Šiuolaikiškame mieste kultūra puoselėjama, suvokiant, jog ši nepelninga veikla – ilgalaikė investicija į sąmoningos ir kūrybingos visuomenės mentalitetą. Lietuvoje miestai kol kas, pumpuojami investicijų vitaminais, auga “į kūną“ ir puošiasi vis prašmatnesniais drabužiais, kaskart labiau įtikėdami, kad tai ir yra tikroji gerovė. Verslas landžiai skverbiasi ne tik į kokį tuštesnį miesto kampelį, apleistas teritorijas, bet ir į viešąsias erdves, o kartais net išstumia kultūrą, neatitinkančią to svarbiausiojo kriterijaus – pelningumo.
Laimei, kartais tokiai “hiperfagijai“ pasipriešina dalis “nesusipratusios“ visuomenės, tad verslininkams tenka ieškoti kompromisų.
Dabar ietys suremtos ties vienu svarbiausių Vilniaus kultūros židinių, nekomercinio kino Meka – “Lietuvos“ kino teatru. Pastatą įsigijusios bendrovės “VP Market“ ketinimai jo vietoje statyti komercinį-gyvenamąjį kompleksą sukėlė nemenką visuomenės ir kultūros veikėjų protesto bangą.
Neketindami atsisakyti savo planų, verslininkai vis dėlto bando suderinti abiejų pusių interesus. Naująją “Lietuvos“ rekonstrukcijos koncepciją (arch. Algimantas Nasvytis, Gediminas Paslaitis) neseniai pristačius Vilniaus savivaldybės ir Kultūros ministerijos atstovams, džiugiai paskelbta: “Lietuvos“ kino teatras išliks!
PASTATĄ GRIAUS, FUNKCIJĄ PALIKS
Vilniaus senamiestyje, Pylimo gatvėje, esančio “Lietuvos“ kino teatro vietoje iškilsiančio apie 7.700 m² ploto daugiafunkcinio centro pirmame aukšte, anot projektuotojų, bus įkurtas nedidelis (ir todėl, anot projekto iniciatorių, rentabilesnis) 750 m² ploto kino centriukas. Jį sudarys 84 ir 200 vietų salės, aptarnavimo patalpos ir kavinė, vasarą užimsianti ir vidinį komplekso pasažą.
Kitame pirmojo aukšto korpuse (1.800 m²) bus nedidelės parduotuvės, o likusiuose 2 aukštuose ir mansardoje – 58 butai (apie 5.100 m²). 119 vietų parkingas su liftais numatytas po žeme.
1965 metais pagal tipinį projektą pastatytas kino teatro pastatas bus nugriautas. A.Nasvyčio nuomone, jis Senamiesčio erdvei esąs pernelyg svetimas ir egocentriškas, todėl Vilniaus architektūra nenuskurstų, jo netekusi. Organiškas kvartalo ryšys su urbanistine struktūra bus atkurtas taikant perimetrinio užstatymo principą. Prie gretimų pastatų priderinus užstatymo liniją bei aukštį, kompleksas dar labiau pritaps šioje aplinkoje.
Šalia, tarp Vingrių ir Pylimo gatvių, numatyta įrengti viešąją erdvę su fontanais.
KINO MĖGĖJAI ŠAMPANO KAŽKODĖL NEIŠŠOVĖ
Atrodo, išeitis rasta. Ir vilkas sotus – „VP Market’as” galės prestižinėje vietoje statyti butus ir įrengti komercines patalpas, – ir avis sveika. Nekomercinio kino teatras išlieka, taip pat išlaikoma dabartinė visuomeninė-komercinė žemės paskirtis – to pageidauja valdžios institucijos.
Tačiau iš specialistų, žinančių kino specifiką, palengvėjimo atodūsio nesigirdi.
Kaip “Statybų pilotui“ teigė “Lietuvos“ direktorė Vida Ramaškienė, nors nekomercinio kino teatro funkcija ir išliks, nebegalima kalbėti apie jo veiklos tęstinumą su tomis pačiomis galimybėmis ir funkcijomis.
Vilniui netekus didžiausios – beveik 1.000 vietų – kino teatro salės, nekomercinio kino festivalių ateitis taip pat darosi miglota. Miesto vadovų pasiūlymą juos rengti skirtinguose kino teatruose V.Ramaškienė vertina skeptiškai. Jos teigimu, didžiausia kliūtimi taps didelių salių, valdomų privataus kapitalo, nuomos kaina. Anot direktorės, naivu tikėtis, kad komercinio kino salių savininkai patys rengtų nepelningą festivalį, o salės nuoma, kad atsipirktų, būtų nemaža. Be to, dalis nekomercinio kino mylėtojų esą atsisakytų apsilankymo kine vien dėl pinigais kvepiančios “multiplekso“ atmosferos…
MAŽA KINO SALĖ – BRANGIAU
Anot V.Ramaškienės, mažų salių eksploatavimas nėra pigus, o rengti jose festivalį – išvis nepasiekiama prabanga. Negana to, jog filmas būtų rodomas tik pirmiesiems atėjusiems ar “išrinktiesiems“ (didžioji dalis festivalio lankytojų, vargiai telpančių ir į dabartinę didžiąją salę, tiesiog liktų už durų), bilietai kainuotų ne mažiau kaip už aukšto lygio koncertą filharmonijoje. Pasak V.Ramaškienės, vienas filmo pademonstravimas festivalyje kainuoja apie 7.000 litų.
Belieka pasitikėti rėmėjais (daugiausia privačiais), nes kol kas kinas lieka valstybės remiamų kultūros šakų nuošalėje – šiais metais, anot V.Ramaškienės, kinui iš įvairių fondų skirta viso labo 3 mln. litų.
Kada bus pradėta griauti “Lietuvą“ ir kas valdys ją pakeisiantį kino teatrą, kol kas neaišku. Pasak „VP Market’o“ statybų stratego Mindaugo Marcinkevičiaus, pagrindinis pretendentas į operatorius – “Lietuvą“ valdanti bendrovė “Europos kinas“. “Statybų piloto“ žiniomis, V.Ramaškienei pavesta pristatyti naujojo kino teatro verslo programą, kurioje būtų numatytas valstybės ir savivaldybės subsidijų, dotacijų poreikis.
STATYBŲ PILOTAS 10(124) 2005 08 18
