Solidi 500 puslapių Nominacinė byla „Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939“ iškeliavo į UNESCO būstinę Paryžiuje. Lietuva žengė dar vieną didelį žingsnį savo moderniosios architektūros tarptautinio įpaminklinimo link.
Beveik penkeris metus trukęs „nematomas“ darbo grupės triūsas suguldytas į įspūdingą Nominacinę bylą, skirtą UNESCO Pasaulio paveldo komitetui ir UNESCO tarptautinei ekspertizei, siekiant Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Tai – aukščiausias vertybinis laiptelis, ant kurio pakilusi, „Smetoninio Kauno“ architektūra atsistotų greta Bauhauzo ir kitų architektūrinių pasaulio reiškinių.
Nominacinėje byloje pateikta išsami informacija apie dvi Kauno modernizmo, kaip kompaktiškai lokalizuoto reiškinio, teritorijas: Naujamiestį ir Žaliakalnį.
Greta teikiama lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas Kauno modernizmo autentiškumo ir integralumo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas.
Vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Kauno modernizmo architektūra atitinka antrąjį žmonijos vertybių sklaidos liudijimo kriterijų, taip pat – ketvirtąjį kriterijų kaip „tam tikro tipo pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą“.
Kauno modernizmas atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų inspiruotos architektūros sambūviui su lokaliu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas modernizmo įvairovę kultūriniu aspektu.
Kauno tarpukario architektūra tapo ryškiu optimizmo blyksniu nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvos valstybėje, orientuotoje į europines vertybes. Laikinosios sostinės kokybinis šuolis liudija ne tik lietuvių tautos tikėjimą savo valstybe, bet ir gebėjimą kurti pažangią architektūrinę kokybę.
„Smetoninis Kaunas“ yra puikus istorinio miesto, patyrusio sparčią ir koncentruotą urbanizaciją bei modernizaciją pavyzdys, išlaikant miesto darną ir kuriant kokybišką gyvenamąją aplinką. Tvari Kauno raida, integruojant istorinį palikimą ir gamtinę aplinką, sukūrė išskirtinį miesto kraštovaizdį ir modernią architektūrinę kalbą, atspindinčią XX a. pradžios miestų modernizavimo procesus.
„UNESCO tikrai protingai formuluoja užduotis šalims, ketinančioms teikti objektus į Pasaulio paveldo sąrašą. Visų pirma, šalys turi atlikti išsamų tyrimą ir suformuluoti pagrindines vertes, kurios parodytų nominuojamo objekto išskirtinumą pasauliniu mastu“,– sakė portalui Pilotas.LT profesorė Marija Drėmaitė, vadovaujanti Kauno UNESCO darbo grupei.
UNESCO teikiamos paraiškos stiprybė – sprendimas vertybės teritoriją ir jos apsaugos zoną sutapdinti su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribomis, t.y. nenumatyti papildomos apsaugos ar esamų teritorijų ribų plėtimo. Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė-administracinė, gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabar KTU Chemijos fakultetas).
Paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ parengta Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.
Anot Sauliaus Rimo, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, kol kas Nominacinių bylų atspausdintos tik 3 – 2 iškeliavo į UNESCO būstinę, o viena liko Kauno savivaldybėje. Numatoma kelių mėnesių bėgyje Kauno UNESCO Nominacinę bylą išleisti didesniu tiražu, besidomintiems Kauno modernizmu iš esmės.
Po UNESCO ekspertizės, kaip portalui Pilotas.LT sakė S.Rimas, laukia dar vienas svarbus etapas – UNESCO ekspertų ekspedicija į Kauną. Kadangi ekspedicija bus slapta, o jos tikslas – patikrinti Nominacinės bylos informaciją ir teiginius natūroje, labai svarbu, kad kuo mažiau Kauno modernizmo pastatų būtų nenaudojami ar apleisti. Nes visos gražios įpaminklinimo pastangos gali greitai subliukšti – UNESCO laikosi nuostatos, kad vietinės bendruomenės pagarba ir rūpestis architektūriniu paveldu – yra esminė sąlyga, įtraukiant į Pasaulio paveldo sąrašą objektus.
Titulinė foto: Sauliaus Rimo
ti 2016 m.