Biržų rajono savivaldybės administracija neseniai paskelbė naujo viešosios bibliotekos pastatų komplekso techninio projekto konkursą. Naujas visuomeninis pastatas numatytas šio miesto istorinėje dalyje. Vis dėlto Lietuvos architektų sąjunga (LAS) dalyvauti šiame konkurse šalies architektams nerekomenduoja – projektas jame bus renkamas pagal mažiausią projektavimo darbų kainą.
RENKASI PAPRASČIAUSIĄ SCHEMĄ
Kaip pastebi LAS, dauguma Lietuvos miestų ir miestelių kultūrinių, visuomeninių objektų statybos (ar rekonstrukcijos) projektus vis dar renkasi pagal paprasčiausią schemą – laimi pigiausias projektuotojas. Pagal tą patį principą vykdoma didžioji dalis pastaruoju metu skelbtų viešųjų pirkimų konkursų visuomenei svarbiems objektams projektuoti. Nors viešųjų pirkimų įstatymas nedraudžia projekto rinkti pagal jo architektūrinę kokybę, organizatoriai (dažniausiai savivaldybės, valstybinės įstaigos ir t.t.) beveik visuomet renkasi greičiausią ir paprasčiausią kelią rinkti projektuotojus pagal kainą. Kartais pastaroji pasiūloma tokia maža, jog stinga loginio pagrindimo, kaip galima parengti paprasčiausius reikalavimus atitinkantį projektą su tokiais mažais ištekliais, jau nekalbant apie aukštos kokybės sprendimus.
LAS ne kartą yra kreipusis į Vyriausybę, Prezidentūrą, Viešųjų pirkimų tarnybą dėl analogiškų ydingų viešųjų pirkimų konkursų (Palangos sporto arenos, Palangos vasaros estrados) ir visos sistemos koregavimo. Tačiau tuomet gautas aukščiausių institucijų palaikymas neturėjo jokios įtakos projektų eigai.
PROBLEMA SLYPI REGULIAVIMO SISTEMOJE
LAS neseniai paskelbė Lietuvos architektams nerekomenduojanti dalyvauti Biržų viešosios bibliotekos techninio projekto ir panašiuose konkursuose, kuriuose architektūros kokybės kriterijai nevertinami, o nugalėtojas renkamas pagal mažiausią projektavimo darbų kainą.
Lietuvos architektų sąjunga kartoja, jog dėl ydingos sistemos viešųjų pirkimų konkursuose ignoruojamas visuomeninis interesas gyventi ir dirbti kokybiškoje – sveikoje, patogioje, estetiškoje, visiems prieinamoje – aplinkoje. Akivaizdu, jog problemos esmė slypi pačioje viešųjų pirkimų konkursų, o taip pat – ir visos architektūros reguliavimo sistemoje. Pastaroji sistema įteisina konkurso, kuriame sprendinių kokybė neturi jokios įtakos, organizavimą. LAS įsitikinusi, kad kol teisinė bazė, o kartu ir viešųjų pirkimų konkursų modelis bus pakeistas, bent labiausiai matomiems, socialiai svarbiems pastatams ir erdvėms reikia skirti daugiau dėmesio ir jų projektus rinkti architektūrinio konkurso būdu, vertinant kokybės kriterijais.
Parengta pagal LAS informaciją.
nusviręs
( 2013-02-27 )
atrodo, 10 kartų išnagrinėta tema, atrodo, belieka veikti. Arba bent jau netrukdyti kitiems veikti. Bet paskaitai komentarus ir matai, kad vėl pilna valtis pilypų prilipo. Kur jie buvo, ką jie skaitė prieš mėnesį, du, tris? Tik dabar prasiblaivė? Gerai, kad dar kažkam nenusvyra rankos, dar aiškina, bando mandagiai…
mnmn
( 2013-02-27 )
kai kurios es salys taiko tokia praktika architekturiniuose konkursuose: laimejes konkursa autorius isipareigoja suprojektuoti objekta uz nustatyta % nuo statybines samatos. ziurint i tu saliu viesuju statiniu architektura atrodo, kad tokia praktika labai pasiteisina.
Justinui Dūdėnui
( 2013-02-26 )
Kad architektūros įstatymas galėtų spręsti konkursų problemas,reikia jį priimti ir patvirtinti.Panašu,kad naujoji valdžia nedega entuziazmu tai padaryti.Matyt ,stirnos ir kiti žvėreliai svarbiau.
to SK
( 2013-02-26 )
Tikriausiai gyvenate ne Lietuvoje? Ir Viešųjų pirkimų įstatymo neskaitėte?
to op
( 2013-02-26 )
visiskai pritariu. pasirasau.
kas dar?
op
( 2013-02-26 )
Kulturoje rinkti -iausia gal ir sunku, bet tai nereiskia, kad neimanoma diskutuoti, ieskoti verciu ar prioritetu ir taip atskirti gersnius nuo prastesniu. Jei nusprendi, kad nieko isrinkti neimanoma tai aisku, kad nieko ir neisrinksi. Visiskas nevykelio mastymas. Kei nera pasirinktos pozicijos, nera ir alternatyvu arba versiju kaip ta pozicija pagerinti. Musu beda, kad kaip meduzos pluduriuojam ir apsimetam, kad pozicijos neturejimas arba kompromisai yra kazkokia vertybe. Marazmas visiskas.
Arch
( 2013-02-26 )
Konkurso organizavimui išleidžiami pinigai.premijoms nelieka…
LAS
( 2013-02-26 )
Salin vidutinybiu valdyma !
vagies kepure
( 2013-02-26 )
labai gerai, kad aij taip aiskiai ir trumpai isdeste luzeriu lietuvos koncepcija.
ji is tikro primityviai tobula: kadangi aij&ko nemoka (nesugeba, bijo) isrinkti „subjektyviai-meniskai“ geriausio eilerascio, tai siulo vadovautis „objektyviai-ekonominiais“ kriterijais ir isrinkti pigiausia.
todel lietuva ir murkdosi pilkame vidutinybiu siukslyne, nes jos rekia, jog saugo visuomene nuo „subjektyvumu“. po to, ne paslaptis, „objektyviai“ laimeje konkursa, pasikelia kaineles ir sukala 100 metu vidury miesto savo impotentisko organizmo architekturini klona.
aij
( 2013-02-25 )
kaip galima isrinkti geriausia sportininka? geriausia eilerasti? geriausia pastata? geriausia sokeja? daininka? tapytoja? lengva tik isrinkti geriausia lietuvy_ tai landzbergis.
SK
( 2013-02-25 )
Mokintis galima is geriausiu pavyzdziu. Toks ispudis susidaro, kad mes vieninteliai turime architekturinius konkursus. Paziurekim, kaip architekturiniai konkursai vyksta Skandinavijos salyse, Estijoje, Latvijoje. Ir kokie tu konkursu rezultatai. Kokie namai po konkursu gimsta.
Nereikia labai persistengti su sistemu isradinejimais. Reikia pritaikyti sau jau kitur isbandyta sistema, kuri dirba rezultatyviai. O ne kazkokia viesuju pirkimu procedura, kuri tik biurokratiniam aparatui patogi, o rezultatai, kaip dievas duos.
dū
( 2013-02-25 )
@pala pala pala
jei nuosekliai tiki kad vistiek apgaus, lieka sėdėt ir nejudėt. Sistemas reikia kurti pirmiausia siekiant gerų rezultatų, o paskui tik žiūrėti saugiklius nuo gudručių. Atvirkščiai nieko gero 🙂
O kokybinių parametrų architektūra turi daugybę, – tai nėra kažkoks abstraktus „menas“.
pala pala pala
( 2013-02-25 )
@Justinas Dūdėnas, mūsų mažoje gražioje Lietuvoje, ir maži, ir dideli vertinimai dažnai įvyksta PPP, t.y. pasišnabždant, pamerkiant akį, pasidalinant…yra ne vienas pvz, bet kam reikia tas žino.
Ar naiviai tikite, kad viskas skaidru ?
Menas subjektyvus reikalas…
Lilo
( 2013-02-25 )
Dabar gi aplinkos ministerija architekto rankose…Tai kreipkitės į kolegą, gal atkreips dėmesį į opias problemas.
dū
( 2013-02-25 )
SK,
sakai „galėtų būti taikomi kiti kriterijai“. Bet čia vidinis biurokratizmas – negi šito negalima padaryti iškart, vienu ypu? Ar po šitų literatūrinių teiginių nereikės kažkur teisiškai įtvirtinti, pvz. kad kultūra yra ekonomikos dalis? Įstatymo raidės knebinėjimas dugno neturi, sveiko proto vistiek galiausiai reiks.
Aišku priėmus įstatymą, visi konkursai eis per rūmų rankas – bet man būtų ramiau, jei būtų bandoma iškarto viešai įtvirtinti kažkokį modelį – bent valstybės finansuojamiems objektams.
@pala pala pala, prisimink projektus už „nulines sumas“ – ar tikrai ten buvo autsaideriai? Be to, jei sakai, kentės „ne mažiau gabūs“ – tai kodėl jie turėtų pralaimėti kokybiniuose kriterijuose?
pala pala pala
( 2013-02-25 )
Lazda kaip visada turi du galus. Taip, tokia sistema ydinga ir galutinis produktas dažniausiai būna kitoks negu galėtų būti, iš kitos pusės – čia pyksta ant dešimties rankų pirštu suskaičiuojamas architektūrinis „elitas“, vis tos pačios LAS pavardės norinčios suprojektuoti viską kas ant LT galima iki grabo lentos… Nepamirškime, ir tuos pigiausius projektuoja architektai. Ir nemažiau talentingi, ir taip pat norintys ant duonos sviesto užsitepti.
SK
( 2013-02-25 )
Jeigu viena karta butu ne deklaratyviai, bet faktiskai ir juridiskai itvirtinta, kad architektura yra kulturos dalis, tai architekturos sukurimui galetu ir kriterijai buti tokie pat taikomi, kaip ir meno kurinio sukurimui.
O dabar, tai ka – architekturine dalis yra viso labo investicinio projekto epizodas, pagal galiojancias visam investiciniam projektui taisykles.
Kas pigiau nutinkuos?
Kas pigiau santechnika atves?
Kas pigiau architektura padarys?
dū
( 2013-02-25 )
Vėl prisiminiau architektūros įstatymą. Gal jis galėtų spręsti konkursų ir pirkimų problemas, užuot nustatinėjęs, kad architektūra yra labai svarbi kultūros dalis?
NERIMAS
( 2013-02-25 )
Kiek galima toleruoti tuos zeminancius pigiausio projektavimo konkursus. Ar ne laikas paskelbti viesa boikota ir nebezaisti tu nesamoniu. Visi gi matom, kad sistema pastatyta ne ant tu begiu!