pradžia – 20 val. Renginiai nemokami.
Spiro Kostof knygoje apie architekto profesijos istoriją teigė̇, jog architektų veikla yra „projektuoti, kitaip tariant, tiekti konkrečius naujų pastatų vaizdinius tam, kad būtų galima juos pastatyti“. Pradėjusi formuotis Renesanso Italijoje, modernioji architektūrinė̇praktika išimtinai telkiasi į piešinių ir brėžinių̨gamybą bei yra orientuota į pastatų bei miesto erdvių estetinių problemų̨sprendimus. Šis vyraujantis architektūrinės veiklos pobūdis buvo ir tebėra palaikomas universitetų bei įvairių̨profesinių institucijų̨, visokeriopai reguliuojančių̨bei kontroliuojančių̨architekto veiklą. Vis dėlto nuo XX a. II pus. įtaką architektūrinėms diskusijoms ėmė daryti įvairūs politiniai ir socialiniai judėjimai bei vidinei architektūrinei polemikai svetimos kritinės teorijos. Dalis architektų tuo metu ėmėsi kvestionuoti savo profesinių atsakomybių̨ribas bei kritiškai analizuoti jos įtaką̨platesniems socialiniams, politiniams bei kultūriniams kontekstams. Naujai susiformavusios tarpdisciplininės pozicijos bei jų paveikti skirtingų veiklų procesai, iš esmės besiskyrę nuo įprasto architektūrinio projektavimo, sudarė̇sąlygas vystytis naujoms architektūrinės praktikos kryptims.
ARCHITEKTŪRINIŲ PRAKTIKŲ ANALIZĖ
Architektų profesinės veiklos, užuot susitelkusios vien į estetiką, reaguoja į architektūrinės aplinkos poveikį platesniems socialiniams bei politiniams kontekstams. Šių pokalbių tikslas, nagrinėjant vaizdais, tekstais, ir (ar) veiksmais paremtus darbus – analizuoti šiuolaikinių architektūrinių praktikų apibrėžtį, jų veikimą įvairiuose instituciniuose kontekstuose bei kuriamą objektą.
Birželio 9 dieną (ketvirtadienį) ciklą pradės lietuvių architektas, pedagogas ir humanitarinių mokslų daktaras Tomas Grunskis, kalbėsiantis apie archaktyvizmą. Pranešėjas pasakos apie architektūros socialumo ir aktyvizmo reiškinių pobūdį, jų kritiką ir kontrakritiką bei šių tendencijų bruožus Lietuvoje.
Birželio 15 dieną britų menininkas, architektas bei pedagogas Davidas Robertsas (David Roberts) paskaitoje „Paviešinimas: Londono socialinio būsto praeities bei ateities performansas“ pristatys ilgalaikį projektą apie dvi iš savo namų rytų Londone išgyvendintas socialinio būsto bendrijas. Birželio 20 dieną architektūros istorijos ir teorijos profesorius Peteris Langas (Peter Lang) pristatys architektų ir menininkų grupės „Stalker“ veiklą, kuri remiasi kolektyviniu miesto erdvių tyrinėjimu. Birželio 30-ąją miestų planuotojas Finnas Williamsas (Finn Williams) kalbės apie biurokratijos architektūrą ir domėsis, kaip žiūrint į biurokratiją, laikytiną projektavimo proceso dalimi, ji gali tapti galinga, nenubrėžianti konkrečių ribų projektavimo forma. Liepos 5 dieną pokalbių ciklą užbaigs Baltijos paviljono, atstovaujančio Estijai, Latvijai ir Lietuvai penkioliktoje Venecijos architektūros bienalėje, pristatymas.
17-o pokalbių ciklo apie naująsias architektūrines veiklas rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros institutas, „ACO Nordic“, „Caparol Lietuva“, „ELMO technologijos“, „JUNG Vilnius“.
Parengta pagal „Architektūros fondo“ informaciją.