NAUJIEJI STUDENTŲ VARTAI//MOKSLAS IR VERSLAS KAUNE JUNGSIS IN IR JANG PRINCIPU

Kauno technologijos universitetas savo 60 metų įkūrimo jubiliejų pažymi reikšmingomis – Santakos slėnio pastato – statybomis. Studentų miestelio prieigose ką tik pradėtas šis Mokslo, studijų ir verslo centras verslą ir mokslą apjungs ne vien funkciškai ir architektūriškai, bet ir simboliškai. Iš kinų filosofijos žinomų priešingų pradų In ir Jang pusiausvyros principu Studentų gatvės pabaigoje jį suprojektavo kaunietės architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės kolektyvas.

STUDENTŲ MIESTELIO ISTORIJA PRASIDĖJO PRIEŠ 50 METŲ

Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelio istorija prasidėjo prieš 50 metų, kai tuometiniam Kauno politechnikos institutui (KPI) valdžia paskyrė 64 hektarų žemės sklypą Radvilėnų plente greta jo IV rūmų, įsikūrusių Karo pramonės mokslinių tyrimų laboratorijos pastate (arch. V.Landsbergis-Žemkalnis, 1937). Tuometinio rektoriaus prof. K.Baršausko iniciatyva ir buvo padėtas kertinis akmuo pirmajam naujam miestelio pastatui. Pastarąjį projektuoti buvo patikėta tada dar jaunam architektui Vytautui Dičiui. Studentų miestelis sovietmečiu augo kaip ant mielių – 1965 metais čia duris atvėrė Statybos rūmai, 1969-aisiais – Elektronikos rūmai, 1970-aisiais – Cheminės technologijos fakulteto pastatas. Visi šie 3 V.Dičiaus suprojektuoti modernūs funkcionalistinės architektūros pastatai pernai įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

KTU studentų miestelio kompozicijos centrinė ašis – prie K.Baršausko gatvės dabar akligatviu užsibaigianti Studentų gatvelė, kurios vienoje pusėje „išrikiuoti“ universiteto fakultetų korpusai, o kitoje – jo bendrabučių masyvas bei studentų kavinės „Kolegos“ pastatas. Santakos slėnio pastatas suplanuotas laisvoje Studentų miestelio teritorijoje tarp intensyviosios K.Baršausko gatvės ir mokslo korpusų „rikiuotę“ užbaigiančio dabartinio Dizaino ir technologijų fakulteto. Beje, plėtra šioje vietoje buvo numatyta dar L.Dringelio, A.Lamausko ir kitų specialistų atliktoje Studentų miestelio plėtros galimybių studijoje.

STATYBAS PLANUOJA BAIGTI 2013-ŲJŲ BIRŽELĮ

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas – vienas iš šiuolaikinės Europos prioritetų. Šių dviejų gana skirtingų sričių sąjungą sudaryti turėtų padėti ir pagal architekčių G.Janulytės-Bernotienės, R.Lydytės bei A.Andriukaitienės projektą neseniai pradėtas statyti Mokslo, studijų ir verslo centras. Neeilinę pastato svarbą iliustruoja ir iškilmingoje jo kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavusi šalies, miesto bei paties universiteto valdžia – LR švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius, KTU rektorius prof. P.Baršauskas, Kauno meras A.Kupčinskas ir kt. PILOTAS.LT žiniomis, Mokslo, studijų ir verslo centro statyba finansuojama lėšomis dviejų Europos Sąjungos projektų, kurie įgyvendinami pagal Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų kuruojamas priemones. Komplekso statybų vertė – 54 mln. litų, o naujausiai mokslo ir verslo įrangai aprūpinti dar turės būti skirta apie 90 mln. litų. Reikšmingas KTU bei visam miestui statybas tikimasi baigti 2013 metų birželį.

Naujasis KTU rektorius P.Baršauskas universitetą mato regiono socialinės ir ekonominės politikos flagmanu. Šios vizijos įgyvendinimo dalis, matyt, turėtų tekti ir kuriamajam Mokslo, studijų ir verslo centrui. Beje, jį projektuojantis kolektyvas akademinėje aplinkoje toli gražu ne naujokas.

KONKURSE BUVO „JUODUOJU ARKLIUKU“

Architektės G.Janulytės-Bernotienės vadovaujamas architektų kolektyvas iki šiol daugiausia yra nuveikęs Kauno medicinos universiteto labui – suprojektavęs rektorato pastato rekonstrukciją A.Mickevičiaus gatvėje, biblioteką ir informacijos centrą Sukilėlių prospekte, statomą dar vieną Santakos slėnio objektą – Farmacijos fakultetą su mokomąją vaistinę Eivenių gatvėje. Pagal šio  kolektyvo projektą vos pernai renovuotas ir KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro pastatas. Vis dėlto, siekiant gauti dar vieną „akademinį“ užsakymą, jam teko gerokai paplušėti – be kita ko, laimėti ir prieš porą metų surengtą Mokslo, studijų ir verslo centro architektūros idėjų turnyrą. Tiesa, ne tarptautinį ir kruopščiai parengtą, kaip būtų galima tikėtis iš save gerbiančio, aukštus tikslus keliančio ir pačius architektus ruošiančio universiteto, bet surengto paskubomis ir gana atsainiai. Apie tai bylojo ir 13 skubotai „sukaltų“ ir šiam idėjų turnyrui pateiktų architektūros idėjų. Gali kelti abejonių ir architektės G.Janulytės-Bernotienės kolektyvo sėkmės šiame turnyre atvejis, labai primenantis „juodojo arkliuko“ istoriją. Tuo labiau, kad pati G.Janulytė-Bernotienė yra KTU Statybos ir architektūros fakulteto dėstytoja.

PILOTAS.LT žiniomis, tarp Mokslo, studijų ir verslo centro architektūrinių vizijų konkurso pirminę  atranką praėjusių 5 idėjų G.Janulytės-Bernotienės kolektyvo konkursinio darbo nebuvo. Jo iki paties finalinio etapo nebuvo matę ir konkursinių idėjų recenzentai, kurie atliko finalinio etapo darbų ekspertizes bei jas pateikė į konkurso vertinimo procesą kažkaip įtrauktai Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET). O ir 6 finalinio etapo projektus vertinusi pastaroji taryba minėtam projektui paskyrė tik 3-čiąją vietą. Vis dėlto KTU vadovybė vėliau realizuoti išsirinko būtent G.Janulytės-Bernotienės kolektyvo idėją.

ARCHITEKTĖMS KONKURSĄ TEKO „IMTI“ 2 KARTUS

Pati architektė G.Janulytė-Bernotienė paneigia galimas abejones dėl galimai neskaidrių KTU rengto konkurso rezultatų. Pasak jos, apie patį konkursą kolektyvas sužinojo tik iš „Valstybės žinių“ pranešimo, o į finalinį etapą  darbas pateko organizatoriams greičiausia nusprendus jo dalyvių sąrašą išplėsti iki 6. Remiantis KTU informacija, G.Janulytės-Bernotienės studijos pasiūlyta architektūros idėja buvo pasirinkta atsižvelgus į 2 kriterijus – projekto kompleksiškumo bei jo architektūros dermės su kitais Studentų miestelio pastatais. Mat šis kolektyvas bene vienintelis iš visų konkurso dalyvių numatė perspektyvinį Studentų miestelio užstatymą palei K.Baršausko gatvę bei ieškojo architektūrinės dermės su senaisiais KTU mokymo korpusais. Keista tik tai, kad šiuos du aspektus virš kitų iškėlė ne iš architektų sudaryta KAUET, bet pats universitetas…

Konkurso nugalėtojų naudai byloja ir vėlesnis KTU bandymas per viešųjų pirkimų įstatymą kuo pigiau nupirkti projektavimo paslaugas. PILOTAS.LT žiniomis, G.Janulytės-Bernotienės grupei galimybę pratęsti savo darbą pavyko tik vieniems architektūros kolektyvams atsisakius dalyvauti šiame autoriaus statusą paminančiame konkurse , o kitiems – pritrūkus projektuoti reikiamos kvalifikacijos.

Visgi Mokslo, studijų ir verslo centro projektas – nemenkas iššūkis nedideliam ir smarkiai moteriškam projektuotojų kolektyvui. Šiokį tokį autorių pasimetimą ir nepasitikėjimą savimi išduoda bandymai kūrybiniame procese pasitaikę bandymai atitrūkti nuo konkursinės architektūrinės idėjos. Grįžti prie pirminės idėjos autoriams tuomet nurodė KAUET. Architektės G.Janulytės-Bernotienės teigimu, daugelis konkursinių sprendinių išliko, tik buvo atsisakyta sumanymo projektuojamą objektą šiek tiek pasukti kampu. Daugiausia visgi buvo tobulinamos paties statinio architektūros proporcijos.

FUNKCIJOS DUALIZMAS ATSISPINDI IR ARCHITEKTŪROJE

Remiantis techniniu projektu, beveik 13.000 m² ploto Mokslo, studijų ir verslo centrą sudarys 2 pagrindinės dalys – horizontalaus tūrio mokslinė laboratorija ir vertikalus verslo centro pastatas. Pirmasis statomas remiant Švietimo ir mokslo ministerijai, antrasis – Ūkio ministerijai. Toks dualistinis centro architektūros charakteris atsispindės ir jo architektūroje. Architektės G.Janulytės-Bernotienės kolektyvas jį projektavo iš dviejų vienas su kitu kontrastuojančių, tačiau kompoziciškai tvirtai „sukibusių“ tūrių.

Mokslininkų laboratorijoms skirtas K.Baršausko gatvės pusės korpusas, pagal autorių sumanymą, turėtų atrodyti vizualiai lengvas, efemeriškas ir šviesus. Visus 4 jo aukštus užims mokslininkų laboratorijos, kuriose kartu su administracija dirbs 315 žmonių. Architektės G.Janulytė-Bernotienė, R.Lydytė ir A.Andriukaitienė laboratorijas išdėstė apie išilgai korpusą „įkirtusią“ šviesos šulinio erdvę, kuri padeda saule apšviesti 3 viršutinius laboratorijų aukštus. Beje, specialiosios paskirties laboratorijos čia suprojektuotos 1-ajame aukšte.

Pasitelkusios KMA Farmacijos fakulteto Eivenių gatvėje projektavimo patirtį, architektės G.Janulytė-Bernotienė, R.Lydytė ir A.Andriukaitienė sukūrė laboratorijų modelį 3,5×12 m, kuriuo ir paremta mokslui skirtos centro dalies planinė struktūra. Pagal sumanymą, kiekviena tokia laboratorija galės veikti autonomiškai ar jungtis su kitais moduliais į stambesnius segmentus.

Laboratorijų korpuso viduje architektės numatė itin plačiai naudoti stiklą, tačiau laboratorijas nuo tiesioginės saulės iš lauko saugos dvisluoksnis stiklo fasadas su integruotu metaliniu sijiniu tinklu. Statinio lengvumo įspūdį turėtų sustiprinti ir Studentų gatvės perspektyvoje „iškišta“ net 20 metrų ilgio konsolė, į žemę atsirėmusi vos 2 gana grakščiomis kolonomis. Pro pastarojo architektūros elemento apačią iš Studentų gatvės turėtų matytis kita K.Baršausko gatvės pusė su Kauno tvirtovės VI-ojo forto įtvirtinimais.

NAUJŲJŲ VARTŲ AKCENTAS – 20 METRŲ KONSOLĖ

7 aukštų Verslo centro dalį Kauno architektės įsivaizduoja vertikalią, statišką ir juodą. Jos 1-asis ir 2-asis aukštai numatyti KTU reikmėms, o visi tipiniai viršutiniai – nuomininkams. Beje, nemažai iš pastarųjų žinomi jau dabar. Verslo centro dalies fasadai numatyti iš apie 3,5×3 m dydžio juodų reljefiškų lieto betono elementų. „Abu korpusai tarsi du antipodai – baltas ir juodas, In ir Jang“, – PILOTUI.LT architektūrinę koncepciją atskleidė G.Janulytė-Bernotienė. Pagal autorių sumanymą, Verslo korpusas kartu su Laboratorijų korpuso konsole iš K.Baršausko gatvės pusės sukurs simbolinius Studentų miestelio vartus.

Abi Mokslo, studijų ir verslo centro dalis sujungs savotiškas universalių ir viešųjų patalpų intarpas, kuriame bus vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, konferencijų salės, holai, kavinė, informaciniai centrai ir pan. Jame taip pat numatyta ir laiptinė. Šioje bendrojoje zonoje įrengtas 2 sales galima jungti į vieną – didesnę, tačiau architekčių teigimu, kompoziciškai būtų žymiai geriau, jei būtų likusios čia iš pradžių numatytos 4 lengvai į vieną didžiulę sujungiamos salės. Ant verslo ir mokslo zonų jungiamosios dalies stogo numatyta terasa su mediniais bei gamtiniais elementais turėtų tikti poilsiui bei sukurti ramesnį peizažą pro pastato langus.

STUDENTŲ GATVĖ TURĖTŲ „PRANERTI“ PO ŽEME

Pagal detalųjį planą iki K.Baršausko gatvės numatyta pratęsti Studentų gatvė ties statomu korpusu būtų „pakišta“ po žeme. Pasak architekčių, tuomet teritorija priešais Mokslo, studijų ir verslo centrą galėtų pavirsti gyva studentiška erdve – savotiška pėsčiųjų oaze. Vis dėlto architektės abejoja ar miestas suras šiam požeminiam panerimui lėšų ir nuogąstauja, kad pėsčiųjų zona bus tiesiog perrėžta intensyvios tranzitinės gatvės, jungiančios abipus Studentų miestelio prabėgančias intensyvias transporto arterijas.

Mokslo, studijų ir verslo centro parkavimo poreikius turėtų patenkinti atokiau nuo Studentų gatvės pastatyta 2 aukštų automobilių stovėjimo aikštelė į kurią būtų patenkama iš K.Baršausko gatvės. Ateityje nuo šios gatvės ją turėtų užstoti Studentų miestelio vystymo perspektyvoje numatyti nauji korpusai. Kas juose bus – PILOTAS.LT duomenų kol kas neturi.

Nuo kitų Santakos slėnio pastatų Kauno mokslo, studijų ir verslo centras skirsis, nes jame bemaž nebus studentams mokintis skirtų patalpų. Pastarajai funkcijai čia paskirta tik numatytoji verslumo mokykla.

Architektė G.Janulytė-Bernotienė atskleidė, kad šiame Santakos slėnio objekte nenumatyta įdiegti jokios pažangios su ekologija susijusios inžinerijos. „Pas mus nėra įstatymiškai reglamentuota kaip būtų galima  panaudoti tokiu būdu gautą energiją, be to, to nebuvo ir užsakovų planuose“, – PULOTUI.Lt sakė ji.

ŽENKLIŠKAS, TAČIAU RACIONALUS

Pasak architektės G.Janulytės-Bernotienės, Mokslo, studijų ir verslo centro projektavimas iš pradžių vyko iš vidaus į išorę bei buvo ypač stengiamasi pratęsti KTU Studentų miestelio morfologiją. „Tai modernus, skandinaviškai stilistikai artimas kompleksas“, – apie KTU mokomuosius korpusus sakė architektė. Ji taip pat pabrėžė, kad Mokslo, studijų ir verslo centras neturėtų būti ikoniškas. „Tai ne teatras ar miesto rotušė“, – pažymėjo ji. Vis dėlto, pasak G.Janulytės-Bernotienės, naujasis statinys nebus eilinis namas. „Jei pavyks sklandžiai įgyvendinti architektūrinę viziją, tai bus individualus ir ženkliškas, tačiau racionalus pastatas“, – pažymėjo architektė. Pasak jos, būtent tokį Mokslo, studijų ir verslo centrą įsivaizdavo ir buvęs KTU rektorius R.Šiaučiūnas. Belieka tik palinkėti autorėms sėkmės.

MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRAS SU UŽDARA AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA IR POŽEMINIU MEDŽIAGŲ SANDĖLIU

Radvilėnų pl. 19, Kaunas.

Užsakovas: Kauno technologijos universitetas. Projektuotojas: UAB G.Janulytės-Bernotienės studija. Architektės: Gražina Janulytė-Bernotienė, Rimantė Lydytė, Agnė Andriukaitienė. Konstruktorius: Audrius Ražaitis. Inžinerinės dalys: UAB „Projektų centras“. Gen. rangovas: UAB „Pireka“. Parametrai: Mokslo, studijų ir verslo centro pastatas: 12.956 m², 63 792 m³; požeminis medžiagų sandėlis: 107,25 m², 363 m³; Uždara automobilių saugykla: 140 vietų, 4.171,5 m², 7.893 m³, Sąmata: apie 69 mln. (pagal TP sąmata), Datos: konkursas: 2009.03, projektavimas: 2009-2010 m., statybos pradžia 2011 m. spalio mėn., numatoma statybos pabaiga:2013 m. birželis.

Konstruktyvas: pamatai – poliniai (UAB „Projektana“); pagrindinės laikančios konstrukcijos – monolitinio gelžbetonio, konsolinės dalies – plieninės santvaros; tarpaukštinės perdangos – besijinės konstrukcijos iš monolitinio gelžbetonio; denginio laikančios konstrukcijos – profiliuoto laikančio plieninio lakšto. Surenkamieji betono gaminiai – UAB „Betonika“, betonas – UAB „LT Ranga“. Apšiltinimas: atitvarų ir denginio apšiltinimas iš akmens vatos. Fasadai: viensluoksnio ir trisluoksnio gelžbetonio plokščių. Konsolių apdaila – klijuoto aliuminio lakštai.
Stogas: dangos – bituminė ruloninė, plieninės skardos.Stoglangiai: stiklinės vitrinos aliuminio profiliuose. Vitrinos: stiklinės vitrinos aliuminio profiliuose. Antrinis fasadas: metalinis sijinis tinklas ir berėmis skaidrus stiklas. Liftai: AB „Kauno liftai“.