Pačiame Glazgo centre naujam gyvenimui ką tik prikeltas vienas iš XX a. pradžios Škotijos architektūros paveldo pasididžiavimų – žymiojo Charleso Rennie Mackintosho suprojektuota arbatinė. Po 2 metus trukusių darbų pradinį savo pavidalą įgavusi ikoniškoji Glazgo vieta vėl traukia lankytojus ir susilaukia nesumeluotų jų ovacijų. Ko gero, škotai arbatos čia suks ir poryt prieš Marijampolės futbolo klubui „Sūduva“ stojant į istorinę kovą su grėsminguoju vietos klubu „Celtic“.
C.R.MACKINTOSHAS ARBATINĘ PROJEKTAVO KOMPLEKSIŠKAI
C.R.Mackintoshas – įtakingas škotų architektas, dizaineris, menininkas. Japonų, „art nouveau“ ir škotiškas tradicijas savo kūryboje sėkmingai derinęs kūrėjas, yra laikomas vienu moderno pradininkų. Šiemet škotai mini jo 150-ąjį jubiliejų, o vienas pastarojo svarbiausių akcentų – pagaliau atgaivinta Glazgo Willow arbatinė (217 Sauchiehall g.). Tai vienintelis Škotijos architektūros legendos šios paskirties kūrinys, kuriuo autorius rūpinosi kompleksiškai – tiek interjeru, tiek eksterjeru, tiek ir erdvių išplanavimu. Dar daugiau – visos jo interjero detalės: durys, šviestuvai, kilimai, indai, įrankiai, ir net… darbuotojų uniformos buvo sukurtos asmeniškai paties architektūros meistro bei išreiškia tuomet architektūroje ir mene besiskleidusį „art nouveau“ stilių. Taip pat – tai vienintelė iki šiol išlikusi iš Ch.R.Mackintosho projektuotų arbatinių. Lankytojams ji duris atvėrė 1903-aisiais.
Nors arbatinės pastate statybos darbai dar nėra pasibaigę, įstaiga jau laukia „art nouveau“ gerbėjų iš viso pasaulio. Galimybę apsilankyti atgimusioje įspūdingoje istorinėje erdvėje neseniai pasinaudojo ir Glazgo architektu sąjunga, kasmet rengianti architektų susitikimą su kitu statybos industrijų specialistais. Šių metų renginyje dalyvavusi jauna lietuvių architektė Paulina Naruševičūtė papasakojo, jog arbatinės atkūrimo darbai dar vyksta vien paskutiniame pastato aukšte. Pastarajame įrenginėjama parodų erdvė šių namų įkūrimą parėmusiai ir glaudžiai bendradarbiavusiai su C.R.Mackintosh‘u poniai Catherine‘ai Cranston. Būtent ji architektui ir užsakė „Glazgo Willow arbatinės“ projektą.
ATKŪRIMUI SURINKO10 MLN. SVARŲ STERLINGŲ
Arbatinei C.R.Mackintosh’as pritaikė XIX vidurio statybos nuomojamą namą. Įstaiga čia veikė nuo 1903-ųjų iki 1928 metų, kai, pasikeitus savininkams, pastatą buvo nuspręsta pritaikyti parduotuvei. 1978 metais parduotuvei pagaliau išsikėlus, buvo bandoma restauruoti išlikusius interjerus. Galiausiai, siekiant išsaugoti šį svarbų Škotijos XX a. pradžios paveldo objektą, 2014-aisiais miestas nutarė jį atkurti pagal pirminį pavidalą. Specialiai tam buvo sukurta patikos organizacija „The Willow Tea Rooms Trust“, kuri rinko lėšas ir rūpinosi, kad XIX a. ir XX a. sandūros Škotijos architektūros ir dizaino korifėjaus kūrinys atgimtų bei vėl džiugintų savo lankytojus. Atkuriant buvo stengiamasi išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių, grąžinti pirminę šios įstaigos išvaizdą. Pasiryžimas atsiėjo net 10 mln. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (apie 11 mln. Eur.). Didumą šios sumos atseikėjo Paveldo loterijos fondas.
Pasak P.Naruševičiūtės, arbatinės direktorė Celia Sinclair pažymėjo, jog yra pavykę atkurti daugiau nei 90 proc. senosios arbatinės. Kai kurios detalės čia yra originalios – pavyzdžiui, durys, kurių draudimo suma siekia net 1,5 mln. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Jos, beje, veda į popietės arbatos fantazijai skirta erdvę „Salon de Luxe“. Kiti baldai, kilimai buvo pagaminti pagal paties autoriaus brėžinius. Žinoma, pastate taip pat įrengta priešgaisrinė sistema, o pats statinys – pritaikytas šių dienų statybų reikalavimams.
Susidomėjimas atgimusiu XX a. pradžios architektūros ir dizaino objektu rodo, jog prie projekto dirbę specialistai savo tikslą įgyvendino sėkmingai. Willow arbatinė – neabejotinai svarbus „naujasis“ Glazgo kultūros turizmo akcentas. Nors, P.Naruševičiūtės teigimu, pats C.R.Mackintoshas visgi labiau vertinamas ir žinomas užsienyje, nei pačiam Glazge.
IKONIŠKA ARCHITEKTŪRA – ĮKVĖPIA
Diskusijos dėl paveldo bei jo atkūrimo būdo netyla daugelyje pasaulio šalių. Ypač – jei aptarinėjami „prarasti“ pastatai. Škotai šiuo atveju pasirinko atkūrimo kelią. Atgimusi C.R.Mackintosho arbatinės erdvė P.Naruševičiūtei abejonių nepaliko. „Esu įsitikinus kad atkurti tikrai verta, nes kai kurie pastatai – šedevrai – yra per daug ypatingi, jog gelėtų buti prarasti. Netgi žinant, kad tai yra tik replika, pati erdvė vis tiek sukelia neišdildomą jausmą“, – tikina architektė. Pasak jos, architektų susitikime visi buvo pakerėti arbatinės interjero detalių bei pačia projekto sėkme, o kai kuriems vyresniems žmonėms – net viena kita ašara nuriedėjo. Architektė taip pat sutinka su šios įstaigos direktorės C.Sinclair nuomone, jog atkūrimas yra ypač svarbus, siekiant įkvėpti ateities kartas. Pasak P.Naruševičiūtės, škotai vis labiau prie atkūrimo metodo linksta ir galvodami apie visai neseniai sudegusią istorinę Glazgo meno mokyklą, kuri šiam miestui yra nepaprastai reikšminga. Beje, XX a. pradžioje pastarąją suprojektavo tas pats architektas C.R.Mackintoshas, prieš tai laimėjęs jos projekto konkursą.
P.Naruševičiūtė mano, jog senuosius pastatus Glazge atkuriantys škotai galėtų būti pavyzdžiu lietuviams, mat aplinkoje dominuojant pigiai masinei produkcijai, nebelieka išliekamosios vertės. „Ikoniškų vietų nebėra, nes interjerai, detalės kartojasi, kur bekeliautum“, – pastebi ji. Ko gero, škotų praktika praverstų ir svarstant apie tarpukario Kauno garsiųjų susibūrimo vietų atgaivinimą: kičine picerija nūnai paversto restorano „Metropolis“, eilinės parduotuvės pavidalą įgavusios bohemiškosios „Kondrado kavinės“, apleisto buvusio Laikinosios sostinės pasididžiavimo restorano „Versalis“ ir kt. Pasisemti patirties iš toliau pažengusių architektūroje tiek pat pravartu, kaip ir klubiniame futbole, kuriame škotai savo pranašumą prieš lietuvius Glazge bandys įrodyti jau šį ketvirtadienį.
Nuotraukos: Glazgo Willow arbatinė (arch. C.R.Mackintoshas). Foto: Paulina Naruševičiūtė.
