images_phocagallery_3490_Abramavicius Urbanoje_3490_Abramavicius Urbanoje_tit

BE PAREIGOS PATIKTI://ARCHITEKTŪRINĖS M.ABRAMAVIČIAUS NEBOISIA VERTIKALĖS

Grynosios architektūros turime nedaug. Ekomeninės architektūros beveik neturime iš viso. Gal dėl to, jog laikome ją nerimtu žaidimu? O gal ir dėl to, kad tampame pedantiškai racionalūs ir merkantiliški, jaučiantys pareigą parduoti kiekvieną kontoroje įdarbintą nuosavą minutę. Suprantama, ekomeninė architektūra „neparsiduoda“. Netapo preke. Todėl žavi labiau. Žavi tuo, kad architektūra čia išlaisvinta nuo komercinio santykiavimo. Nuo pareigos patikti…

Nebe pirmus metus stebiu ekomeninius procesus, kurie skleidžia sunkiai paaiškinamą grynąją kūrybos laisvę. Kontrastingai skirtingą kuratorinei-bienalinei šiuolaikinio meno industrijai. Laisvę, grįstą minties taiklumu, kontekstualia klausa, įgyvendinimo paprastumu.

Šitaip akiratyje atsirado Marius Abramavičius Neboisia, nardantis įvairiausiose kūrybinėse erdvėse ir ieškantis saviraiškos, kaip vėjo, o ne kaip lesalo.

Mano galva, įdomiausia yra M.Abramavičiaus Neboisia ekomeninė architektūra – akmens bokštai, kuriuos jis vadina tiesiog „vertikalėmis“. Jų pastatęs Marius yra kelis šimtus: Vilnelėje ties Užupiu (Vilnius), Tibete, Irane, Maroke, Bretanėje, Norvegijoje, Suomijoje ir, žinoma, Gruzijoje. Gruzijoje Mariaus architektūros yra daugiausia. Panašu, kad Gruzijoje Marius ir tapo „architektu“…

M.Abramavičius Neboisia įsimylėjo Gruziją prieš penkeris metus. Ypač – atkampų kalniečių chevsūrų kraštą. Chevsūrija nėra ir nebuvo turistinis regionas. Ji driekiasi pačia Kaukazo kalnagūbrio ketera ir ribojasi su Čečėnija. Chevsūrai gyvena tradicinį, uždarą gyvenimą, civilizacijos blenderis jų neįkanda. Iki šiol laikomasi paprotinės teisės, garbės kodekso ir žodžio. Paprastai atvykėliai čia sutinkami atsargiai, į sandėrius nesiveliama. Ypač griežtai chevsūrai laikosi nuostatos neparduoti svetimiems nei namų, nei žemės.

M.Abramavičius Neboisia sakosi Chevsūrijoje pritapęs. Jaučiąs šičia labai pozityvų magnetizmą ir kūrybines galias. Nuolatos čia praleidžia daug laiko tapydamas kalnuose ir statydamas iš akmenų savo „vertikales“.

Anot Mariaus, Chevsūrijos kalnuose labai daug plokščiai skylančių akmenų – čia žmonės nuo seno stato iš jų namus. Kai kurie jų namai – tikrų tikriausios tvirtovės su bokštais. Ypač išsiskiria Chevsūrijos sostine tituluojamas Šatilis bei Mutso kaimas.

„Chevsūrai meistriškai akmenis suderina tarpusavyje ir šitaip sudeda vieną prie kito, netvirtindami jokiu skiediniu, kad statinio neįmanoma net pajudinti ar praardyti iš apačios. Yra dar išlikusių net viduramžiais statytų bokštų,“- sako M.Abramavičius Neboisia.

Kiekvieno kaimo pakraštyje, gatvės akligatvyje stovi akmeninė šventvietė. Aplink kapinės. Anot menininko, ant kapų yra kraunami kuklūs akmeniniai paminklai. Dažniausiai naudojami kontrastingi balti ir juodi akmenys. Kartais įkomponuojama velionio nuotrauka.

M.Abramavičius Nebosia sakė e-žurnalui PILOTAS.LT, jog nuolat svarstydavo, kodėl kalnuose, dažniausiai – aukščiausiose vietose, perėjose, kai alina nuovargis ir stinga jėgų, taip pat yra statomi akmenų bokštai, lyg savotiški paminklai. Tibetiečiai juos vadina „lhatsi“ (dievų viršūnė) ir stato juos kolektyviai – kiekvienas keliautojas atneša ir įmontuoja į bendrą paminklą kelis savo akmenis. Kaip asmeninę auką ir padėką dievams, sergintiems kelionėje.

Panašūs ritualiniai bokštai kyla ir upių brastose…

Marius sako, kad tie padėkos bokštai upių pakrantėse paskatino jį susimąstyti ir apie Vilnelę. Tikriau – apie Vilniaus herbe atvaizduotą šventą Kristoforą, brendantį per upę. Kuris visai galėtų būti suprastas, kaip simbolinis Užupio gyventojas…

„Prieš kelis metus, panašių minčių apniktas ir pradėjau statyti akmenų vertikales Vilnelėje, šalia savo studijos Užupyje. Ieškojau kaip įgarsinti Vilnelę, kad ji čiurlentų. Horizontalios užtvankos man pasirodė nuobodžios ir neįdomios. Todėl atsirado vertikalės. Visas medžiagas jų statyboms radau Vilnelės dugne,“- sako M.Abramavičius Neboisia.

Mariaus teigimu, – „Niekada ne per vėlu gyventi. Niekada ne per vėlu perbristi į kitą krantą. Niekada ne per vėlu atrasti savo kryptį“.

PARODA SAKARTVELO: ŠINAGULISA!

GRUZIJA: TAI, KO TROKŠTA TAVO ŠIRDIS!

Sausio 9, 18:00, Galeria Urbana (Kauno Architektų namai, Vilniaus g.22)

MARIUS ABRAMAVIČIUS NEBOISIA: TAPYBA. VERTIKALĖS. KINAS. Gruzijos kultūrinio įkaito tapybos paroda su gausia video ir foto medžiaga. Ir ypač – su eko-architektūriniais bokštais, dygstančiais kalnuose, upėse, ant jūros krantų. Autorius parodys ir filmą Besikeiciantis laikas. Aprangos kodas, kaip visada, juodas.

TRUMPAI APIE AUTORIŲ

Marius Abramavičius Neboisia – fotomenininkas, tapytojas, eko-menininkas, video-menininkas, kuratorius, Užupio Respublikos funkcionierius, keliautojas. Dirbo Japonijoje, Tibete, Irane, Indijoje, Nepale, Tailande, Kurilų salose, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Turkijoje, Maroke, Kuboje, Norvegijoje ir ypač Gruzijoje.

Lietuvos Fotomenininkų Sąjungos narys (1998). Biologas (1991, VPU). Įsiprasminimo festivalio „Ką tu čia dabar darai" sumanytojas ir koordinatorius. „Užupio meno inkubatoriaus“ tarptautinių kūrybinių projektų vadovas. Meno centrų tinklo Užupis-Kristianija-Hirvitalo koordinatorius. Įvairių meninių ir kūrybinių projektų Lietuvoje, Švedijoje, Gruzijoje, Azerbaidžane ir Prancūzijoje dalyvis. Asociacijos LATGA-A apdovanotas vizualių menų srityje, kaip „metų autorius“, kurio kūriniai dažniausiai naudoti Lietuvoje ir užsienyje (2004).

Surengtos 33 personalinės fotografijos ir 27 personalinės tapybos parodos Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvauta bendrose parodose. Sukurti 3 trumpo metro filmai bei kitų video projektų.

Daugiau informacijos apie Marių Abramavičių Neboisia: www.neboisia.net www.uchplus.org www.umi.lt www.photography.lt

Komentarai

  1. straipsnio autorius neteisus. komentatoriai tuoj irodys pagrindine priezasti, kodel pas mus nera konceptualines architekturos. todel, kad mes esame buki, pikti ir nepatenkinti kitu laime kurti.

  2. cia kai ant sienu rasyti berasciams…taip gamtoj savo nesupratima demonstruot pavadinus viska EKO

  3. ispudingi darbai. ypac kalnuose. esu Vilneleje mates, patiko, bet niekad nezinojau kieno cia darbas.

  4. O kodėl jo slapivardis rusiškas ? Ir kas finansuoja jo keliones ir pragyvenimą ? Bet Vilnelėj jis savo nesąmonių tegul nestato, tegul nekakoja, kaip sakant į Vilnelę. Vilnelė kelis tūkstančius metų teka ir graži pati savyje be jokio „ekomeno“. Geriau tegul išrenka stiklus ir padangas iš Vilnelės, čia tai bus nauda. O tas vertikales šiandien pat įbridęs išardysiu. Atsirado, mat, savivaliautojas, gamtos niokotojas.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Ryšiai

MENO IR GAMTOS RYŠIAI: 14-oji paroda VU Botanikos sode

2018 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus universiteto Botanikos sode, Kairėnuose veikia tarptautinė Žemės ir Aplinkos meno paroda „Ryšiai“. Meno projektas „Gamta ir Menas“ čia vykdomas nuo 2003-ųjų. VU Botanikos sode (Kairėnų

Keti Matabeli

BE DROBĖS IR DAŽŲ: K.Matabeli variacijos Gruzijos istorijos tema

2017 spalio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Gruzijos meno ir skonio namuose ką tik atidaryta garsios šios šalies menininkės Keti Matabeli paveikslų paroda „Gruzijos istorija. Variacijos“. Savituose kūriniuose autorė atskleidžia Shota

Pokalbiai su gamta III

POKALBIAI SU GAMTA: Kūrybinių dirbtuvių parodos atidarymas Plungėje

2017 spalio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pastaruoju metu intensyviai diskutuojant viešųjų erdvių sutvarkymo klausimais, reprezentacinių aikščių bei skverų monumentams skiriamas ypatingas dėmesys. VšĮ „Vandens bokštas“ Plungėje pristato parodą vizualizacijų, kurios savotiškai

Gruzija

SAPNUOJU GRUZIJĄ: Jautrus gruzinų poezijos ir muzikos vakaras Kaune

2017 gegužės 10Be komentarųPILOTAS.LT

Jau antri metai Kaune veikiantys Gruzijos meno ir skonio namai kviečia visus pažinti ir atrasti Gruziją, jos meno ir skonio pasaulius. Kartu su poezijos klubu

samha_gr_170100_e01_xxx

SPĖJANT ATEITĮ: Gruzijos šiuolaikinio meno paroda Klaipėdoje

2017 sausio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras Lietuvos kultūros sostinės metus pradeda Gruzijos šiuolaikinio meno paroda „Spying Future / Spėjant ateitį“. Jos kūriniuose susiduria realybė ir fikcija, išgalvotos

images_phocagallery_4703_raudo_park_1608_4703_zemes_ra_160800_e01_bra

ARCHITEKTŪRA, GAMTA IR MENAS://3-OJI ŽEMĖS MENININKŲ SUEIGA RAUDONDVARYJE

2016 rugpjūčio 231 KomentarasAlmantas Bružas

Istorinės Raudondvario dvaro sodybos parkas kas dvejus metus savaitei tampa ekologiško meno dirbtuvėmis. Jame vykstantis tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art Raudondvaris“ jau 3-ąjį kartą

images_phocagallery_4695_ekome_olan_1608_4695_ekom_ny_160800_e05

EKOMENIŠKI RITUALAI://ODĖ SAULEI IR HORIZONTUI PAKRANTĖS SEKLUMOJE

Saulei pagerbti skirtus statinius žmonės kuria nuo seno. Bene garsiausias iš tokių naujųjų objektų Lietuvoje – 1995 metais architekto Ričardo Krištapavičius ir Liberto Klimkos ant

images_phocagallery_4683_zemes_mena_1608_4683_zemes_me_160800_e01_xxx

ŽEMĖS MENAS 2016://Į RAUDONDVARĮ KVIEČIA TREČIASIS TARPTAUTINIS FESTIVALIS

2016 rugpjūčio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Raudondvaryje jau trečią kartą po atviru dangumi veiks improvizuotos Žemės meno dirbtuvės, kurių darbai aplinką praturtins meniniais akcentais. Čia rengiamas tarptautinis žemės meno festivalis „Land

images_pulsas_foto_4576_moroz_fo_160600_e01_xxx

DĖL GARBĖS GRUZINIŠKAI://A.MOROZOVO PARODA APIE TŪKSTANTMETĘ KAIMELIO TRADICIJĄ

Kaune atidaroma jaunosios kartos fotožurnalisto Artūro Morozovo fotografijų paroda „Lelo Burti. Mūšis dėl 16 kg. garbės“. Paroda pasakoja apie Gruzijos kaimelio Šuchučio tūkstantmetę tradiciją –

images_phocagallery_4229_kaled_eglu_1512_4229_eglut_e04_xxx

KALĖDINĖ EKOLOGIJA://KALĖDINĖS EGLĖS IR ŠILUMAI, IR BARUI, IR MOKINIAMS

Artėjant Šv. Kalėdoms, įvairūs pasaulio miestai puikuojasi savo Kalėdinių eglių grožiu ar išskirtinumu. Pastaraisiais metais miestų Kalėdinės eglės visgi dažnai yra greičiau šiuolaikinio meno ar

images_pulsas_foto_3852_uzgru_kn_080812_e01_bra

TBILISIUI REIKIA PAGALBOS://RENGIAMAS PARAMOS KONCERTAS

Birželio 13 dieną Gruzijos sostinę Tbilisį ištiko tragedija – liūčių stichija nusiaubė miestą bei aplinkinius rajonus. Žuvo daugiau nei 60 žmonių, o dar per 250

images_phocagallery_3490_Abramavicius Urbanoje_3490_Abramavicius Urbanoje_tit

BE PAREIGOS PATIKTI://ARCHITEKTŪRINĖS M.ABRAMAVIČIAUS NEBOISIA VERTIKALĖS

Grynosios architektūros turime nedaug. Ekomeninės architektūros beveik neturime iš viso. Gal dėl to, jog laikome ją nerimtu žaidimu? O gal ir dėl to, kad tampame

images_phocagallery_3208_raudo_zeme_1408_3208_zemes_kn_140810_e09_BRA

LAND ART 2014 RAUDONDVARIS://11 NAUJŲ ŽEMĖS MENO INSTALIACIJŲ PAKAUNĖJE

1-oji vieta, K.Lanauskas, L.Šiupšinskas   ©pilotas.lt Raudondvaryje savaitgalį baigėsi žemės meno festivalis, kuriame dalyvavo įvairių šalių menininkai. Geriausiu festivalio „Land Art 2014 Raudondvaris“ darbu lankytojai išrinko

images_pulsas_foto_3196_meska_ra_120800_e01_BRA

ŽEMĖS MENAS RAUDONDVARYJE://KURIAMA 12 NAUJŲ OBJEKTŲ

Raudondvario dvaro parke 24 menininkai iš įvairių pasaulio šalių renkasi į kūrybinę stovyklą. Antrą kartą Raudondvaryje rengiamas žemės meno festivalis „Land Art Raudondvaris“ turėtų dar

images_pulsas_foto_2788_emali_GR_131200_e02_xxx

CLOISSONE IŠ GRUZIJOS://GRUZINŲ EMALIO MENO PARODA VILNIUJE

Vilniaus galerijoje „Meno niša“ atidaroma gruzinų emalio meno paroda „Cloissone iš Gruzijos“. Bendradarbiaujant su galerija „Ornament” iš Gruzijos, pristatoma per 100 emalio meno kūrinių, atliktų

images_phocagallery_2740_unstu_gruz_1311_2740_unstu_GR_1311_e02_xxx

REPREZENTACIJA GRUZINIŠKAI://VAKARIETIŠKI ORO VARTAI SU ŠVYTURIU

Prieš porą metų PILOTAS.LT rašė apie žinomos olandų architektūrinės kompanijos „UN Studio“ parengtą šiuolaikišką Kutaisio tarptautinio oro uosto projektą. Pastarasis Karaliaus Dovydo Statytojo vardo Gruzijos

images_straipsniu_foto_2320_ekome_pl_130300_e01_xxx

„EKO RŪSIO“ KOMANDA LENDA IŠ POGRINDŽIO:// TELŠIUOSE RENGIAMA PARODA

Pernai vienam vakarui eko meno galeriją įrengusi „Eko rūsio“ komanda nusprendė išlįsti iš pogrindžio ir paskelbė menininkų darbų atranką parodai Telšiuose. Visos Lietuvos menininkų norinčių

images_phocagallery_2314_ambras_pav_2314_tit_TBC

„LIETUVIŠKAS BANKAS“ TBILISYJE://A.AMBRASO PROJEKTAS GEGUŽĘ IMS LEIDIMĄ

Pirmasis lietuviškas projektas Gruzijoje po truputį tampa kūnu – architektas Audrius Ambrasas praeitą rugsėjį laimėjęs ambicingą tarptautinį banko TBC konkursą Tbilisyje, uoliai triūsia prie milžiniško

images_phocagallery_1983_Ambras_Tbilisyje_PAV_1983_ambrasas a_tit

GRUZINIŠKI APLODISMENTAI://AMBRASAS LAIMĖJO TARPTAUTINĮ BANKO KONKURSĄ TBILISYJE

Lietuviškos architektūros geografija gal ir ne itin įspūdingai, bet plečiasi – ką tik iš Tbilisio grįžo architektas Audrius Ambrasas su stambiausio Gruzijos banko TBC būstinės

images_phocagallery_1969_recch_komp_1209_1969_recch_me_120900_e06

TECHNOLOGINIO MIESTO POEZIJA://METROPOLIŲ MAKETAI IŠ KOMPIUTERIO DETALIŲ

Kai kurių didžiųjų pasaulio miestų dangoraižių rajonų siluetai yra geriau žinomi nei atskiri pastatai ar net yra tapę ikonomis. Juos nuolat suka kino filmuose, rodo

images_phocagallery_1914_zemes_mena_1208_1914_zemes_kn_120810_e01_BRA

GAMTOS IR KULTŪROS SINTEZĖ://ŽEMĖS MENO GERBĖJAI ŠURMULIAVO RAUDONDVARYJE

7-ajame dešimtmetyje Amerikoje pradėtas kurti žemės menas (angl. „Land Art“) – Vakaruose gana plačiai paplitusi ekologiška meno rūšis, kuri yra mėgstama visuomenės. Kad žemės meno

images_phocagallery_1896_raudo_land_1208_1896_land_art_120800_e01_xxx

ŽEMĖS MENAS LIETUVOJE://TARPTAUTINIS FESTIVALIS RAUDONDVARYJE

Nuo rugpjūčio 6 dieną Kauno pašonėje įsikūrusio Raudondvario dvaro sodybos parką okupuos menininkai – čia prasidės tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art Raudondvaris“. Festivalyje ketina

images_pulsas_foto_1523_moroz_fo_120100_e01_xxx

GYVENIMAS KARINIO KONFLIKTO FONE//PARODA „GRUZIJA. 08.08.08” KAUNE

Karinis konfliktas Kaukaze tarp Rusijos ir Gruzijos prasidėjo 2008-ųjų rugpjūčio 8-ąją, o Rusijos karinės pajėgos greitai ėmė sparčiai žygiuoti link Tbilisio. Įsiplieskęs karas tuomet buvo

images_pulsas_foto_1409_sukhi_ba_111200_e01_xxx

ŠOKIS IR AISTRA//GRUZIJOS NACIONALINIO BALETO „SUKHISHVILI“ PASIRODYMAS

Gruzijos nacionalinis baletas „Sukhishvili“ rengia kvapą gniaužiančius pasirodymus, išgarsinusius gruzinų baletą visame pasaulyje. Šį stulbinančiu šokėjų profesionalumu, nepakartojama technika, neįtikėtinais triukais ir unikaliu tradicinių šokių

images_phocagallery_1386_unstu_kuta_1111_1386_unstu_GR_111100_e01_xxx

NAUJI GRUZIJOS VARTAI// TARPTAUTINIS KUTAISIO ORO UOSTAS

PILOTAS.LT jau rašė apie naujus visuomeninius Gruzijos projektus, kurie pasauliui turi paskelbti apie modernią Kaukazo valstybę ir jos aiškią vakarietišką politinę kryptį. Neseniai paviešintas dar