Lietuvos bendrasis planas

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Rengiamas LT Bendrasis planas turi esminių trūkumų

2020-10-05
PILOTAS.LT

Baigiamas rengti Lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas – urbanistinė konstitucija, pagal kurią valstybė gyvens 25 metus (maždaug). Deja, esminis nacionalinio mastelio projektas į galutinę stotelę atvyksta mikčiodamas, migloje ir be ovacijų.

Klausimų daugiau negu atsakymų. Prieštaravimų daugiau negu logikos. Deklaracijų daugiau negu praktinės naudos.

Lietuvos Architektų rūmų Urbanistinės plėtros darbo grupė kelis mėnesius analizavo ir aiškinosi Lietuvos respublikos teritorijos bendrojo plano (toliau LR BP) teiginius, sprendinius ir dokumentus. Išsami LR BP analizė buvo pristatyta (2020.09.16.) LAR Tarybai, kuri po dalykiškos diskusijos, vienbalsiai pritarė Urbanistinės plėtros darbo grupės pastaboms, išvadoms ir pasiūlymams.

Didžiausią LR BP kritikos lauką sudaro 9 skyriai: Klaipėdos jūrų uosto plėtra; Naujas nacionalinis oro uostas; Vėjo jėgainių parkų plėtra; Centralizuotas vandentiekis ir nuotekynė; Europinis geležinkelis; Vietiniai ryšiai su kaimyninėmis šalimis; Kraštovaizdžio klausimai; Rekreacijos klausimai; Saugumo klausimai.

Be to, LR BP rengėjams pateikti priekaištai ir pasiūlymai – dėl LR BP medžiagos pateikimo, dėl nepakankamo esamos būklės įvertinimo, dėl bendrų BP rengimo kaimyninėse savivaldybėse ir dėl LR BP vartojamų sąvokų painiavos.

Toliau spausdinamas tekstas laikytinas oficialia Lietuvos Architektų rūmų pozicija.

LAR PASIŪLYMAI PLANAVIMO ORGANIZATORIUI DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO 2030 SPRENDINIŲ
Visuomenei viešai pristatomo parengto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (toliau – LR bendrojo plano, LR BP, bendrojo plano) „sprendinių medžiagoje“ yra sprendžiamos reikšmingos šalies teritorijos tvarkymo sritys – urbanistinė struktūra, susisiekimo sistema, kultūrinė aplinka, inžinerinė sistemos, erdvinės ekonominės struktūros, kraštovaizdis, kultūros paveldas, išteklių apsauga, nacionalinis saugumas, kt. Tačiau, susipažinus su pateikta parengto LR bendrojo plano „sprendinių medžiaga“, yra akivaizdu, kad ji turi būti tobulinama tiek atitikimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams, tiek struktūriniu, tiek dalykiniu požiūriu.

  1. PASIŪLYMAI LR BENDROJO PLANO STRUKTŪRAI IR TEISINEI KOKYBEI

Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus dėl LR bendrojo plano teksto struktūros, grafinės dalies, dokumento teisinės kokybės:

LR BP „sprendinių medžiaga“ pateikta atskiromis dalimis – „Konkretizuotų sprendinių metodika“, ,,Bendrosios nuostatos“, „Konkurencinga valstybė 2030“, „Lietuvos regionai 2030“, „Teritorinių elementų vystymas“, tačiau pateiktos medžiagos struktūra neaiški, išdėstyta nenuosekliai. Neaiški pateikiamos metodikos paskirtis. Čia kartu yra pristatyta paties darbo rengimo metodika ir kartu pateiktos užuominos, kad kai kurie jos principai taip pat gali būti naudojami rengiant ir kitus žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Tad ar ši metodika yra bendrojo plano sprendinių sudėtinė dalis ir ji turės teisinę reikšmę, ar tai yra tiesiog atskiras planavimo proceso paaiškinimas– neaišku. Pateiktuose atskiruose sprendinių skyriuose nemažai pasikartojimų, daug nereikšmingų teiginių. Nepagrįstai neperimama keičiamo ir šiuo metu galiojančio LR bendrojo plano struktūra, kurioje nuosekliai išdėstytos teritorijų naudojimo nuostatos, pateikiant atskirų sričių sprendinius, o ne kelis kartus juos pakartojant skirtinguose kontekstuose.

LR bendrojo plano sprendiniai pateikti neįvertinant esamos būklės stadijoje nustatytų probleminių šalies teritorijos planavimo ir vystymosi tendencijų, taip pat nėra pateiktas LR bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų (patvirtintų LR Seimo 2020 m birželio 4 d. nutarimu Nr. XIII-3021) ir konkretizuotų sprendinių sąryšis. Siūlome LR bendrojo plano sprendiniuose konstatuoti esamas teritorijų planavimo problemas, kuriose būtų atskleistos esamos būklės analizės stadijoje nustatytos socialinės, demografinės, urbanistinės ir kitos problemos bei pateikti principiniai būdai joms spręsti. Kaip vieną iš principinių priemonių, spręsti susiklosčiusias teritorijų planavimo problemas siūlome nurodyti reikalavimus vykdyti savivaldybės lygmens bendrųjų planų keitimą optimizuojant urbanistinę plėtrą pagal Teritorijų planavimo normose nustatytus plėtros poreikius ir nurodyti privalomą valstybės dalių ir savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendinių nepriklausomą ekspertinį vertinimą.

LR bendrajame plano siūlymai rengti bendruosius planus didiesiems miestams ir jų žiedinėms savivaldybėms bendrai, taip pat pateikti sprendiniai ir kitoms savivaldybėms rengti bendrus bendruosius planus partnerystės pagrindu (73 punkto 73.1 papunktis, taip pat 205, 213, 214 p.). Tokio pobūdžio partnerystės pagrindu numatomų teritorijų planavimo dokumentų rengimas nėra konkretizuotas galiojančiuose šalies teisės aktuose. Vengiant skirtingų teisės aktų nederėjimo, siūlome bendrajame plane nurodyti konkrečiai kokiu lygmeniu, apimtimi ir masteliu numatomas tokių planavimo dokumentų rengimas, kas bus tokių planavimo dokumentų planavimo organizatorius ir kokie papildomi teritorijų naudojimo reikalavimai juose turi būti nustatomi. Reikalavimus prašome nurodyti vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, jei reikalinga, nurodyti teritorijų planavimo rengimą reglamentuojančių teisės aktų keitimą, parengimą ir / ar papildymą.

Sąvokos tekste ir grafinėje dalyje naudojamos neprisilaikant teisės aktų. Taip pat naudojama nemažai naujų šalies teisės aktais nereglamentuotų ir nepaaiškintų sąvokų.

Visuomenei pristatomo parengto LR BP sprendinių neatitikimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimams (struktūra, sudėtis, brėžinių pavadinimai, naujos sąvokos, jų formuluotės, neatitikimas LR Seimo patvirtintiems Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptims ir teritorijos naudojimo funkciniams prioritetams  ir kt.) neleidžia šio naujo teritorijų planavimo dokumento (toliau – TPD) lyginti su galiojančio LR BP sprendiniais, neužtikrina jų sprendinių tęstinumo ir nuoseklios Lietuvos Respublikos teritorijos vystymo ir plėtros raidos.

  1. PASTABOS IR PASIŪLYMAI DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ IR JŲ RENGIMO:

 KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTO PLĖTRA
Pažymime, kad visuomenei pristatomo parengto LR BP sprendiniai neatitinka LR Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. XIII-3021 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų (toliau – LR BP SPAV ir koncepcija) su juose nurodytais ir įvardintais „strateginiais objektais“.

LR Seimo patvirtintuose LR BP SPAV‘e ir koncepcijoje buvo išnagrinėti ir įvertinti šeši (6) taip vadinami Lietuvos „strateginiai objektai“. Tarp jų – ir išorinis giliavandenis uostas su dviem galimų jo statybos vietų variantais Melnragėje ir Būtingėje Lietuvos pajūryje pagal dabar galiojančio LR BP sprendinius.

Tačiau, palyginus Seimo patvirtintus  valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus su dabar visuomenei pristatomo parengto LR BP sprendiniais, tenka pripažinti, kad dabartiniai sprendiniai „strateginių objektų“ atžvilgiu iš esmės skiriasi tiek „strateginių objektų“ kiekiu, tiek ir jų statusu. Jei LR BP SPAV‘e ir koncepcijoje buvo nagrinėjami ir vertinami tik  šeši „strateginiai objektai“ (6 vnt.), tai dabar parengto LR BP sprendiniuose jų atsirado net 3,5 karto daugiau – dvidešimt vienas (21 vnt.).

Jei LR BP SPAV‘e ir koncepcijoje šie šeši „strateginiai objektai“ buvo įvardinti kaip „naujai planuojami objektai, kuriems tikslinga suteikti valstybei svarbaus projekto statusą“, tai parengto LR BP „sprendinių medžiagoje“ (brėžinys ,,Kompleksinė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas valstybės poreikiams“) tie 21 išvardinti „projektai, plėtros, salės, ribų plėtimai“ ir kt.  jau yra vadinami „strateginiais objektais“ su patikslinimu –  „strateginiai ir valstybei svarbūs objektai“ (žiūr. Strateginių ir valstybei svarbių objektų eksplikaciją).

Vienas iš LR BP valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptyse ir teritorijos naudojimo funkciniuose prioritetuose  įvardintų šešių (6) objektų, kurie buvo įvardijami kaip „naujai planuojami objektai, kuriems tikslinga suteikti valstybei svarbaus projekto statusą“, (brėžinys „Atsakingai naudojama jūra ir pakrantė“ yra išorinis giliavandenis uostas Baltijos jūroje ties Melnrage.

Lietuvos architektų rūmų (toliau LAR) taryba 2019-2020 metais net tris kartus kreipėsi į LR Prezidentą, Seimą, Vyriausybę ir suinteresuotas ministerijas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano (toliau – Uosto BP) ir jo sprendinių su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage.

Stengtasi atkreipti dėmesį į  katastrofiškai žalingą šio TPD sprendinio poveikį labai reikšmingai ir unikaliai Lietuvos daliai – Lietuvos pajūriui:  „pagal Uosto BP (pilnas šio teritorijų planavimo dokumento pavadinimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros bendrasis planas) strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) ataskaitos apibendrinančią išvadą Uosto BP sprendiniai visų Uosto BP plėtros alternatyvų atvejais pasekmės būtų tiesioginės (daugiau ar mažiau uosto molų užtveriama nuosėdų pernaša išilgai jūros kranto, dėl to gali būti išplaunami krantai), ilgalaikes, neigiamas (tikėtina krantų erozijos rizika) ir reikšmingas (prarandama dalis rekreacinio teritorijų (paplūdimių zonos), reikalauja papildomų krantotvarkos priemonių)“.

Nors Uosto BP jau yra patvirtintas LR Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1278, tačiau jo sprendiniai kaip anksčiau neatitiko, taip ir dabar neatitinka galiojančio LR BP sprendinių.

Dabar visuomenei pristatomo parengto LR BP sprendiniuose dėl „strateginio objekto“ – išorinio giliavandenio uosto ties Klaipėda yra konstatuojama, jog, nežiūrint nei į akivaizdžius prieštaravimus ir neatitikimą galiojančio LR BP sprendiniams, nei į LR Seime patvirtintą LR BP SPAV ir koncepcijos sprendinius, LR BP sprendiniuose jau atsirado tekstai – sprendiniai apie „įteisintos plėtros galimybės“ šio „strateginio objekto“ statybai Klaipėdoje, Melnragėje, ir šį objektą jau suplanuota realizuoti iki 2030 metų („projektavimas ir statyba“).

Ir dar, atsižvelgiant į jau dabar numatomas būsimas katastrofiškas pasekmes Lietuvos pajūriui, parengto LR BP sprendiniuose yra nurodyta, jog, „ atsižvelgiant į galimus klimato kaitos pokyčius ir krantų erozijos intensyvėjimą užtikrinti nuolatinę jūros paplūdimių ir apsauginio kopagūbrio priežiūrą bei krantosaugos priemonių taikymą, sudarant galimybę paplūdimius atkurti naudojant jūroje esančius smėlio šaltinius  ir uostuose iškasamą švarų gruntą. Inžinerines krantotvarkos priemones taikyti tik  iškilus ekstremalioms grėsmėms gyventojų saugumui“ (LR BP dalis „Konkretizuoti sprendiniai. Teritorinių elementų vystymas“, 580 p.). Tai reiškia, kad išorinio giliavandenio uosto Melnragėje statyba pagal parengto LR BP sprendinius neišvengiamai sukels  Lietuvos pajūrio krantų erozijos „intensyvėjimą“, o kietoji krantotvarka („inžinerinės krantotvarkos priemonės“) jai stabdyti bus taikoma tik ekstremaliu atveju, kai, nuplovus Lietuvos paplūdimius ir kopas, jūra pradės veržtis į pajūrio miestus ir gyvenvietes.

Lietuvos architektų rūmai su tokiais parengto LR BP sprendiniais, su tokia Lietuvos pajūrio raidos plėtra ir perspektyva prarasti visą Lietuvos pajūrį iki Latvijos sienos dėl neatsakingo išorinio giliavandenio uosto Melnragėje planavimo ir statybos kategoriškai nesutinka ir reikalauja juos keisti.

NAUJAS NACIONALINIS ORO UOSTAS
Ne mažiau abejonių kyla ir  dėl kito parengto LR BP „strateginio objekto“ sprendinio – dėl naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno, netoli Kaišiadorių, kuriam pagal parengto LR BP sprendinius: „iki 2030 m. numatoma naujajam oro uostui parinkti ir rezervuoti tinkamą teritoriją, atsižvelgiant į jo plėtros ateityje perspektyvas, atlikti faktinius keleivių srautų ir esamų oro uostų pajėgumų vertinimus ir atnaujinus prognozes priimti vieną iš sprendimų: pasiteisinus prognozėms, pradėti naujo oro uosto projektavimą, priešingu atveju rezervuota teritorija gali būti panaudota kitoms plyno lauko investicijoms“. Vertinant naujo oro uosto poreikį, būtina atsižvelgti į tai, kad iki 2030 m. numatoma užbaigti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų keleivių aptarnavimo terminalų rekonstravimą, kurie padidins esamų Lietuvos oro uostų keleivių aptarnavimo pajėgumus. Iki 2030 m. taip pat numatyta išlaikyti bei stiprinti Šiaulių karinį oro uostą, orientuojantis į krovinių gabenimą oro transportu, palaikyti veikiančių šalies civilinių (vietines paslaugas teikiančių) aerodromų funkcionavimą“ (LR BP dalis „Konkretizuoti sprendiniai. Konkurencinga valstybė 2030“, 109.3. p.).

Taip pat darnios plėtros požiūriu nepateisinamas sprendinys šią naujam oro uostui pažymėtą teritoriją, kuri nutolusi nuo esamų urbanizuotų teritorijų, alternatyviu atveju rezervuoti plyno lauko investicijoms. Atkreipiame dėmesį, kad LR bendrojo plano sprendiniais taip pat yra numatomos ir kitos pramonės teritorijos greta urbanizuotų teritorijų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, kt.), kuriose įrengta svarbiausia infrastruktūra ir jų plėtojimas planuojamame laikotarpyje būtų racionaliausias. Todėl iš anksto rezervuoti teritoriją, kuri gerokai atitrūkusi nuo regioninių urbanistinių centrų, tokios reikšmės plyno lauko investicijoms be atliktos išsamios analizės ir vertinimo, negali būti priimtinas, nes naujų urbanizacijos centrų kūrimas, užuot vysčius ir tobulinus esamus,  būtų nepagrįstas Lietuvos teritorijos švaistymas.

VĖJO JĖGAINIŲ PARKAI
Atkreipiame dėmesį, kad LR bendrojo plano „sprendinių medžiagoje“ yra pažymėtos vėjo jėgainių parkų prioritetinės teritorijos: Jurbarko, Raseinių, Šakių, Kelmės, Kėdainių, Jonavos, Kauno, Ukmergės, Biržų rajonų zonoje. Tačiau šie sprendiniai nebuvo nurodyti LR bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkciniuose prioritetuose (patvirtintuose LR Seimo 2020 m birželio 4 d. nutarimu Nr. XIII-3021), ir jiems nėra atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Pažymime, kad nurodytas pažymėjimas sudaro teisines prielaidas vystyti vėjo jėgainių parkus visoje pažymėtoje zonoje, o tai gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes šalies kraštovaizdžiui, gyvenamųjų vietovių gyvenamosios aplinkos kokybei, kas visai nebuvo vertinama SPAV ataskaitoje. Siūlome nežymėti vėjo jėgainių prioritetinės plėtros teritorijų grafinėje dalyje, numatant galimybes tokias teritorijas konkretizuoti rengiant valstybės dalių ir / ar savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Siekiant darnaus atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių – vėjo ir saulės elektrinių – vystymo šalyje, siūlome įvardinti jų teritorinio vystymo principus, nurodant kaimų, bažnytkaimių, miestelių, rekreacinių vietovių, ypač raiškaus kraštovaizdžio ir kitų vaizdingų vietų vizualinę apsaugą.

Pagal jūrinės dalies LR bendrojo plano sprendinius numatytos dvi zonos vėjo jėgainių teritorijoms Baltijos jūroje. Tačiau pastebime, kad šios vėjo jėgainių zonos darys labai reikšmingą poveikį visam Lietuvos Baltijos jūros kraštovaizdžiui, kuris stebimas nuo pakrantės, Palangos ir Neringos kurortų. Nepaisant to, šis poveikis kraštovaizdžiui LR bendrajame plane nėra vertinamas. Siekiant sumažinti reikšmingą neigiamą poveikį šalies pajūrio pakrančių rekreacinei kokybei, kurortinėms vietovėms, prašome LR bendrojo plano sprendiniuose nenumatyti vėjo jėgainių statybos artimesnėje pakrantei zonoje. Siūloma šioje zonoje numatyti ir brėžiniuose žymėti alternatyvius plaukiojančius jūros bangų energijos šaltinius. Taip pat siūlome tokių alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą įvertinti ir tolimesnėje jūros zonoje, skirtoje atsinaujinančių energijos šaltinių vystymui.

CENTRALIZUOTAS VANDENTIEKIS IR NUOTEKYNĖ
LR bendrajame plane numatyta teikti pirmenybę centralizuotos geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai gyvenvietėse turinčiose 2000 gyventojų (24, 257, 258 punktai), visose kitose gyvenvietėse turinčiose 200 gyventojų „statyti individualias ir (arba) grupines nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo sistemas“. Atkreipiame dėmesį, kad gyvenviečių, turinčių virš 2000 gyventojų, šalyje yra tik 83: tai 72 miestai ir 11 kaimų (iš jų 4 miesteliai), kai iš viso yra apie 21000 gyvenamųjų vietovių. Todėl tokia bendrojo plano nuostata teikianti prioritetą centralizuoto geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai gyvenvietėse, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų, užkerta ar apsunkina kelius siekti centralizuotų inžinerinio aprūpinimo tinklų mažesnėms gyvenamosioms vietovėms. Individualios nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymas gali pabloginti aplinkosauginę kontrolę, o individualių vandens gręžinių gausa gali padidinti geriamojo vandens taršą.

Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (V.ž., 2006-07-27, Nr. 82-3260), 12 straipsnio, 5 punktą nurodoma:

  1. Į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų:

1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje;

2) yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra;

3) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos.

Todėl siūlome LR bendrajame plane numatyti galimybę ir mažesnėms gyvenvietėms apsirūpinti centralizuota vandentiekio ir buitinių nuotekų tvarkymo sistema: numatyti pirmenybę centralizuoto geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai gyvenvietėse, turinčiose 200 gyventojų, o galimybę numatyti gyvenamosioms teritorijoms turinčioms 50 gyventojų (kaip nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme).

Taip pat siūlome Bendrojo plano sprendiniuose numatyti prievolę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio bei nuotekų tinklų naujai urbanizuojamoms teritorijoms (priešingu atveju kyla pavojus nesuvaldyti urbanistinės driekos ir neužtikrinti LR Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įgyvendinimo).

EUROPINIS GELEŽINKELIS
LR bendrajame plane numatytas Rail Baltikos europinės vėžės įrengimas, tačiau neįvertinamas likusio geležinkelio tinklo pertvarkymas į europinę vėžę. Siūlome bendrajame plane numatyti nuostatą visą geležinkelio tinklą pertvarkyti į europinę vėžę, išskyrus siaurojo geležinkelio tinklą-tam, kad visa Lietuvos transporto sistema būtų integruota į Europą, tiek ūkiniu, tiek gynybos, tiek kultūriniu požiūriu. Europinės vėžės geležinkelius tiesiant esamų rusiškos vėžės kelių vietoje būtų taupiau naudojama šalies teritorija.

VIETINIAI RYŠIAI SU KAIMYNINĖMIS ŠALIMIS
LR bendrajame plane, pateikiant šalies susisiekimo sprendinius tarptautiniame kontekste, pagrindinis dėmesys teikiamas svarbiausiems tranzitiniams tarptautiniams transporto koridoriams, tačiau neįvertinamas glaudesnis pasienio zonų vietinio susisiekimo tinklo stiprinimas su kaimyninėmis šalimis. Šiose zonose didžioji dalis buvusio kelių tinklo dėl įvairių geopolitinių priežasčių yra sunykusi, tačiau būtų labai reikalinga abiejų pusių vietos gyventojams. Siūlome LR bendrajame plane numatyti senojo smulkių kelių tinklo, jungiančio Lietuvą su  kaimyninėmis šalimis, atkūrimą.

KRAŠTOVAIZDŽIO KLAUSIMAI
LR bendrajame plane yra nemažas dėmesys skirtas kraštovaizdžiui kaip gamtinio, bioįvairovės pagrindo struktūrai. Tačiau kraštovaizdžio kaip vizualinės, istorinės erdvinės struktūros apsauga užtikrinama nepakankamai. Tas ypač pasakytina apie nesaugomų teritorijų-mažų miestų, miestelių ar bažnytkaimių prieigas, vaizdingas vietas, rekreacines vietoves, pajūrio zoną, jūros kraštovaizdį, o taip pat urbanistinį, dvarų, etnografinių regionų ir kt. paveldą, kurortų ir kurortinių vietovių gretimybes, valstybinės reikšmės kelių aplinką, regioninių ir nacionalinės reikšmės objektų (muziejų, parkų, kultūros paveldo objektų) prieigų kraštovaizdžio apsaugą. Siekiant tinkamai įvertinti šiuos kultūriniam kraštovaizdžiui svarbius elementus ir požymius, siūlome:

A_nurodyti nuostatas dėl pajūrio zonos, jūros kraštovaizdžio, kurortų ir kurortinių vietovių ir jų gretimybių, numatomų rekreacinių parkų teritorijų, mažų miestų, miestelių ir bažnytkaimių prieigų, regioninių ir nacionalinės reikšmės objektų (muziejų, parkų, kultūros paveldo objektų) prieigų, buv. dvarų sodybų ir sodybviečių prieigų, valstybinės reikšmės kelių aplinkos bei kitų vaizdingų vietų kraštovaizdžio įvertinimo ir pateikti reikalavimus dėl jo vizualinės apsaugos.

B_įrašyti reikalavimą visas buvusių dvarų sodybas ir sodybvietes saugoti kaip kultūros paveldą ir rekomendaciją jas vystyti kaip vietinius centrus.

C_įrašyti rekomendaciją administraciniam šalies suskirstymui patikslinti remiantis etnografiniais duomenimis. Siūlome Lietuvos teritorijos suskirstyme naudoti senuosius etnografinius pavadinimus.

REKREACIJOS KLAUSIMAI
LR bendrajame plane skatinamas rekreacinių išteklių panaudojimo intensyvinimas, rekreacinių parkų kūrimas, nurodomas viešosios ir privačiosios infrastruktūros vystymas (157 ir 275 p.). Tačiau bendrajame plane nepakankamas dėmesys skiriamas viešosios rekreacijos teritorijų suformavimui gyvenamųjų teritorijų aplinkoje, priemiestinėse poilsio zonose, rekreaciniuose parkuose. Siūlome bendrajame plane numatyti pirmenybę viešosios rekreacijos teritorijų suformavimui rekreaciniuose parkuose, poilsiui tinkamose teritorijose miestų, miestelių ir kaimų aplinkoje, jų gretimybėse. Taip pat siūlome įvertinti ir atsižvelgti į galiojančiame LR bendrajame plane numatytus rekreacinių teritorijų vystymo sprendinius.

SAUGUMO KLAUSIMAI
Siūlome numatyti pagrindines valstybės ir gyventojų saugumo gynimo kryptis ir priemones:

A_apsisaugant nuo cheminės, elektromagnetinės ir radiacinės taršos;

B_apsisaugant nuo nepageidautinos svetimų šalių įtakos (išpirkti Klaipėdos uosto dalį iš Baltarusijos, paliekant valstybei kontrolinį akcijų paketą);

C_apsisaugant nuo galimo užpuolimo (visą Lietuvos geležinkelį pervesti į europinę sistemą; Lietuvos elektros sistemą prijungti prie europinio tinklo).

REZIUME
Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, siūlome tobulinti ir pertvarkyti visuomenei susipažinti pateiktą parengtą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių tekstinę ir grafinę dalis. Pataisius pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, juos būtina pakartotinai viešinti ir pakartotinai atlikti visas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams privalomas viešinimo procedūras pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 32 str. nurodytus reikalavimus.

REDAKCIJA INFORMUOJA: Baigiamasis susirinkimas-konferencija „Lietuvos respublikos teritorijos Bendrasis planas“ – įvyks šiandien, pirmadienį (spalio 5) 14:00 Valdovų rūmų Didžiojoje Renesanso menėje (Katedros a.4, Vilnius).

Baigiamasis LR Bendrojo plano susirinkimas-konferencija bus transliuojama tiesiogiai internetu.
Titulinė foto: ©Pilotas.LT

Komentarai

  1. rimtos, pagristos pastabos. pritariu Rumu ir darbo grupes pozicijai.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Priedangų instrukcija

PIRMAS SKAMBUTIS: Architektų Rūmai parengė instrukciją dėl slėptuvių ir karo priedangų

2024 sausio 25Be komentarųAudrys Karalius

Lietuvos architektų rūmai savo iniciatyva parengė trumpą instrukciją dėl karo priedangų, PSP (padidinto saugumo patalpų) įrengimo įvairios paskirties pastatuose. Ta proga Architektų rūmuose (Vilnius, Kalvarijų

Vilniaus oro uostas

LIETUVOS ORO UOSTAI KYLA: Parengtas ambicingas 30 metų plėtros planas

2024 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Plėtros projektus aktyviai įgyvendinantys Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą (angl. „master plan“) iki 2052 metų. Tris oro uostus Lietuvoje valdanti bendrovė

ssva

IEŠKOMI URBANISTIKOS ASAI: Mindaugas Pakalnis buria kompetentingą urbanistų komandą

2023 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) ieško urbanistikos asų. Urbanistikos specialistų laukiama neseniai įkurtame specialiame Urbanistikos padalinyje, kuriam vadovauja buvęs Vilniaus vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. „Augančio

GIS

TARPTAUTINĖ GIS DIENA: Geodizainas tampa dabartinių miestų metodu

2023 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien neįsivaizduojame gyvenimo be skaitmeninių žemėlapių, kurių pagalba galime rasti mums reikalingą maršrutą, konkrečią vietą ir kitaip orientuotis aplinkoje bet kurioje pasaulio vietoje. Jų sudarymui

Mindaugas Pakalnis

SSVA PLANUOJA BŪSIMĄ VEIKLĄ: Teiks pagalbą miestų planavimo klausimais

2023 lapkričio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) teiks metodinę pagalbą savivaldybėms miestų planavimo klausimais. SSVA perduodamos Lietuvos bendrojo plano stebėsenos ir jo įgyvendinimo savivaldybių bendruosiuose planuose funkcijos

forum_vn_231100_e01_xxx

DAUGIAU TEISIŲ PLANUOJANT ATEITĮ: Vilniuje vyksta Urbanistikos forumas

2023 lapkričio 91 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien vykstančiame XVII Lietuvos urbanistiniame forume, kurį organizuoja Aplinkos ministerija, Vilniaus ir Tauragės merai, žinomi šalies architektai, urbanistai, statybininkai, nekilnojamojo turto vystytojai, mokslininkai, ekspertai, bendruomenių

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

TVARIOS LIETUVOS VIZIJA: Vilniuje rengiamas XVII Lietuvos urbanistinis forumas

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija rengia XVII Lietuvos urbanistinį forumą „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“. Šių metų forume bus aptarta tvarios Lietuvos vizija, kaip ji

uosta_kl_231000_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLĖSIS: Imsis pietinės dalies 100 ha sausumos teritorijos

2023 spalio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto

pakal_po_231000_e01_xxx

BE DARBO NEUŽTRUKO: Mindaugas Pakalnis imasi naujo urbanistinio iššūkio

2023 spalio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kiek daugiau nei prieš porą mėnesių sostinės vyriausiojo architekto postą palikęs Mindaugas Pakalnis ilgai be darbo neišbuvo. 5 metus itin karštame Vilniaus savivaldybės poste išsilaikęs ir

Rail Baltica stotis

„RAIL BALTICA“ STOTIS PANEVĖŽYJE: Naujos perspektyvos urbanistinei plėtrai

2023 rugpjūčio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Šiuo metu Aukštaitijos sostinės visuomenei pristatomos 3 europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio plėtros alternatyvos. Kaip prioritetinė įvardijama galimybė Panevėžio tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį įrengti miesto

architektuomenė

IŠLAISVINTOS UKRAINOS ŽEMĖS KVADRATAS: Padėka Lietuvos architektams už karinę paramą

2023 rugpjūčio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“, dėkodama Lietuvos architektams už paramą Ukrainos kariams, įteikė Lietuvos Architektų sąjungai simbolinį išlaisvintos Ukrainos žemės kvadratą. Dedikacijoje organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohman

Užusienis

PLANUOJA „SAVARANKIŠKĄ“ RAJONĄ: „Darnu Group“ Vilniuje įsigijo 65 ha teritoriją

2023 balandžio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ užbaigė sklypų įsigijimo sandorius sostinės pietinėje dalyje, Užusienyje. Čia 65 ha teritorijoje tarp Eišiškių pl. ir P.Joniko gatvės įmonė

LAR taryba Aplinkos ministerijoje

SUTARĖ BENDRADARBIAUTI: Architektų rūmų valdžia viešėjo Aplinkos ministerijoje

2023 balandžio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir viceministrė Daiva Matusevičė, kartu su Aplinkos ministerijos komanda, susitiko su naujai išrinktu  Lietuvos architektų rūmų pirmininku Algimantu Pliuču bei

vasil_vn_230400_e03_xxx

ŽAIDŽIANT VILNIŲ: Bravūriški A.Vasiliausko „urbanistiniai paišdykavimai“ akina susimąstyti

2023 balandžio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Idėjų nestokojantis jaunos kartos fotomenininkas Adas Vasiliauskas neseniai pradėjo įgyvendinti naują projektą – „Žaidžiu Vilnių“. Visuomenės susidomėjimo greitai susilaukusiame savo fotomontažų projekte žinomus Vilniaus pastatus

Pernai vasarą prie Kauno centrinio pašto jau įvyko vienas reikšmingas architektūrinis įvyks – Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) sumanymo paskelbimas. Foto: ©PILOTAS.LT.

ARCHITEKTŲ RŪMŲ IR SĄJUNGOS POZICIJA: Kauno pašto rūmų projekto pirkimo procedūra ydinga

2023 balandžio 141 KomentarasPILOTAS.LT

Netikėta, apmaudu ir absurdiška, kad kuriant ilgai svajotą ir gimdytą Nacionalinį Architektūros Institutą (NAi) – jau pirmasis žingsnis šiurkščiai pažeidžia ir nacionalinį Architektūros įstatymą, ir

Algimantas Pliučas

ARCHITEKTAI IŠSIRINKO VALDŽIĄ: 4 metus LAR’ui vadovaus Algimantas Pliučas

2023 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Praėjusį ketvirtadienį Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatro salėje įvyko rinkiminis Lietuvos architektų rūmų (LAR) Narių susirinkimas, kuriame išrinkti nauji Rūmų organų nariai į 2023-2026 metų kadenciją

Žalgirio arena

ARCHITEKTAI RINKSIS KAUNE: Architektų rūmų visuotinis susirinkimas – „Žalgirio“ arenoje

2023 kovo 28Be komentarųPILOTAS.LT

Ketvirtadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje rinksis architektai iš visos Lietuvos. Nuo 10 val. šalies krepšinio sostinės tvirtovėje, Amfiteatro salėje vyks Lietuvos architektų rūmų (LAR) narių visuotinis rinkiminis susirinkimas.

Stokholmas

DARNŪS IR GYVYBINGI MIESTAI: Aktualus pranešimas ir parodos atidarymas Klaipėdoje

2023 kovo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos architektų sąjungos Kauno apskrities organizacijos (LASKAO) salėje rengiamas parodos „Darnūs Šiaurės šalių miestai“ atidarymas bei urbanistų studijos PUPA ⁄ Life over space pranešimo

Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold

ATVYKSTA MIESTŲ LYDERIAI: Vilnius rengia tarptautinę čempionų konferenciją

2023 sausio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kitą savaitę į Vilnių rinksis Europos miestų merai, lyderiai ir ekspertai – sostinės savivaldybė organizuoja tarptautinę konferenciją „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“. Vilniaus 700-ojo

sovietmečio daugiabučiai

SOVIETMEČIO DAUGIABUČIAI: Transformacijos kompleksinių strategijų pristatymas

2022 gruodžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Firmos „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ urbanistai nesenai atliko sovietmečio daugiabučių urbanistinę ir architektūrinę analizę bei parengė transformacijos strategijų viziją. Su atliktu darbu bus galima

Frankfurtas

URBANISTIKOS KOKYBĖ IR IŠŠŪKIAI: Įvyks XVI Lietuvos urbanistinis forumas

2022 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šiuolaikiniai pasaulio miestai patiria vis daugiau naujų iššūkių – pandemija, klimato atšilimas ar net karas. Apie architektūros ir urbanistikos kokybę bei jos pritaikymą sparčiai besikeičiančiame

Visuomeninio draudimo rūmai

LIEPOS 1-OSIOS DOVANA: Vilniuje baigiamas šalinti istorinę architektūrą darkęs įstiklinimas

2022 liepos 13 KomentaraiPILOTAS.LT

Tarpukaryje Vilniaus Gedimino prospekte pastatytų neofunkcionalistinių Visuomeninio draudimo rūmų pirmasis aukštas pagaliau grįžta į savo pirminį architektūrinį pavidalą. Pastato architektūrą kelerius metus darkęs įstiklinimas bendromis

geležinkeliai

„EUROCITIES“ VILNIUJE: Geležinkelių teritorijai vizijos ieškojo dirbtuvėse

2022 birželio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus centre, tarp Naujamiesčio ir Naujininkų, išsidėsčiusi didžiulė geležinkelių pramonei naudojama teritorija ateityje gali tapti svarbiu vilniečių traukos tašku. Į sostinėje vyksiančias „Eurocities“ architektūros dirbtuves

Šnipiškės

ŠNIPIŠKĖS NAUJINASI: Atidaryta beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė

2022 gegužės 231 KomentarasPILOTAS.LT

Ryškiais kontrastais žymios Šnipiškės atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių neseniai šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė. Nuo šiol čia galima ne

geležinkelis

PATVIRTINTA „RAIL BALTICA“ TRASA: Pasirinkta trumpiausia ir atokiausia alternatyva

2022 gegužės 17Be komentarųPILOTAS.LT

Susisiekimo ministerija po aktyvių diskusijų ir pokalbių su savivaldybių atstovais ir visuomene patvirtino „Rail Balticos“ geležinkelio trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvą.