ARCHITEKTŪRINIS POPULIZMAS KAUNO CENTRE://DAUGIABUTIS SUSTABDYTAS

„Mes puikiai suprantame, kad šalia mūsų projektuojamo daugiabučio stovi M.Songailos Lietuvos bankas, o priešais – Karo muziejus ir sodelis. Tačiau mums dėl to nelinksta keliai“,- kalbėjo architektas Gintautas Natkevičius, pristatydamas daugiabučio „smetoninio“ Kauno epicentre projektą Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai.

Architektas archtarybai porino, jog projektavimo procesas buvo ilgas ir sudėtingas, nes keitėsi pastato funkcija. Pradžioje ankštame K.Donelaičio g.83 sklype buvo projektuojamas viešbutis, po to ofisų pastatas su butais,  po to tik ofisai, o dabar projektuojami – butai su 200 m2 ofisu ir automatizuotu garažu pirmajame aukšte.

KAUNO CENTRE ATGIJO 20METŲ TUŠČIAS SKLYPAS

Anot G.Natkevičiaus, dar 1995-aisiais parengtamedetaliajame planebuvo nurodytas 5 aukštų, 95% tankumo ir 3,8 intensyvumo užstatymas, tačiau siekiamaintensyvumą padidinti iki 4,2, o aukštingumą – iki 6 aukštų…

Architekto manymu, gyvenamosios funkcijos pasirinkimas sukomplikavo padėtį, nes fasadų išraiškai galimybių labai sumažėjo, o, kadangi pagrindinio gatvės fasado orientacija – šiaurinė, tai butai projektuojami per du aukštus, kad dalis kambarių gautų norminę insoliaciją iš pietų.

Kadangi, G.Natkevičiaus teigimu, Kauno Naujamiesčio kvartalų kampai yra akcentuoti aukštesniu tūriu, tai daugiabutis projektuojamas su penthauzu. Jo fasadams parinktos poliruoto gelžbetonio plokštės su duobutėmis, nes, esą, Naujamiesčiui yra būdingi loftų ir pramoninės architektūros bruožai. Didžiųjų vitrinų apdailai ketinama naudoti varį.

Be G.Natkevičiaus daugiabutį K.Donelaičio g.83, Mindaugo Plūko užsakymu, projektuoja architektai Tomas Jūras, Sigita Kundrotaitė ir Adomas Rimšelis.

SANTYKINĖ PAKLAIDA NUSTEBINO

Kaip žinia, architektų biuras “G.Natkevičius ir partneriai” yra vienas produktyviausių šalyje ir, neabejotinai, turintis vieną stipresnių kūrybinių komandų. Būtent todėl šiuo atveju labiausiai ir stebino santykinė paklaida: galantiškai liūliuojanti, kupina šiltų žodžių Pirmosios Respublikos architektūriniam kontekstui, architekto išpažintis niekaip nesiderino su vaizdu, eksponuojamu ant archtarybos sienos.

Bet neskubėkime teisti. Gali būti, kad toks projektinės medžiagos ir “garso takelio” nesąryšis bus viso labo nesaikingo mėgavimosi Larso von Triero kinematografu rezultatas, o ne bandymas apdumti architektūrinės tarybos ekspertams akis ir “be pykčio” prastumti eilinį išpūstų rodiklių pusfabrikatį neeilinėje Kauno centro vietoje.

Tačiau greičiausiai, Kauno archtaryba Triero nežiūri. Autoriai gavo pylos, kad projektuodami tokioje atsakingoje vietoje (Kauno Naujamiestis – realus kandidatas į UNESCO sąrašą) patingėjo pagaminti maketą, nepateikė vizualizacijų iš charakteringų taškų (pvz. Maironio g. bei Sodelio), kuriose matytųsi naujojo pastato santykis su M.Songailos banku. Taip pat buvo pastebėta, kad vizualizacijoje iš K.Donelaičio gatvės ženkliai sumažintas projektuojamo pastato aukštis konteksto atžvilgiu.

PAGYRĖ TRISE

G.Natkevičiaus biuro projektui negelbėjo ir gausi eskizų palyda, nes buvo pastebėta, kad tai – viso labo savitiksliai žaidimai su abstrakčia forma, neturinčia sąryšio nei su kontekstu, nei su funkcija.

Projektą palaikė vos trys ekspertai.

J.Bučas: Svarstom meninės interpretacijos kūrinį. Tokie darbai mūsų rutinoj iššaukia pasipriešinimą. Ar verta prisitaikyti, atsisakant saviraiškos? Visgi manau, kad fasadai per daug susmulkinti, vientisesnės plokštumos atrodytų solidžiau. Siūlau nuo maksimalaus meniškumo pereiti prie optimalaus solidumo ir monumentalumo.   

G.Prikockis: K.Donelaičio ir Maironio  gatvėse vyrauja stambios architektūros nuotaika, todėl pastatas neatrodo per aukštas. Pastatas galėtų turėti vidaus kiemą, bet penthauzas neįtikina. Didelės fasado stiklo plokštumos daro estetikai žalą. Tūris galėtų būti santūrus ir monumentalus, o tamsi spalva su faktūrų žaismingumu tiktų prie konteksto.

D.Šarakauskas: Bankas (M.Songailos) yra pirmas ir paskutinis tokio dydžio pastatas Kaune. Tai – ne šventa karvė. Projektuojamas pastatas nėra per didelis, galėtų būti dar aukštesnis. Kvartalo kampas turi būti pastiprintas, o ne pasilpnintas. Antstato nereikėtų atitraukti nuo fasado. Garažui pirmas aukštas – per gera vieta. Siūlomos medžiagos labai geros.

SUPEIKĖ DEVYNIESE

Kiti archtarybos ekspertai daugiabučio trūkūmų matė žymiai daugiau. Projektas ypač kritikuotas už per didelį aukštingumą, nevykųsį penthauzą, padrikus ir neatitinkančius funkcinės paskirties fasadus ir už pirmąjį aukštą, atiduotą garažams, o ne visuomeninei paskirčiai.

E.Barzdžiukas: Pastatas ekstravagantiška ir ekspresyvia išraiška man atrodo per agresyvus šioje terpėje. Neįtikina santykis su banku. Rekomenduočiau sumažinti pastato aukštį, atsižvelgiant į banko karnizo aukštį. Pastatas šiai vietai per daug aktyvus ir nekontekstualus.

N.Blaževičienė: Estetinis sprendimas manęs neįtikina. Aukštingumas galėtų toks būti. Manau, balkonai turėtų išeiti į namo kiemą, o ne į gatvę.

A.Karalius: Tokiai projekto versijai nepritariu. Nekontekstuali ir disonuojanti su urbanistine aplinka pastato tūrinė kompozicija. Per didelis aukštingumas (mažinti iki banko karnizo). Architektūriškai pastatas pernelyg aktyvus. Fasado architektūrinė kalba per aktyvi ir per marga. Nesaikinga ir konfliktiška su gretimu tarpukario užstatymu. Automatinis garažas galėtų būti nebent rūsyje, tačiau be laukiamojo jis sukels kamščius.

V.Merkevičius: Šioje vietoje turi atsirasti rimtas, solidus pastatas. Gyvenamas namas neatitinka gaisrinių reikalavimų evakuacijai. Gyvenamo namo sprendimas su viena laiptine ir liftu ekonomiškas, bet prastas. Siūlyčiau pasidomėti tarpukario pastatų išplanavimu.  

J.Minkevičius: Kiekvienas projektas priklauso nuo mūsų tikslų ir gyvenimo filosofijos. Jei neaiškūs tikslai – nebus ir aiškios architektūros. Šis pastatas – komplekso, kuris turi savo semantinę aurą, dalis. Užmanymui trūksta monumentalumo. Pastatas čia turėtų būti neutralus. Kuo neutralesnis, tuo geriau.

R.Palys: Matome gryną Savanorių prospekto estetikos pavyzdį – chaotiškas, padrikas elementų junginys.

Aukštingumą galima būtų kelti ne nutolusiu antstatu, o bokštu. Kampo pakėlimas yra charakteringas Naujamiesčiui. Nors aplamai nepritariu pastato iškėlimui virš banko karnizo.

Tūrio estetikoje matau  daug temų. Jų per daug, jos menkina pastatą. Reikėtų siekti ramaus, solidaus, didingo tūrio. “Iškąstas” kampas visai nedera prie Kauno centro dvasios. Pirmas pastato aukštas turėtų būti atiduotas visuomeninei funkcijai, garažui ten – n e vieta.

N.Stanionis: Dabar užstatymo tankumas ir intensyvumas nustatomi miesto Bendrajame plane. Kauno centre intensyvumas neturi viršyti 4.Šis reglamentas neleis didinti pastato aukščio, manau, to ir nereikia. Neaišku, ar pasiteisins parkavimo sistemos. Žaliojo ploto klausimai miesto centre ir vėl lieka neišsprendžiami. Fasadų estetikoj reikėtų siekti santūrumo, atsižvelgti į gretimybes.

A.Steponavičius: Šis sklypas negali tiek priimti. Architektūrinis sprendimas turi demonstruoti susikalbėjimą su kontekstu. Pastatas turi būti mažesnis. Parkingas turėtų  būti požeminis arba po Vienybės aikšte. Nesuvokiamas kontrastas tarp turinio ir formos. Chaotiški fasadai neturi nieko bendro su turiniu. Tai galėtų būti galerijinio tipo namas su įvažiavimu iš vidinės gatvelės. Dar vienas įvažiavimas iš K.Donelaičio gatvės absurdiškas.

L.Tuleikis: Medžiaga pateikta nekorektiškai. Pirmas aklinas aukštas nuo Vienybės aikštės pusės – didelis trūkumas. Ten reikia aktyvinti viešąsias funkcijas, o ne naikinti. Siūlomas pastatas yra per didelis, netenkina jo santykis su M.Songailos banku. Puošyba brangiomis medžiagomis viršutinėje pastato dalyje – perteklinė, nebūdinga Naujamiečiui. Šiame tuščiame sklype K.Donelaičio gatvė laukia paskutinio akordo, bet ne solisto. Tai turi būti chorinis kūrinys.

G.Natkevičiaus biurui Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba primygtinai rekomendavo projektąpristatyti svarstymui dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareikštas pastabas.

IŠKLOTINĖS     SKLYPO PLANO SCHEMA     PJŪVIS

I A. PLANAS     II A. PLANAS     VI A. PLANAS