GALERIJA 101://IMPROVIZUOTA EKSKURSIJA IR GIDAS PO BOHEMIŠKĄ LAISVĖS ALĖJĄ

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerija „101“ pristato „Gidą po bohemišką Laisvės alėją“. Šia proga visi, tebegyvenantys ar smalsūs pažinti bohemišką gyvenimo būdą bei kūrybiško bendravimo vietas, kviečiami į laisvą, neformalią ir improvizuotą ekskursiją.

INICIJUOJA ATMINTIES TYRIMUS

Gruodžio 13 dieną (penktadienį) 16 val. VDU menų galerijoje įvyks „Gido po bohemišką Laisvės alėją“ pristatymas. Taip pat numatyta improvizuota ekskursija.

VDU menų galerija „101“ jau kelerius metus inicijuoja Laisvės alėjos atminties tyrimus. 2011 m. ir 2013 m. įvykusios meninės akcijos paskatino praplėsti žiūros lauką ir giliau patyrinėti Laisvės alėjos kultūrinę tapatybę.Taip gimė jaunųjų tyrėjų projektas, kurio metu skirtingų specialybių VDU studentės apie Laisvės alėjos (sub)kultūrinio gyvenimo istoriją kalbėjosi su Kauno menininkais – rašytojais, dailininkais, režisieriais, architektais ir kt.

Šis bohemiškų Laisvės alėjos vietų gidas atsirado identifikavus daugumą miesto menininkams reikšmingų viešųjų erdvių. Išaiškėjo, kad tarpukariu, sovietmečiu ar pastaraisiais metais veikusios kavinės ir restoranai vis dar gyvi miestiečių atmintyje, tačiau dauguma šių vietų – pakeitusios savo paskirtį arba negrįžtamai išnykusios.

ATMINTIS TURI BŪTI SUSIETA SU VIETA

Kolektyvinės atminties tyrinėtojai teigia, kad atmintis privalo būti susieta su vieta – tai atminties sąlyga. Laisvės alėjos meninio gyvenimo atmintis negalima be jį liudijančių viešųjų ir privačių kūrybiško bendravimo erdvių. Metropolis, Versalis, Tulpė, Laumė seniai nebėra tik architektūriniai taškai. Šios vietos tapo belaikiais mitiniais pasauliais, kurie nebepriklauso nuo tikrovėje kintančio materialaus jų pavidalo. Svarbiausia jų išlikimo sąlyga – stiprūs emociniai šaltiniai ir komunikacinių bei emocinių jungčių mezgimas: istorijų pasakojimas, dalijimasis prisiminimais, jų klausymasis ir savinimasis.

Žmonės kuria vietas, kad atpasakotų laiką, įkūnytų praeitį ir ateitį. Be istorijų, pasakojamų apie vietas, šios būtų tuščios. Per istorijas vietos tampa apgyvendintos. Tikimės, kad šios ir kitos istorijos iš naujo apgyvendins visas bohemiškas Laisvės alėjos erdves.

Ištrauka iš „Gido po bohemišką Laisvės alėją (interviu su rašytoja Aleksandra Fomina): „[Senas Stalčius]Tai buvo pirma vieta, kur aiškiai ir stipriai pajutau meninio gyvenimo pulsą, galėjau į valias žiūrėti į įvairiausiais atspalviais dažytus pankų plaukus, klausytis keistos, paslaptingos Pink Floyd, Led Zeppelin, kitų roko gigantų muzikos ir jaustis kaip fantastiško grožio kino filme. Sėdėdavom su dviem draugėm ant aukštų kėdžių ir dairydavomės aplinkui, tarsi patekusios į užburtą požemio karalystę… Pamenu, sienos ten buvo pabrėžtinai apsilupusios, padabintos draperijomis, plokštelėmis, karoliais, buvo aibė visokiausių senų, skoningų rakandų – patefonas, prie sienos prikalti spalvotu laku nupurkšti batai su platforma, senovinis varinis arbatinukas prie lubų, ant kurio tabalavo skudurų prikimšta gyvatė…“

Parengta pagal galerijos „101“ informaciją.