PILOTAS.LT ką tik rašė apie mūsų šalies universitetų atmestiną požiūrį į savo įstaigos urbanistinę plėtrą bei architektūrą apskritai. Vakarų universitetuose aiškiai dominuoja kitas – žymiai pažangesnis – požiūris į savo darbo aplinką. Tokį neseniai pademonstravo ir Kopenhagos universitetas, surengęs savo universitetinio miestelio išplėtimo architektūros idėjų konkursą.
BOKŠTAS GENERUOS POZITYVIĄ MIESTELIO ENERGIJĄ
Kopenhagos universiteto Šiaurės miestelis įsikūręs pačioje Danijos sostinės širdyje. Jo Panumo komplekso plėtros architektūros idėjų konkurso dalyviams iškeltas pagrindinis tikslas buvo sukurti kuo geresnę aplinką tyrinėti, lavinti ir lavintis. Tačiau universitetui taip pat svarbu buvo, jog vystomas universitetinis miestelis tuo pačiu įsigytų išskirtinį ženklą, įgalinantį jį identifikuoti Kopenhagos miestovaizdyje.
Panumo komplekso išplėtimo architektūros idėjų konkursą laimėjo firmos „C. F. Moller Architects“ projektuotojai, pasiūlę pastatą su 16 aukštų „skaitomos“ architektūros Mokslo bokštu bei didele vidaus vieša erdve. Pastaroji projektuojamą pastatą sujungtų su senaisiais universitetinio miestelio korpusais bei taptų savotišku jo socialinio gyvenimo epicentru. Architektai stengėsi Panumo kompleksui suteikti pozityvų architektūrinį charakterį, kuris būtų teigiamai paveiktų visą miestelį. Savo organiškomis formomis naujoji dalis akcentuos pažangą, tačiau savo fasadų spalvine gama, ritmu bei struktūra derės su esamais komplekso pastatais.
ĮKŪNYS UNIVERSITETINIO PARKO VIZIJĄ
Komplekso išplėtimo ryšį su Kopenhagos miestu turėtų sustiprinti skaidrus peržvelgiamas pirmasis aukštas. Komplekso lankytojai taip pat galės užkilti ir į viršutinį Mokslo bokšto aukštą, kuriame numatyta kavinė, apžvalgos vietos, poilsio zonos. Ilsėtis taip pat bus galima ir ant suoliukų tarp pastatų numatytuose kiemeliuose bei vidaus sodelių erdvėse, kurios dirbs ir kaip savotiški studijų išplėtimai. Miestelio inaujoji dalis su savo viešais žaliaisiais plotais, pėsčiųjų bei dviračių takų sistema turėtų sukurti glaudžiai su miesto urbanistine struktūra susieto universitetinio parko įvaizdį. Šį įvaizdį dar labiau sustiprins numatytieji žalieji stogai bei integruotos pažangios energijos taupymo sistemos.
Tokia dirbti, mokytis, ilsėtis ir bendrauti pritaikyta aplinka Lietuvos universitetinei visuomenei, ko gero, neprieinama bus dar ilgai. Ir ne vien dėl finansų trūkumo. Čia ypač svarbu ir pažangus požiūris bei išprusimas, kurių mūsų universitetams architektūriniuose dalykuose vis dar labai trūksta.
