Tapyba – ypatinga kalba, kuri kiekvieno tapytojo yra skirtinga. Kaune atidaroma paroda „Tapybos“ – galimybė pažinti A.Deveikytės-Liškauskienės, S.Paliuko ir J.Aukštikalnytės-Varkulevičienės tapybines kalbas, kurios yra ir skirtingos , ir panašios.
Liepos 12 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) atidaroma paroda „Tapybos“. Joje eksponuojami A. Deveikytės-Liškauskienės, S. Paliuko ir J. Aukštikalnytės-Varkulevičienės darbai atskleidžia skirtingas autorių tapybines kalbas
Parodoje eksponuojami darbai skirtingi atlikimo būdu, temų pasirinkimu, bet tuo pačiu ir artimi: išlaikantys tapybos ekspresyvumą, gestiški, lyriškai kontempliatyvūs ir pagrįsti asmeniniais išgyvenimais.
Dar studijuodami Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete tapybą parodos autoriai rengė bendras parodas. Iki šiol vienijančios kūrybinės idėjos skatina ir toliau tęsti bendrą tapybos kelią. Dažnai šių menininkų kūrybinės raiškos būdai persipina ir praranda griežtas ribas: tapyba priartėja prie piešinio, video instaliacija papildo ar net pakeičia tapybą, o „sulopytos“ drobės praplečia tapybos suvokimo ribas.
Parengta pagal Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
