images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais, verčia manyti, kad Vilnius esmingai keičia urbanistinį kursą, rinkdamasis liberaliau cirkuliuojančio kapitalo akvatorijas. Pradėkime nuo dešiniojo Neries kranto libeskindizacijos. Šį atvejį paprašėme įvertinti keturių nacionalinės architektūros patriarchų: Vytauto Brėdikio, Vytauto Dičiaus, Algimanto Mačiulio ir Algimanto Nasvyčio.

Miestas yra gyvas organizmas, nuolat augantis ir nuolat kintantis. Kaip labiausiai patyrę architektai vertina Lietuvos sostinės raidą pastarojo penkiasdešimtmečio perspektyvoje?

Algimantas Nasvytis: Mes, po Antrojo pasaulinio karo, suvažiavę į Vilnių iš skirtingų Lietuvos vietovių studijuoti  architektūros, visi vieningai siekėme bendrų tikslų: ne tik prikelti Vilnių  naujam gyvenimui, atstačius sugriautą senamiestį, bet ir padėti kurti naują ateities miestą  – Lietuvos sostinę…Jos atkūrimu tikėjo ir to siekė dauguma  naujųjų Vilniaus  gyventojų!  Kiekvienas tai darė pagal galimybes ir savo  sugebėjimus…

Kaip jūsų po karo pradėta formuoti sostinė atrodo šiandien? Kaip vertinate urbanistinę ir architektūrinę Vilniaus raidą? 

Vytautas Brėdikis:Pabandykime išsiaiškinti kuo mes šiandien  tikime,  ko siekiame ir ar kas nors iš esmės pasikeitė į gerą? Kaip mes suvokiame savo veiklą, pilietines teises ar asmenines pareigas gyvendami jau laisvoje Lietuvoje. Šiandien stebint augantį Vilnių ir vis dažniau jame pasireiškiantį biznio ir miesto valdžios diktatą – ignoruojantį architektūros kokybę ir suderintus urbanistinės erdvės formavimo principus – natūraliai iškyla makabriškas klausimas: ar tikrai tai dar savas, o ne svetimas  miestas?

Kas labiausiai iš aktualių projektų šiandieną disonuoja su vilnietišku kontekstu?

Algimantas Mačiulis: Vilniaus miestas pasižymi gamtos ir architektūros darna, reljefo savitumu. Žalios kalvos, juosiančios miesto centrą, apglėbia Senamiestį, bažnyčių bokštai – architektūrinės dominantės sukuria nepakartojamą miesto siluetą ir panoramas. Tačiau neatsakingai vykdant statybas ši darna gali būti negrįžtamai pažeista. Vietomis ji jau pažeista…

Algimantas Nasvytis:Kaip turėtume vertinti dešiniajame Neries krante iškilusius aukštybinius pastatus? Tai galėtų būti šiuolaikinio centro naujos kokybės centras. Architektai atliko šios teritorijos detalias studijas, paruošė eilę projektų. Galiojant dabartiniam bendrajam planui teritorija aukštybinių pastatų statybai buvo konkretizuojama rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir studijas.

Vytautas Dičius:Papildysiu. Paskutinė iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos tarp Konstitucijos pr., Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studija“ (SĮ „Vilniaus planas“– arch. S.Motieka, M.Grabauskas). Joje nustatyti pagrindiniai kalvos formavimo principai – abipus Lvovo gatvės iš vakarų nuo Linkmenų gatvės link viršūnės – Europos verslo centro kylantis užstatymas, nuo viršūnės staigiai nusileidžiantis iki savivaldybės pastato. Pietiniame šlaite, esančiame piečiau Konstitucijos prospekto nenumatyta teritorija aukštybinių pastatų statybai.

Atrodytų, kad urbanistinė Vilniaus raida projektuojama pakankamai rūpestingai…?

Vytautas Dičius:Deja deja… Jau tapo tradicija, kad kai kuriems „vystytojams“ Vilniaus miesto centrinės dalies ir ne tik centrinės, apgalvota urbanistinė strategija nieko nebereiškia – pastarieji jųpasiūlymai neturi nieko bendro su numatytais erdvės formavimo principais.

Pačiame urbanistinės kalvos parterio centre – Baltojo tilto ašyje tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės – bendrovė „Lords LB“nusprendė „pakoreguoti“ Vilniaus bendrąjį planą planą ir 64 arų sklype pastatyti apie 16 aukštų, 20.000 m2 ploto multifunkcinį kompleksą, nors ankštame Naujajame Vilniaus centre nebėra erdvės ir vietos tokių parametrų pastatui. Nežiūrint, kad multifunkcinio projekto statybai jau pritarta Vilniaus m. savivaldybės taryboje, įmonė AKG pateikia biurų pastato projektinius pasiūlymus ir aukštybinių pastatų  kalvos išvystymo projektinius pasiūlymus. Kad operacija atrodytų tikroviškai ir būtų išlaikyti formalumai, AKG parengia sklypo Konstitucijos pr. 18B urbanistinę–paveldosauginę–architektūrinę studijąir pateikia  Architektūros – urbanistikos ekspertų tarybai.Deja, pateiktam projektui ekspertai pareiškė daug pastabų ir projektui nepritarė.

Vytautas Brėdikis: Nenorėdami „gaišti laiko“ „Lordai BS“ skelbia multifunkcinio komplekso K18B, iškilsiančio Konstitucijos prospekte ties Baltuoju tiltu, tarptautinį architektūrinį  konkursą, kurį laimi Daniel Libeskind studija „Studio Libeskind“. Antrąją vietą, kaip žinia, laimėjo lietuvių „Architektūros kūrybinė grupė“, trečioji atiteko „Studio Fuksas“ pasiūlymams. Kaip ir tikėtasi „Studio Libeskind“ kaip ir kiti laureatai, sprendė ne urbanistines – architektūrines problemas, o užsakovo problemą – kaip oficialiai įteisinti 64 arų sklype apie 16 aukštų, 20.000 m2 ploto, multifunkcinio komplekso statybą.

Algimantas Mačiulis: Konkurso medžiaga tik patvirtino archtarybos abejones: aukščiausias pastatas statomas kalvos žemutinėje terasoje, įspraustas Baltojo tilto ašyje esančio pėsčiųjų trakto, vedančio link Europos centro ankštoje užstatytoje erdvėje netelpa sklype. Savo gabaritais ir aukščiu nedera urbanistiniame kontekste, tampadominuojančiu ne tik dešiniajam krante, užgožiančiu Europos aikštę, bet ir agresyvus ir išsišokantis.

Vytautas Dičius:Pastato architektūrinis sprendimas  iššaukiantis. Ypač šokiruojantys vaizdai nuo Vilniaus g. ir Senamiesčio, kai į vieną kadrą susiprojektuoja ant šalia upės esančių vieno aukšto istorinių  pastatų visa savo grožybe iškilęs multikompleksas ir šv. Rapolo bažnyčia.

Kas D.Libeskindo „Lordų“ projekte kelia didžiausią nerimą ir pavojų Vilniaus tapatumui?

Vytautas Brėdikis: Stebina atkaklus ir nežabotas noras į sklypą iškreiptu būdu sukišti jame netelpantį tūrį, pastatas projektuojamas lyg plyname lauke. Urbanistiniu-architektūriniu-paveldosauginiu aspektu nėra komunikacijos nei su gretimu užstatymu, nei su  Senamiesčiu.  Man visiškai aišku, kad ir konkurso sąlygos, ir rengiamas projektas prieštarauja Vilniaus Bendrajam planui (pažeidžia įstatymą), ignoruoja specialistų įdėtą darbą ir realizaciją natūroje, paskutinį iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos urbanistinių parametrų studiją“. Blogiausia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nesugeba užtikrinti Vilniaus Bendrojo plano relizacijos ir jau priimtus sprendimus leidžia keisti keliems įžūliems savanaudžiams „vystytojams“. Manau, kad privalome kreiptis į visuomenę, kad būtų pirmoje eilėje būtų atšaukti konkurso rezultatai ir įvertinta mero veikla šiuo atveju.

Vytautas Dičius: Deja, tai ne pirmas miesto valdžios ir priveligijuotų užsakovų bendros veiklos atvejis, kai komercinių struktūrų naudai keičiami urbanistiniai projektai, pažeidžiami miesto bendrojo plano sprendimai, teisiniai aktai – turima omenyje statiniai skirti kūno kultūrai ir sportui, pirmiausiai Nacionalinis stadionas…

Dėkui už pokalbį. Prie Nacionalinio stadiono reikalų dar grįšime. [ Laukite tęsinio ]

Kalbėjosi Audrys Karalius

Komentarai

  1. Kodėl metrai tyli apie Konstitucijos pr. – Lvovo g. administracinio-komercinio komplekso urbanistinį architektūrinį jovalą? Ko verta aikštė prie prospekto tarp savivaldybės ir Europos prekybos centro? Kokias funkcijas ji sprendžia? O kadastro statiniai atskirti gatvės per kurią zuja interesantai ieškodami kur palikti automobilį. Kur šiuolaikiškas daugiasluoksnis projektavimas, kelių lygių erdvės, elememtarus funkcionalumas? Ar ši vienas prieš kitą išsišokti bandančių statinių sangrūda ir yra ta išsvajota architektūrinė kalva? Teisingai kritikuodami Libeskindo projektą aiškiai bijome pripažinti ko prisidirbome patys!

  2. Taip, „vystytojai“, atseit, monstrai, naikina miestą. Kas kita buvo Tarybų valdžia, leidusi metrams projektuoti, ko jų širdys geidė. Keistos kalbos, keista perspektyva. Neginu dabartinės mūsų architektūros, mano supratimu, ji daugiausia baisi arba nyki, retkarčiais – nebloga. Bet ritinti bačką ant dabartinės ekonominės sistemos…

  3. Na ir ką? Manau,“objektyviausi žiniasklaidos organai“ ir toliau liaupsina tuos,kuriems į esamą aplinką,kontekstą nusispjauti…Matyt,užsisakai ten reklamą,ir pasiskelbi -Lietuvos „geriausias“,“žymiausias“,“įdomiausias“ ir t.t. Tylūs kontekstualūs darbai kartais tiesiog nepastebimi.

  4. Mano manymu,siūlyti griauti tokius pastatus,kaip buvusi Kelių policiją,yra didžiulė klaida,demonstruojanti kultūrinio išsilavinimo stoką.Kaip ir Bangos restorano griovimas Palangoje.

  5. O ar gali būti kitaip, kai valdo tie, kuriems asmens laisvės yra svarbesnės už bendrąjį gėrį? Ir jie ne iš dangaus mums nuleisti …

  6. mūsų vyr. architektai prieš investuotojus nebent patys save gali susimažint ir plotu, ir aukščiu. kad tik sulįsti..

  7. Vyr. architektas remdamasis BP gali išreikalaut vystytojų , kad pastatą sumažintų ir plotu ir aukščiu.

  8. Pilote parasai komentara tai iskart patalpina, o archsajungos puslapi daro ka nori, nori ides, nori istrins. Ot demokratija…O kokie stebuklai vyksta su panevezio konkursais, matyt savivaldybe ir emesi patirties is archsajungos darbo metodu.

  9. O kas yra Vilniaus vyriausiasis architektas?

  10. Po 1990m. Lietuvoje stipriausia jėga tapo pinigai. Ir visose srityse, ne tik architektūroje. Viskas pajungta pinigų darymui. Kažkada visi manėme, kad atsiradus pelno faktoriui, viskas pajudės reikiamu greičiu ir reikiama kryptimi. Pajudėjo. Tik ne ta kryptimi. Daug kas Lietuvoje įgavo pačias pigiausias formas skirtas tenkinti žemiausius žmogaus inkstinktus. Viskas suprimityvėjo, įgavo vienadienes formas, gyvenimo tempas išaugo iki maksimumo, o prasmės tame – jokios.

  11. labai teisingos metru pastabos, reikia pripazinti

  12. Projektuotų lordus archsojuzo žmogus – būtų tylu gražu…

  13. Kazkaip visi tyli apie teritorija prie sporto rumu??? Neidomu butu pasidometi kaip ten siauteja Avulis???Viduri miesto centro daro kartonini haosa. Ir tai viskas padaryta po arch. sajungos veliava kitaip sakant paneles blondines kuriai visi pavaldus. GEDA!

Komentuoti: dar Atšaukti atsakymą

Susije straipsniai

Klaipėdos bendrasis planas

KLAIPĖDOS RAT: Sprendimas dalinti uostamiestį į dvi dalis – klaidingas

2019 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) išnagrinėjo preliminarius Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius ir pateikė platų sąrašą rekomendacijų jo rengėjams. Visgi labiausiai kliuvo klaidingas pirminis

Utenos Vyžuonaičio parkas

URBANIZACIJOS PROGRESAS: Urbanistinės plėtros darbo grupė turi pasiūlymų

2019 birželio 172 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmų Urbanistinės plėtros darbo grupė, su pirmininke Giedre Ratkute ir KTU Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovu arch. dr. Evaldu Ramanausku

Utenos Vyžuonaičio parkas

PANEVĖŽIO RAT: Utenos Vyžuonaičio parke prioritetas – gyventojų rekreacija

2019 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio regioninė architektūros taryba (RAT) atliko Utenos Vyžuonaičio parko teritorijos detaliojo plano dviejų koncepcijos variantų vertinimą. Pasak ekspertų, prioritetas turėtų būti skirtas rekreacijai. INTEGRACIJA Į

Zigmas Jonas Daunora

ZIGMAS J.DAUNORA: Koordinuotos urbanistinės plėtros tyrinėtojas.

2019 gegužės 301 KomentarasPILOTAS.LT

Vienas žymiausių Lietuvos urbanistų, profesorius Zigmas Jonas Daunora (Daunoravičius) švenčia 85-metį. Likimas per 60 profesinės veiklos metų leido architektui sukaupti unikalios patirties. Pradėjęs karjerą kaip

Miesto kultūra

MIESTO FORMA IR GATVĖS KULTŪRA: Prof. K.Zaleckio sąsajų paieškos Kaune

2019 gegužės 20Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (VDA KF) tęsiasi paskaitų ciklas „Miesto kultūra. Miestai be miestiečių“, organizuojamas Architektūros katedros. Artimiausiu metu pagal jo programą svečiuosis Kauno

BRUT

PARODA „BRUT“: Į Lietuvos ir Škotijos urbanistiką per brutalizmo architektūros prizmę

2019 balandžio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ atidaroma tarpdisciplininio meno kūrėjos Marijos Nemčenko paroda „Brut“. Iš Lietuvos kilusi menininkė, gyvenanti ir kurianti Škotijoje, savo darbų

Arata Isozaki

BESIGRUMIANTYS MIESTAI: Japonijos urbanistiniai projektai nuo 1960-ųjų

2019 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje atidaroma keliaujanti paroda, skirta Japonijos urbanistikai. Parodos išeities taškas – žinomų japonų architektų XX amžiaus vidurio urbanistinės vizijos ir jų atspindžiai. Balandžio

Klaipėdos rytinė dalis

KLAIPĖDOS RAT: Pradėti reikia nuo urbanistinės plėtros koncepcijos

2019 kovo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos RAT išnagrinėjo pradedamo rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiojo plano urbanistines idėjas. Kritiškai jas įvertinę ekspertai, pasiūlė skelbti urbanistinės

Lietuvos bendrasis planas

LIETUVOS BENDRASIS PLANAS: Apskrito stalo diskusija su architektais

2019 vasario 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šiuo metu yra rengiamas Lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas. Kovo 4 dieną aplinkos ministerijoje vyks apskritojo stalo diskusija, kuria siekiama, toliau formuojant bendrojo plano koncepcijos

urbanistika Šiauliuose

60 METŲ ŠIAULIŲ URBANISTIKOS: Prof. A.Vyšniūno knygos pristatymas

2019 vasario 13Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius pristato ilgai brandintą idėją – savo pastangomis išleistą knygą „Architektūrinės ir Urbanistinės idėjos Šiauliuose“. Urbanisto prof. Algio Vyšniūno knyga apima

Erdvės sintaksė

MIESTO PAŽINIMO NUOTYKIS: Urbanistinės knygos apie erdvės sintaksę pristatymas

2019 sausio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai išleistoje architektūros profesoriaus Kęstutis Zaleckio knygoje supažindinama su pamatinėmis ir pažangesnėmis erdvės sintaksės koncepcijomis, atliktais apskaičiavimais. Plačiau apie šią knygą ir specifinį miesto pažinimo

Kūrybinės dirbtuvės Klaipėdoje

ALTERNATYVA PRIEMIESČIŲ DRIEKAI: Klaipėdoje įvyko kūrybinės dirbtuvės

2019 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, surengė kūrybines dirbtuves, į kurias įtraukė miesto visuomenę, architektūros bendruomenę ir nekilnojamojo turto plėtotojus.

Klaipėdos rytinė dalis

KLAIPĖDOS RYTINĖ DALIS: Kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas

2018 lapkričio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO)  rengia Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves. Penktadienį bus pristatyti jų rezultatai.

Dešinysis krantas

XII URBANISTINIS FORUMAS: Prasidėjo registracija

2018 spalio 253 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiemet vyks XII urbanistinis forumas, kurį kasmet rengia Aplinkos ministerija. Forumo tikslas – įkvėpti įdomiomis paskaitomis ir tarptautine patirtimi, kuria dalinsis ekspertai iš užsienio. Lapkričio

kūrybinės dirbtuvės

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS KLAIPĖDOJE: Miesto rytinės dalies idėjų 2-oji sesija

2018 spalio 241 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) rengia Klaipėdos miesto rytinės dalies kūrybines dirbtuves, kuriose plėtojamos plėtros idėjos ir

Klaipėdos uostas

VAKARŲ GALIA: Forumas apie Klaipėdos miesto ir uosto plėtros viziją

2018 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

„Klaipėda ID“ ir žurnalas IQ rengia forumą „Vakarų galia 2018: kaip Klaipėdai tapti Baltijos regiono žvaigžde?“. Forume bus kalbama ir diskutuojama apie ekonominius, urbanistinius, socialinius

Vytautas Dičius

DIČIUS-KNYGA ANT STALO: A.Mačiulio folianto degustacija Vilniuje ir Kaune

2018 rugsėjo 141 KomentarasAudrys Karalius

Dičiaus niekada nebus per daug. Tiesus ir atviras, kantrus ir atkaklus, nuoseklus ir sąžiningas, pilietiškas ir visuomeniškas, atsidavęs architektūrai ir kūrybiškas. Akimirksniu atpažįstantis tokius pat.

Klaipėdos plėtra

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS KLAIPĖDOJE: Nagrinėjama rytinės miesto dalies plėtra

2018 rugsėjo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija pakvietė architektus ir suinteresuotą visuomenę dalyvauti Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybinėse dirbtuvėse. Jų idėjas Klaipėdos miesto savivaldybės

_tit_nasvytis-ata5

ARCHITEKTAS ŠILTOMIS RANKOMIS: Algimantą Nasvytį Anapilin palydint

2018 rugpjūčio 11 KomentarasAudrys Karalius

Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita – ko gero esminis architektūrinis vektorius, nubrėžęs takoskyrą tarp stalininės-intervencinės architektūrinės tamsos ir nacionalinės architektūros atgimimo pokario Lietuvoje. Šeštojo dešimtmečio pradžioje

Klaipėdos bendrasis planas

UOSTAMIESČIO ARCHITEKTŲ KLUBAS : Diskusija apie Klaipėdos bendrąjį planą

2018 birželio 61 KomentarasPILOTAS.LT

Gegužę Klaipėdos šv. Jono bažnyčios atstatymą aptarę uostamiesčio architektai, šį penktadienį renkasi vėl. Šįkart ant diskusijų stalo – Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcija. Birželio 8

Panevėžys

PANEVĖŽYS ŠAUNA Į LYDERIUS: Suskaičiavo didžiųjų miestų plėtros projektus

2018 gegužės 312 KomentaraiPILOTAS.LT

Vidaus reikalų ministerija suskaičiavo, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybėms pasirašyti ES finansavimo sutartis įgyvendinti projektus pagal „Didžiųjų miestų plėtros“ (URBAN) priemonę sekasi

Algimantas Nasvytis

ALGIMANTUI NASVYČIUI 90: Architektas visų pirma turi būti inteligentas

2018 balandžio 95 KomentaraiAudrys Karalius

Nasvyčiui – 90! Didelį žmogų visuomet supa didelis skaičius žmonių. Liaupsinančių, kritikuojančių, dėkingų. Tarp šių – ir aš. Gavęs daugybę pamokų, patarimų ir pavyzdžių iš

panev_fo_180300_e01_xxx

APIE PANEVĖŽIO PROJEKTUS: Aptarė miesto urbanistinę ateitį

2018 kovo 301 KomentarasPILOTAS.LT

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai surengė verslo forumą, kuriame aptarė miesto urbanistinę ateitį. Buvo diskutuojama apie naujos autobusų stoties, 50 metrų ilgio baseino, S.Eidrigevičiaus

G.Pompidou meno centras

ŠIUOLAIKINĖ ARCHITEKTŪRA: Prof. A.Vyšniūno paskaitos Klaipėdoje ir Šiauliuose

2018 vasario 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje ir Šiauliuose pradedamas paskaitų ciklas „Šiuolaikinė architektūra ir urbanistika“. Paskaitas skaitys vilnietis urbanistas prof. Algis Vyšniūnas. Vasario 27 dieną (antradienį) 17 val. Klaipėdos miesto

Vytautas Dičius

ARCHITEKTŪROS PATRIARCHAI: Kada išpirksime dvi didžiausias Vilniaus nuodėmes?

2018 sausio 2413 KomentarųPILOTAS.LT

Žmonės, kurie neprisimena praeities, yra priversti ją kartoti (George Santavan). Architektai Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis įsitikinę, kad tas seniai praeito