images_phocagallery_4075_lilei_kalb_1510_4075_tit_151001_rlileikis

ROMAS LILEIKIS://UŽUPĮ GALIMA SUGRIAUTI IR JĮ BESTATANT…

Užupio Respublika – savitas ir unikalus bendruomenės fenomenas, per 19metų sukūręs agresyviame, apleistame ir degradavusiame Vilniaus istoriniame priemiestyje monmartrišką atmosferą ir gyvą senamiestišką gyvenimą. Faktūriška Užupio aplinkos kokybė, didele dalimi pačių užupiečių ir sukurta, neliko be verslo banginių dėmesio. Užupis tapo sunkiasvorių investicijų taikiniu. MG Valdai pradėjus „Užupio krantinių” gyvenamojo kvartalo (arch. A.Songaila) statybas Polocko g.17, užupiečiai sukilo…

Publikuojame Užupio Respublikos prezidento Romo Lileikio kalbą, pasakytą projekto Užupio krantinės aptarime su Užupio bendruomene.

Devyniolika metų, kiek gyvuoja Užupio Respublika ir jos idėja, mokėmės būti ne protingi, ne turtingi, ne laimingi – mokėmės būti drauge.
Kad būtų įmanomas bendrabūvis, kad atsirastų galimybė susikalbėti, radosi normų reikmė: kalbos, kultūros, teisingumo, kurios remtųsi bendraujant suvoktomis vertybėmis. Mėginome atpažinti ir įvardytį šį pasaulį. Sukurti vėliavas, kalendorių, žemėlapį, t. y. išstatyti riboženklius, į kuriuos remtųsi begalybė. Sukurti mažą kosmosą.
Kaip tiltą, sukonstruoti jungtį, atramą, tarp kultūrų nesusikalbėjimo prarajos krantų, tikint atvirumu – Dangaus dovana.
Užupio piliečiu gali būti žmogus, gyvenantis ir Tokijuje, ir Balbieriškyje, ir Niujorke…Tereikia mylėti šią vietą, užtenka už ją atsakyti.
„Užupis – toks mažas, kad visiems užteks vietos“.
Mes statėme ne pastatus, statėme Namus. Tai – visai skirtingi dalykai. Taigi, ne remontavome, rekonstravome, o revitalizavome, t. y. gaivinome šią apleistą erdvę. Šią ulica smerti. Tikėjome, kad tik kūryba gali įveikti mirtį…
Gaivinome erdvės savivoką, savivertę, savimonę. Tikėjome santykių galimybe. Todėl ir esame drauge. Jei namuose atsiranda žodis svetimas, tai jau nebe namai… Tikėjome: jei elgsimės nuosekliai, be pataikavimų, be įsiteikimo užnugario – Užupis prisikels ir fiziškai.
Mano galva, tikslas – būties kokybė, o ne buvimo iliuzija.
Ne vienerius metus praleidau kine, todėl daugiau ar mažiau išmanau, kas yra butaforo menas. Jo profesionalai – visiškai būtini, kai reikia blokų namui pritaisyti čerpių kepurę, asfaltą vienai nakčiai užpilti smėliu… Iš smulkių fragmentų sudaryti pilnaties viziją, iliuziją.
Nežinau, kada tai suvokiau… Gal tuomet, kai vienas garsiausių pasaulio kino metrų Verneris Hercogas Užupyje kūrė filmą „Nenugalimasis“.
„Prezidente, ar man padėsi? – klausdavo, mane keldamas ant „taburetės“ ir įduodamas ruporą į rankas, kad valdyčiau masuotės srautus. „Ok, maestro“, – atsakydavau. Tvarkydavau. Stengiausi.
Deja, filmą lydėjo „žanro rūpestis“. Komedijai arba tragedijai (kaip kažkada teigė Aristotelis) būtinas situacijos neadekvatumas, t. y. kad herojaus pastangų, veiksmų peripetijos keltų juoką arba užuojautą. To šiam filmui trūko…
Manau, kad dramaturgiškai tobulai neadekvatu XXI a. Vilniuje sukurti naują senamiesčio kvartalą, kurio kitą dieną net butaforai nebeišrinks…
Kad ir vėl viskas būtų tvarkoje, kad istorinė Vilniaus raida neuždustų masuotės blaškymosi trintyje!“ – šauks Vilniaus miesto režisierius, podiuseriams aploduojant, pritariant (nežinau, tai komedija ar tagedija?).
Mažoje Vilnios vagos padovanotoje salelėje įkurti grandiozinį didingą Hollywood’ą – išties ambicinga, sudėtinga vizija.
Šventa giraitė – gal ir tiktų… Nors, kaip prisimenų, projekte lyg ir buvo siūloma kraštovaizdį papildyti M. K. Čiurlionio laidotuvių ciklo „Kiparisų taku“.
Didmiestyje vakarop keliuose į miegamuosius miesto rajonus susidaro galingos skubančiųjų spūstys. Niekas – nekaltas. „Pirmtakai apie tai privalėjo galvoti. Daug anksčiau!“ – kaip įprasta skėsčiodama rankomis sako naujoji (t. y. tikroji) Sostinės valdžia.
Kaip įvardyti Užupio plėtros dramą?
Pagrindinis konfliktas, deja, kaip visuomet įsisuko tarp idėjos ir pinigų…
Idealumo ir materialumo sankirtoje susidarė vertybinė painiava: Namai, Turgavietė ir Šventovė pateko po vienu stogu.
Rūpestis – toks pats! Apsigyventi vitrinomis spindinčiame supermarkete, sakralizuotoje vartotojiškumo erdvėje, arba netyčia (multiplikatoriaus valia) įsikurti Disneilende – šypsotis privaloma Peliuko Mikio šypsena… Kartoti (sau ir kitiems): „Aš esu laimingas, aš labai laimingas! Viskas bus gerai“.
Klausimas – kultūra gimdo komfortą, ar komfortas kultūrą?
Mama sakydavo: sotus paukštis negieda. Gamta nepripažįsta pertekliaus.
Mano galva, suvaryti gamtos gaivalus (geismą, stoką, godumą) į pasąmonę – nieko nekaltų būsto pirkėjų sielą, o ne konstruktyviai, kultūros priemonėmis, remiantis profesiniais įgūdžiais spręsti šioje situacijoje užprogramuotas problemas, konfliktus – nesąžininga. Tiesiog – nedora.
Kai naujakuriai neišvengiamai po kiek laiko prispausti kasdienybės rūpesčių ieškos pagalbos, Daktaras jiems pasakys: „O kur jūs buvote anksčiau?“
Nors jie visai nekalti… Naujakuriai visai nekalti! Su šia terra incognita, dar visai nauja erdve, jie susidūrė pirmą kartą… Už jiems Pažadėtąją žemę liks atsakingi Gundytojai ir patiklūs, nenuovokūs Čiabuviai (vietinės bendruomenės gyventojai), nepajėgę įvertinti ar paveikti bręstančios situacijos, atsakomybės.
Atsakomybė: prieš ir po ji skiriasi savo vaisiais!
Ar galima sugriauti Užupį jį bestatant?
Ne sykį tai jau mėginta padaryti… Kalbama, kad ketinta sunaikinti Bernardinų kapines, užstatyti Žirmūnų blokais. Išgelbėjo Geleda Dzeržinskaja (mirusi 1896 m.). Ne Juzefas Čechavičius (Jozef Czechovich), Stanislonovas Flery (Stanislaw Filibert Fleury) – Užupio, o ir Vilniaus puikūs fotografijos dainiai, nesvarbūs buvo ir ideologizuoti sukilėlių palaikai ar jų čia slepiami ginklai. Nuo „gaivinančių“ statybų išgelbėjo tik tai, kad čia palaidota Felikso Edmundovičiaus Dzeržinskio mama. Nepervažiavo traktoriais ir volais. O galėjo, o tikriausiai norėjo… Bet neišdrįso…
Seniausias Vilniaus priemiestis, prie svarbiausio LDK, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos kelio į Polocką…
Erdvė, kurios netekęs verkė Žygimantas Augustas…
Traktas, kuriuo pergalingai, įveikęs rytų kaimynus, grįžo Steponas Batoras. Būtent jis čia parsivežęs palaidojo savo laisvamanį karvedį Bekešą. Palaidojo ne šventintoje, o šventoje vietoje, ant Vilnios kranto.
Taip, šiuo keliu gamtos šaukiami, savo dvasios skatinami filomatai Adomas Mickevičius ir Tomas Zanas traukė į Belmontą. Toks jau šis seniausio Vilniaus priemiesčio takas, tokia jau ši istorija, toks palikimas…
Jis buvo ar yra?
Užupio erdvė: dangaus kryžkelė tarp mito ir istorijos – labai trapi… Kaip išardytos Užupio žydų kapinės.

Trapi kaip pats gyvenimas.

Komentarai

  1. Be reikalo priešinatės „investicijoms“. Jūs dar kapitalizmo nepažįstate. Aš pats Užupyje gimęs, bet to rajono nesureikšminu, nes bet koks jo sureikšminimas yra daugiau savęs sureikšminimas ir noras kažkokio išskirtinumo – girdi, aš gyvenu Užupyje. Na ir kas ? Negi tu nuo to geresnis ar linksmenis ? O gal tapai nemirtingas ? Irgi ne. Tai kam tos iliuzijos ? Dabar vieni jau apsigyveno Užupyje, o nori ten apsigyventi, kad irgi galėtu sakyti – „aš gyvenu Užupyje“. Jiems ir ruošiami namai, skaičiuojamas pelnas. A.songaila yra kelių tokių projektų dalyvis, Vilniaus architektų mafijos narys. Jis suprojektavo „Novotel“ viešbutį, kuris gerokai viršija aukštingumą. Nieko, viskas „suėjo“, jokių problemų. Ir čia „sueis“. Galiausiai visas Užupis bus užstatytas namais, kojos nebus kur pastatyti. Tada vertelgos sugalvos kitą „prestižinį“ rajoną ir masės patrauks ten. Jūs dar kapitalizmo nepažįstate. Skaitykite Leniną.

  2. Sprendziant is reakcijos, Arturas Imbrasas turetu buti Songailos kolega. Solidarumas isgrynina pozicijas. Apsviecia zmogu.

  3. perskaičiau iki „ulica smerti:“ ir tada pasiunčiau jį nachui. Nes ne rusiškai jis nesupranta, intelektualinis ubagas.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Antanas Vivulskis

ARCHITEKTO VIVULSKIO MILINĖ: Simbolinis ženklas paskutinės sargybos vietoje

2018 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

2019 metų sausio mėnesio 10 dieną, minint iškilaus lietuvių architekto, skulptoriaus ir savanorio Antano Vivulskio 100-ąsias mirties metines, ant Užupio gatvės namo sienos, Vilniuje bus atidengtas

Pažinimo centras „Tartle“

NAUJAS MUZIEJUS UŽUPYJE: Per 7.000 su Lietuvos istorija susijusių meno darbų

2018 rugpjūčio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo šiol Vilniuje, Užupyje pristatomoje privačioje kolekcijoje galima gyvai pamatyti unikalias Lietuvos meno ir istorijos vertybes – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų privilegijas rašytas ant

Fotoamnestija 1988-1999

FOTOAMNESTIJA 1988-1999: Sistemų kaitos periodas P.Lileikio fotografijose

2017 gruodžio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Galerijoje 13 L atidaroma Pauliaus Lileikio fotografijų paroda bei pristatomas leidinys „Fotoamnestija 1988-1999“. Šiuo pristatymu Lietuvos spaudos fotografų klubas

Užupio medinukas

UŽUPIO MEDINUKUI SUŽIBO VILTIS: Vilnius nusprendė restauruoti drožinėtą namą

2017 birželio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Medinės architektūros bendruomenę ką tik pasiekė džiugi žinia iš sostinės. Vilniaus Taryba nusprendė restauruoti smarkiai apleistą išskirtinės architektūros XIX a. namą Užupyje, kurį anksčiau buvo

uzupi_e01_xxx

UŽUPIO MITAI IR REALYBĖ: Keliautojo M.Abramavičiaus Neboisia fotoparoda Kaune

2017 balandžio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje atidaroma fotomenininko, keliautojo ir rašytojo Mariaus Abramavičiaus paroda „Užupis: mitai ir realybė“. „Gali būti kad Užupio Respublika

images_phocagallery_4075_lilei_kalb_1510_4075_tit_151001_rlileikis

ROMAS LILEIKIS://UŽUPĮ GALIMA SUGRIAUTI IR JĮ BESTATANT…

Užupio Respublika – savitas ir unikalus bendruomenės fenomenas, per 19metų sukūręs agresyviame, apleistame ir degradavusiame Vilniaus istoriniame priemiestyje monmartrišką atmosferą ir gyvą senamiestišką gyvenimą. Faktūriška

images_phocagallery_4038_lords_vaut_1509_4038_tit-1_lords bc

VILNIAUS EKSPERTAI NEPRITARĖ://LORDŲ BIURŲ PROJEKTAS PASIŲSTAS TOBULINTI

Kaip žinia, investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management” valdomas investicinis fondas „Lords LB Special Fund I“ sumanė pačiame Vilniaus centre pastatyti stambų biurų centrą Konstitucijos

images_phocagallery_4026_lords_viln_1509__tit-2 lords_02

PADORUMAS NEBEMADINGAS://VILNIUJE Į ANKŠTĄ DEŠINĮ KRANTĄ BRUKASI LORDŲ MASYVAS

Vilniuje laukiant sankryžoje žalios šviesos neretai priešais, tiesiog į sankryžos erdvę, užlenda koks storas-juodas-bumsintis BMW. Jam galima, nes jis taip mano. Visi niršta, bet tyliai.

images_straipsniu_foto_3920_Archpeticija del LMTA konkurso_3920_tit-1_peticija

ARCHITEKTŲ PETICIJA:// PRETENZIJA ARCHSĄJUNGAI DĖL LMTA MIESTELIO KONKURSO

Grupė architektų paskelbė peticiją, kurioje Lietuvos Architektų Sąjungai keliamos pretenzijos dėl gegužės pabaigoje Vilniuje pasibaigusio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio architektūros idėjų konkurso,

images_phocagallery_3613_Lidl_3613_lidl_tit

BLOGAS PAVYZDYS UŽKREČIAMAS://„LIDL“ PREKYBCENTRIS VERŽIASI Į KAUNO CENTRĄ

Kai 2007-aisiais į Karaliaus Mindaugo krantinę, visiškai greta Kauno centro, įsmigo masyvi „Akropolio“ komercinė bomba, tapo aišku, kad Kaunas nulaužtas. Jis nebebus toks koks buvo,

images_straipsniu_foto_3212_KKK_Tit

PROKRUSTO FORMATAI [2]://KAUNO KKK BIUROKRATINIAI AKROBATAI SUSTABDYTI

2014 rugpjūčio 139 KomentaraiAudrys Karalius

Šiomis dienomis Kauno mero A.Kupčinsko buldozeris po painia Viešųjų pirkimų sistemos dūmų uždanga bandęs prastumti Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų projektą be architektūrinio konkurso,

KAUNO KONGRESAI:// TRUMPA ĮVYKIŲ CHRONOLOGIJA

2014 rugpjūčio 8Be komentarųReklama

2012.02.22_ Kauno meras A.Kupčinskas ima žinoti, kad per 4 metus už 90 mln. ES litų papuoš Nemuno salą naujais Kongresų rūmais.

images_phocagallery_3183_KKK_TIT_V

PROKRUSTO FORMATAI://KAUNO KKK IR KITI EUROSTRUKTŪRINIAI NUOTYKIAI

Kova dėl pinigų visada dinamiška, nenuobodi ir iškalbinga. Tinkamai užvestas procesas gali papuošti bet kurią ūkio šaką ar nacionalinę sukaktį. Visgi žiūrovų labiausiai vertinamos kovos

images_pulsas_foto_3148_kalna_vn_140600_e01_xxx

ANIMA MUNDI 2014://TARPTAUTINIS MENO FESTIVALIS ATKELIAUJA Į VILNIŲ

Festivalis Anima Mundi atkeliauja į Vilnių. Tai didelis keliaujantis projektas menininkams iš viso pasaulio, startavęs tarptautinės menininkų grupės pastangų dėka pernai Pakruojo dvare. Šiemet jame

images_straipsniu_foto_2377_ciurl_kn_130415_e01_BRA

TARPTAUTINĖ KULTŪROS DIENA://LIETUVOJE PAŽYMIMA SEPTINTĄ KARTĄ

Šiandien, balandžio 15 dieną Lietuvoje jau 7 kartą švenčiama Kultūros diena. Šiais metais pažymėti Kultūros dieną Vilniuje kviečia Užupio menų inkubatorius, kuris atidaromas beveik po