SUSISIEKIMO KLEPTOKRATIJA://KURŠIŲ NERIJA MAINAIS Į BANALŲ TRANZITĄ

Susisiekimo ministerija ir Seimą kontroliuojanti dauguma toliau siautėja strateginiame transporto infrastruktūros aukštyje. Gruodžio mėnesį uoliai pasidarbavusi ardydama tarptautinį „Rail Baltica“ projektą dėl seniai suderintos trasos ūminės kilpos per Vilnių ir sulaukusi audringos Baltijos kaimynių reakcijos, nūnai sudarė aukšto lygio darbo grupę ir pradėjo stumti seną transporto nomenklatūrininkų „projektą“ – tiltą iš Klaipėdos į Kuršių neriją.

Praeitą savaitę, Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje jau darbavosi LR susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė tilto į Kuršių neriją statybos ir AB „Smiltynės perkėla“ iškėlimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto alternatyvoms įvertinti. Darbo grupės pirmininkas – susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Kaip praneša Jūrų uosto tarnybos, buvo svarstomos tilto į Kuršių neriją statybos ir galimos tilto į Kuršių neriją vietos.

SUSISIEKIMO MINISTERIJA VEIKIA PRIEŠ LIETUVOS INTERESUS?

Šiuo atveju stebina ne tai, kad į dienos šviesą ištraukta pora dešimtmečių transporto infrastruktūrininkų depozite marinuota absurdiško tilto į Kuršių neriją idėja, bet pats faktas, kad valstybiniu lygiu konstruojamas naujas projektas, kėsinantis į prieš 14metų pasiektą vieną didžiausių Lietuvos valstybės kultūrinių laimėjimų – Kuršių nerijos įrašymą UNESCO paveldo sąraše.

Kaip žinia, 2000-aisiais Lietuva priimdama garbingą UNESCO titulą, prisiėmė ir tam tikrus įsipareigojimus dėl unikaliosios Kuršių nerijos prieš visą pasaulį. Nuo tos dienos Kuršių nerija nebėra vien Neringos savivaldybės ar Lietuvos valstybės vidaus reikalas – Kuršių nerija tapo globalaus formato gamtos ir kultūros objektu. Taigi, valstybės, kaip šeimininko elgesys su UNESCO objektu, – priskirtinas strateginei kultūros ir aplinkos užsienio politikai.

Todėl šiandieną, kai Susisiekimo ministerijos siaurakakčiai imasi „projektų“, akivaizdžiai savo tranzitinio eismo parametrais nukreiptų prieš UNESCO objektą Lietuvos teritorijoje, kyla pagrįstas įtarimas, kad veikiama prieš Lietuvos valstybę. Panašiai, beje, kaip ir destruktyviai ardant tarptautiniu lygiu suderintas „Rail Baltica“ trasas.

TRANZITINIS EISMAS NUŽUDYTŲ KURŠIŲ NERIJĄ

Tilto į Kuršių nerijos būtinybę motyvuojant išaugusiu laivų eismu Klaipėdos jūrų uoste ir būsimu Suskystintu dujų terminalu bei tam neva trukdančia „Smiltynės“ perkėla, derėtų visų pirma pačiai Susisiekimo ministerijai prisipažinti dėl protingais terminais neatliktų namų darbų.

 Visų pirma – dėl begalinio blaškymosi renkant vietą giliavandeniui jūrų uostui. Arba tiksliau, dėl ekologiškai pagrįsto, racionalaus, į ilgalaikę perspektyvą orientuoto Būtingės varianto atmetimo, pradedant pasaką vėl „iš pradžių“. Panašu, kad Susisiekimo ministerijos kavaleristai, apsiavę strategininkų šarvus, iš tiesų nekonstruoja jokių ilgalaikių strategijų, o tik tvarko jūrų uosto interesus buitiniu lygiu, gesindami „degančius klausimus“.

Kita vertus, tranzitinio eismo Karaliaučius – Klaipėda – Ryga kanalizavimas siauru siauros Kuršių nerijos kakliuku iš esmės sugriautų ir ramios kurortinės grandinėlės gyvavimą, ir turėtų žudančiai negatyvų poveikį trapiai nerijos gamtinei aplinkai. Akivaizdu, kad, Kuršių nerijos atveju, neigiamas šalutinis tilto poveikis būtų žymiai stipresnis už ministerijos prognozuojamą gydomąjį tilto poveikį jūrų uosto funkcionavimui.

Šia proga būtų galima Susisiekimo ministerijai priminti ir jos absoliutų neveiklumą, organizuojant susisiekimą su Kuršių nerijos gyvenvietėmis vandens keliais ir alternatyviomis, ekologiškomis eismo priemonėmis, kad automobilių srautai jautriame pusiasalyje būtų minimalizuoti. Bet, stebint ministerijos aistrą išimtinai sunkiasvoriams projektams, toks pasyvumas ekologizuojant eismą UNESCO paveldo objekto zonoje, visiškai nestebina.

PASAULIS TILTO – AKIBROKŠTO NESUPRASTŲ

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas pro­fe­so­rius Ro­mas Pa­kal­nis, žiniasklaidai jau paaiškino, kad „Kur­šių ne­ri­ją pa­sau­lis pri­pa­žįs­ta kaip ste­buk­lą dėl kul­tū­ri­nio kraš­to­vaiz­džio uni­ka­lu­mo. Pu­sia­sa­lis yra fe­no­me­na­lus žmo­nių ir gam­tos ko­vų bei dar­nos pa­vyz­dys.“ Profesorius teigė, kad „bū­da­mi UNES­CO šei­mo­je pa­sau­liui skel­bia­me apie ver­ty­bes ir par­odo­me, kad mo­ka­me jas sau­go­ti. Tai – gar­bė, pres­ti­žas ir at­sa­ko­my­bė vals­ty­bei, jos įvaiz­dis tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, pa­ti­ki­mu­mo, so­li­du­mo, sta­bi­lu­mo sim­bo­lis. Įsi­vaiz­duo­ki­me, ko­kį smū­gį vals­ty­bė pa­tir­tų, jei dėl til­to Kur­šių ne­ri­ja, vi­saip gar­si­nan­ti Lie­tu­vą, bū­tų iš­brauk­ta iš UNES­CO są­ra­šo! Tai reikš­tų, kad vals­ty­bė ne­pa­jė­gi, ne­įga­li sau­go­ti sa­vo gam­tos ir kul­tū­ros per­lų, ku­riuos ver­ti­na ir lan­ko pa­sau­lio bend­ruo­me­nė.“