images_phocagallery_3485_liona_muzi_1501_3485_liona_PR_140700_e01_BRA

PRANCŪZIŠKAS PROVERŽIS://SANTAKOJE ATIDARYTAS LIONO PERTVARKYMO SIMBOLIS

Lionas – ko gero, vienas nuosekliausiai besitvarkančių šiuolaikinių miestų visoje Europoje. Nepaisant, jog ambicinga urbanistinė plėtra nevyksta taip sklandžiai, kaip buvo suplanuota iš pradžių, jis demonstruoja didžiulį ryžtą ir nusiteikimą planus paversti realybe. Jog šio Alpių papėdės miesto ambicijos nėra tuščios patvirtino Sonės ir Ronės upių santakoje ką tik pastatytas įspūdingas dekonstruktyvizmo architektūros muziejus, suprojektuotas „Coop himmelb(l)au“.

UPIŲ SANTAKĄ PABRĖŽIA MUZIEJUS

Lionas tarptautiniu mastu garsėja kaip gastronomijos ar kultūros sostinė, tačiau šio miesto planai yra gerokai ambicingesni. Jis pačioje XXI amžiaus pradžioje nusitaikė į regiono lyderius. Matyt, nusižiūrėjęs nuo Guggenheimo muziejų (arch. F. Gehry) 1997 metais įsigijusio Ispanijos Bilbao miesto, pagrindiniu planuojamos miesto centro urbanistinės plėtros akcentu jis taip pat pasirinko muziejų. 2001 metais įvykęs Santakos muziejaus (Musée des Confluences) architektūros idėjų konkursas projektuoti Sonės ir Ronės upių santakos rage patikėjo žinomam dekonstruktyvistų kolektyvui „Coop himmelb(l)au“ (arch. Wolf D. Prix) iš Austrijos.

Po kiek užtrukusių statybų prieš pat Naujuosius metus pagaliau atidarytas pastarasis dekonstruktyvistinis kultūros ir mokslo objektas yra net 46.476 m² ploto. Mokslo centrui ir antropologijos muziejui skirtą pastarąjį statinį austrai projektavo ne tiesiog kaip muziejų, bet ir kaip aplinkoje išsiskiriantį šiuolaikinės architektūros vietoženklį, ypač gerai apžvelgiamą iš pietų pusės. Architektai jį įsivaizdavo ir kaip savotišką architektūrinį mediumą, stebėtojui perduodantį žinias. Tai taip pat miesto urbanistinio pertvarkymo simbolis.

Itin sudėtingos formos „dekonstruktyvistinės architektūros gyvūno“ autoriams bei konstruktoriams teko įveikti ir nemažai techninių problemų. Siekiat muziejaus stabilumo į žemę buvo sukasta daugybė polių, išspręsti itin sudėtingos jo metalo konstrukcijos mazgai ir pan.

Į EKSPOZICIJŲ SALES PATENKAMA PER „KRISTALĄ“

Lankytojai į Santakos muziejų patenka per įspūdingą kristalo formos stiklinį vestibiulį, kuris yra natūraliai ventiliuojamas bei atitinka kitas muziejaus bei viso miesto centrinės teritorijos regeneracijos projekto ekologiškas nuostatas. Muziejaus parodų erdvės iš pastarosios dramatiškų formų erdvės pasiekiamos net trimis būdais: eskalatoriais, spirališka rampa ar laiptais. Vestibiulio viduje įrengtas turbulencijos sukelto sūkurio formos pastato elementas yra ne tik įspūdingas, bet ir funkcionalus – projekto autoriams jis leido įėjimo dalies plieno konstrukcijos svorį sumažinti visu trečdaliu (!).

Dar viena svarbi muziejaus viešoji erdvė įrengta po jo parodų salėmis, pakibusiomis it savotiškas architektūrinis debesis. Projekto autoriai parodų sales „apvilko“ energetiškai efektyviu kiautu iš 3 mm storio matintų plieno lakštų. Specialus pastarųjų paviršiaus apdorojimas lemia itin subtilius šviesos atspindžius.

Architektūrinėmis priemonėmis ir taip jau įaudrintą aplinką dar labiau dekonstruoja čia įrengto vandens baseinėlio atspindžiai, žaidžiantys ant šios erdvės sienų bei kitų paviršių.

Santakos muziejaus 3.300 m² plotą užima nuolatinė paroda, o dar 3.000 m² ploto erdvės paskirtos šiuolaikinėms parodoms. Šio sudėtingos formos pastato parodų sales dėka naudojamo plieno konstruktyvo pavyko išsaugoti bekolonėmis. Muziejuje taip pat yra įrengtos 327 ir 122 vietų auditorijos bei švietimui skirtos patalpos, sandėliai, administracinės erdvės. Čia taip pat veikia dirbtuvės, eksperimentinės erdvės, savitarnos restoranas, dovanų parduotuvė, knygynas.

ĮKŪRĖ PATS JULIJUS CEZARIS

Prancūzijos rytuose ant Ronos ir Sonos upių krantų įsikūręs Liono miestas – Ronos-Alpių regiono sostinė. Vertėtų šiek kiek pristatyti šio miesto istoriją, kuri prasidėjo dar 44 m. pr. Kr., kai Romos imperatorius Julijus Cezaris įkūrė Lugdunum gyvenvietę, tapusią svarbiu Galijos centru. Tai taip pat viena pirmųjų vietų, kur paplito Krikščionybė.

Ankstyvaisiais viduramžiais Lioną valdė Šventoji Romos imperija, o 1312 metais jis buvo prijungtas prie Prancūzijos. XIV a. Lionas buvo svarbus regiono mugių ir šilko prekybos centras, o 1470-aisiais jame buvo išspausdinta pirmoji knyga prancūzų kalba, miestas tapo Europos knygų spausdinimo centru. Mieste gausu bažnyčių – V a. šv. Irenėjo bažnyčia, XII a. romaninė benediktinų bazilika, romaninė gotikinė šv. Jono katedra, pseudobizantinė XIX a. bazilika (Basilique Notre Dame de Fourvière) ir kt. Tai taip pat žinomas Renesenaso miestas. O nuo 1998 metų Liono senamiestis yra įtrauktas į garbingą UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Būtent Lione F.Rabelais parašė garsiąsias istorijas apie rajūnus milžinus Gargantiua ir Pantagriuelį.

SVARBUS MOKSLO, KULTŪROS IR GASTRONOMIJOS CENTRAS

Šiuo metu beveik pusę milijono gyventojų turintis miestas dabar yra trečias pagal dydį Prancūzijoje, kur šiuo požiūriu atsilieka nuo Paryžiaus ir Marselio. Tai mokslo ir kultūros centras su veikiančia Mokslų akademija, 5 universitetais, įvairiomis mokslo tyrimų institucijomis, keliais teatrais, daugybe muziejų. Mieste vyksta intensyvus kultūrinis gyvenimas. Beje, prieš kelerius metus vienam Liono teatrui plakatus piešė ir vienas žymiausių lietuvių dailininkų Stasys Eidrigevičius. 1895 metais Auguste’as ir Louisas Lumière‘ai čia išrado kino kinematografą. Dabar – veikia kino muziejus ir institutas (Institut Lumière).

1829 metais Lione buvo pastatyti Operos rūmai (Opera de Lyon), kurie 1993 metais atnaujinti pagal prancūzų šiuolaikinės architektūros meistro Jeano Nouvelio projektą. Čia taip pat galima rasti žinomo italų architekto Renzo Piano (Cité Internationale, 2006 m.) ir kitų šiuolaikinių architektūros kūrėjų opusų.

Lione nūnai vyksta daugybė meno festivalių, jis garsėja ir kaip Pasaulio gastronomijos sostinė. Sako, būtent čia geriausia susipažinti su prancūziškais sūriais, paragauti varlių šlaunelių, sraigių. Ar, pavyzdžiui, užsigeriant Božolė (Beaujolais) vynu, paskanauti veršelių kepenėlių (Foie de veau).

IŠSKIRTINIS MUZIEJUS – TIK PERTVARKYMO VIRŠŪNĖLĖ

Ką tik pastatytas dekonstruktyvistinis Santakos muziejus – tik miesto grandiozinio pertvarkymo ledkalnio viršūnė. Tai dalis miesto centrinės dalies regeneracijos plano Santaka (La Confluence), vykdomo pagal žymios šveicarų architektų firmos „Herzog & de Meuron“ bei „Michel Desvigne Landscaper“ urbanistinę koncepciją. Beje, plėtojant šiuolaikinius miestus, išskirtinis statinys į esamą urbanistinį įterpiamas netvarkant jo prieigų, aplinkos infrastruktūros ar net viso rajono tik itin retais atvejais. Vis dėlto Lionas užsimojo kiek smarkiau nei daugelis jų. Mat ambicingieji lioniečiai įsitikinę, kad jų mylimas miestas ateityje galės pakonkuruoti su pačiu Paryžiumi.

Beje, šiame upių santakos rage dar visai neseniai buvo Liono uosto bei apleista pramonės teritorija. Parengtasis Santakos planas dėl savo milžiniškos apimties ar ekologinių užmojų iš pradžių galėjo atrodyti utopinis ar formalus. Tačiau jis jau kelioliką metų yra realizuojamas bei skirtingai nei kiti utopiniai projektai pamažu virsta šiuolaikiška tikrove. Tai žalio, ekologiško ir žmonėms draugiško miesto centro koncepcija, kurio realizacija turėtų baigtis po 10 metų – 2025-aisiais.

PROJEKTUOTI PAKVIESTI GARSŪS ARCHITEKTAI

Teigiama, kad įgyvendinus planą La Confluence Liono centrinės dalies įrengtas plotas išaugs net dvigubai. Jau dabar čia pastatytos bei dar statomos naujos parduotuvės, gyvenamieji kvartalai, pramogų centrai, kultūros įstaigos… Regeneruojama 150 ha ploto teritorija visam miestui turėtų suteikti ryškesnį šiuolaikinį atspalvį ir dar labiau padidinti jo prestižą ne vien pačioje šalyje, bet ir Europoje.

Projekte ypač daug dėmesio skiriama tvariosioms technologijoms. Žaliosioms erdvėms, įrengiamoms daugiausia išilgai Sonės upės, čia paskirta net šeštadalis visos regeneruojamos teritorijos. Žaliosios krantinės nusidrieks net 5 km ir jungsis su kitomis vietos viešosiomis erdvėmis – aikštėmis, skverais, parkeliais, uosteliais. Pagal sumanymą, santakoje bus sukurtas pilnavertis šiuolaikiškas miestas, kuriame pro pastatų langus atsivers erdvios ir žalios viešosios erdvės. Šį Liono rajoną taip pat ypač lengva pasiekti – čia įrengti ne vien metro ar miesto tramvajus, bet ir greitkelis, greitojo traukinio TGV linija.

Manoma, kad realizavus planą La Confluence, gyventojų skaičius regeneruojamoje teritorijoje išaugs nuo 7.000 iki 16.000, o dirbančiųjų – nuo 6.000 net iki 25.000. Čia žada įsikurti daugiau nei 100 komercinių bei laisvalaikio kompanijų. Iš viso į projektą planuojama investuoti 1,15 milijardo eurų, kurių diduma – privačių investuotojų. Beje, grandioziniam planui prireikė ir didelių architektūrinių pajėgų. Iš teritorijoje projektuojančių architektų galima paminėti MVRDV, Pierre Gautier, Manuelle Gautrand, ECDM, Erik van Egeraat, „West 8“, „Massimiliano and Doriana Fuksas“, Christian de Portzamparc ir kt.

TIKSLO SIEKIA NUOSEKIAI IR ATKAKLIAI

Nors planas La Confluence yra didžiausias Europos regeneracijos planas, jis toli gražu nėra vienintelis šiuo metu įgyvendinamas urbanistinės plėtros projektas Liono mieste. Ronės ir Sonės upių santakos regeneracija – svarbi dalis pastaraisiais metais įgyvendinamo bendrojo miesto plėtros bei „aktyvinimo“ projekto. Čia realizuojamas strateginis planas Grand Lyon numato padvigubinti miesto gyventojų skaičių, paversti jį Europos metropoliu.

Lione taip pat realizuojamas – antro pagal dydį šalies verslo rajono Part-Dieu projektas. Pagal jį plėtojama daugiausia komercija bei prekyba – statomi biurų pastatai, prekybos centrai, viešbučiai. Liono miestovaizdyje geriausiai pastebimas jo akcentas bus 200 m aukščio bokštas „Incity Tower“. Pagal planą „Lionas – Europos vartai“ (Lyon Porte d‘Europe) šis Prancūzijos miestas matomas kaip svarbus Europos inovacijų ir mokslinių tyrimų centras. Lione įgyvendinama ir daug kitų smulkesnių strateginių bei urbanistinės plėtros projektų.

Iš daugybės parengtų ir nuosekliai realizuojamų planų bei projektų matyti, kad Lionas antrojo šalies miesto vardo siekia kryptingai ir atkakliai. Jis praktikoje rodo veržlaus kūrybinio miesto pavyzdį ne vien Prancūzijos, bet visos Europos ar net pasaulio kontekste. Liono patirtis tikrai pravestų ir mūsų didiesiems miestams. Tačiau ne vien jo galimybių, bet ir kruopščiai parengtos ir strategijos, didesnių ambicijų mūsų miestams, deja, dar labai trūksta.

Komentarai

  1. Gal ponai kritikai padarytų geriau- skoningai,elegantiškai,nepižoniškai ?

  2. Coop Himelblau jau subjaurojo Aalborga (Danija) pastate 2014m. koncertu sale. Dabar Lione treniruojasi.

  3. Kur dingo prancuziska architekturine elegancija ?

  4. Nu jo,tai ne Akropolis ir ne Banginis…. Ir net ne Maxima bazė…

  5. bele kaip kad tik kitaip….pizoniska beskonybe…

  6. Lionas – gražus miestas, bet kas čia per pastatas – pabaisa…?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kėdainių tiltas

NAUJAS TILTAS KAUNE: Konkursas paskelbtas, abejonės liko

2017 rugsėjo 183 KomentaraiAudrys Karalius

Ilgus metus abejota dėl miesto Bendrajame plane dar sovietmečiu numatyto tilto racionalumo greta Nemuno ir Neries santakos bei senamiesčio. Kauno savivaldybei staiga paskelbus architektūrinį konkursą

Vilniaus urbanistika

ESTETIKA AR FUNKCIJA? K.Kučiausko paskaita apie Vilniaus prieškario urbanistiką

2017 rugsėjo 81 KomentarasPILOTAS.LT

Estetika bei funkcija – vienas ryškiausių architektūrinių dialogų, stebimų nuo pat urbanistikos pradžios. Istorikas Karolis Kučiauskas paskaitoje šiais dviem aspektais nušvies pagrindinius prieškario Vilniaus urbanistikos

Manuelle Gautrand

SPALVOS IR FORMOS MEISTRĖ: Europos architektūros premija – prancūzei M.Gautrand

2017 rugsėjo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros, dizaino meno ir planavimo studijų Europos centras bei Architektūros ir dizaino muziejus „The Chicago Athenaeum“ paskelbė 2017 metų Europos architektūros premijos laureatę. Kasmet įteikiamos

Talino uosto gen.planas

SROVIŲ MIESTAS: Genplanio Taline konkursą laimėjo „Zaha Hadid Architects“

2017 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Talinas nusiteikęs rimtai. Estijos sostinės 2030 metų uosto vizijos konkursą ką tik laimėjo žinoma architektūros firma „Zaha Hadid Architects“ iš Londono. Su reikšmingą urbanistinę plėtrą

site_fr_170300_e01_xxx

GAIVINS PARYŽIAUS ŠIRDĮ: Parengta Sitė salos urbanistinė studija

2017 kovo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Pačioje Paryžiaus širdyje esančioje Sitė saloje nuo XIX amžiaus vis mažėjo gyvenamųjų namų, kuriuos pamažu keitė įvairūs administraciniai. Taip iš šios svarbios miesto vietos pamažu

losek_fo_170200_e01_xxx

METROPOLIŲ GYVENTOJAI: Fotografinė esė Kauno fotografijos galerijoje

2017 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Šiuo metu žmonija išgyvena didžiausią urbanizacijos bangą, kokią tik yra regėjusi. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma olandų fotografo Bas Losekoot paroda „Kartu su nepažįstamaisiais“ vaizduoja Niujorko,

paves_fr_e04_xxx

SKRYDIS VIRŠ BEDUGNĖS: Panoraminė pavėsinė drąsiems

2017 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Pietų Prancūzijos kalno viršūnėje neseniai „nutūpusi“ apžvalgos pavėsinė atveria įspūdingą Monpelje apylinkių peizažą. Tačiau tai taip pat – ir intriguojantis šiuolaikinis skulptūriškas architektūros objektas, kuris

kanys_pa_170200_e01_xxx

NIEKIENO TERITORIJA: R.Kanio fotoparoda apie miestą

2017 vasario 8Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“ atidaroma fotografo Roberto Kanio paroda 54°53’50″N, 23°53’10″E. LEZ.  Autoriui miestas – praradusi savo atmintį niekieno teritorija, kurioje architektūra

leanz_po_170200_e01_xxx

DIZAINO KULTŪRA IR KINIJA: Nutrūkusių ryšių architektūra

2017 vasario 6Be komentarųPILOTAS.LT

Tyrėja ir kuratorė Beatrice Leanza Architektūros [aktualijų] fondo renginyje supažindins su Kinijos dizaino pasauliu. Pristatymas koncentruotas į projektus, kurie skatina permąstyti šiandieninio situacinio žinojimo ir

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PRISIMINĖ URBANISTIKĄ: Sutarta dėl Lietuvos urbanistinės chartijos metmenų

2017 sausio 271 KomentarasPILOTAS.LT

Susitikime su Lietuvos architektų rūmų valdžia Aplinkos ministerija pademonstravo nuostatas architektūrines problemas spręsti bendradarbiaujant su architektų bendruomene. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas bei viceministė Rėda Brandišauskienė

white_fr_170100_e02_xxx

ULTRAMODERNUS SOCIALINIS BŪSTAS: Balti kubistiniai debesys Prancūzijoje

2017 sausio 181 KomentarasPILOTAS.LT

Socialiniai būstai įprastai pasižymi nuobodžia ar net slegiančia architektūra, kuri išduoda ne tik ribotą biudžetą, bet ir užsakovų bei kūrėjų nenorą paieškoti kūrybiškesnių sprendimų. Viename

fitnesolaivas

TRENIRUOČIŲ LAIVAS PARYŽIUJE: Keleivių jėgą panaudos navigacijai Senos upe

Architektūrinė firma „Carlo Ratti Associati“ kartu su treniruočių įrangos kompanija „Technogym“ ir nevyriausybine grupe „Terreform ONE“ Paryžiuje įgyvendina gana neįprastą ekologiško transporto projektą. Tai Senos

images_phocagallery_4849_mvrdv_reno_1611_4849_mvrdv_fr_161100_e01_xxx

URBANISTINIAI KALNAI: MVRDV laimėjo architektūros konkursą Prancūzijoje

Neseniai Vilniuje vešėjusio olandų architekto Viny Maaso (Winy Maas) vadovaujama žinoma olandų architektų grupė MVRDV su kolegomis Prancūzijos Reno mieste laimėjo gyvenamojo projekto Ilot de

images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais,

images_pulsas_foto_4821_greno_fr_161000_e02_xxx

GRENOBLIO ARCHITEKTŪRA://SAVITOS ARCHITEKTŪRINĖS KOLORISTKOS MIESTAS

Kauno architektūros festivalis KAFe 2016 suteikia progą susipažinti su savita Grenoblio (Prancūzija) architektūra. Puikios kokybės fotografijose pateikti architektūros pavyzdžiai puikiai iliustruoja, kad Grenoblyje vertintina ir

images_pulsas_foto_4811_baltr_po_161000_e01_xxx

12 URBANISTINIŲ STRATEGIJŲ://POKALBIS SU NOVATORIUMI D.BALTRUŠAIČIU

Architektė Kristin Solhaug Naess Kauno architektūros bendruomenei prieš savaitę papasakojo apie kūrybinius procesus Trondheimo mieste. 18-ąjį Architektūros [pokalbių] fondo ciklą „Bendradarbiavimo erdvės mieste“ čia pratęs

images_straipsniu_foto_4750_roter_es_100700_e01_bra

URBANISTINIS FORUMAS KAUNE://MIESTŲ GAIVINIMO AKTUALIJOS

10-asis urbanistinis forumas šiemet vyks Kaune. Pirmoje šio jubiliejinio renginio dalyje su savo šalių miestų gaivinimo aktualijomis supažindins svečiai iš Belgijos, Olandijos ir Lenkijos, o

images_pulsas_foto_4473_vilni_pa_110300_e01_bra

VILNIAUS PLĖTROS PERSPEKTYVOS://DISKUSIJA SU VYR. ARCHITEKTU M.PAKALNIU

Vilniaus miesto urbanistinė plėtra neišvengiamai yra susijusi su Neries kairiuoju bei dešiniuoju krantais bei pakrantėmis. Šį kartą plėtros tema bus gvildenama akademinėje aplinkoje – Vilniaus

images_pulsas_foto_4466_posad_pr_160400_e01_xxx

ERDVINĖS STRATEGIJOS://OLANDŲ URBANISTO HANO DIJKO PASKAITOS KAUNE

Lietuvoje viešintis olandų urbanistas Hanas Dijkas (Han Dijk) Kauno architektų namuose skaitys atvirą paskaitą „Spatial strategies.’ By Posad“. H.Dijkas yra vienas iš „POSAD spatial strategies“

images_pulsas_foto_4274_tapyb_pl_160100_e01_xxx

MENŲ TILTAS://7 LIETUVOS DAILININKAI KŪRĖ PLENERE PIETŲ PRANCŪZIJOJE

Galerijos „Menų tiltas“ iniciatyva šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ atidaroma Lietuvos dailininkų paroda „Švytėjimas“. Šioje parodoje eksponuojami 7 žinomų lietuvių menininkų darbai, sukurti pernai

images_pulsas_foto_4251_klaip_al_160100_e01_xxx

NEŽINOMI KLAIPĖDOS VAIZDAI://KĘSTUČIO DEMERECKO ALBUMO PRISTATYMAS

Uostamiesčio atgavimo dieną Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje bus pristatytas Kęstučio Demerecko knyga „Klaipėdos vaizdų albumas“. Albume surinkta ikonografinė medžiaga, kurios daugumą sudaro fotonuotraukos iš

images_phocagallery_4200_urban_konf_1512_4200_tit_2_urbanbaltic2015

URBANISTIKA BALTIJOS ŠALYSE://MOKSLINĖS KONFERENCIJOS ATGARSIAI

Urbanistika yra sudėtinė architektūros kaip meninės, mokslinės ir praktinės veiklos dalis. Konferencija „Urbanistika Baltijos šalyse: studijos, mokslas, praktika“ buvo skirta architekto-urbanisto vaidmeniui esmingai kintančioje postsovietinės

images_pulsas_foto_4155_jusio_sk_151100_e02_xxx

PRANCŪZAI APDOVANOJO://R.JUSIONYTĖ PAGERBTA UŽ SAVITUMĄ IR ORIGINALUMĄ

Paryžiuje gyvenančiai lietuvių menininkei Rūtai Jusionytei Prancūzijos instituto Menų akademijoje Académie des Beaux-Arts buvo iškilmingai įteiktas apdovanojimas už geriausią 2015 metų figuratyvinę skulptūrą. R.Jusionytė pelnė

images_pulsas_foto_4121_liona_fr_140700_e02_bra

LIONO MENO BIENALĖ://LYDINČIOJE PARODOJE – 3 LIETUVIŲ MENININKŲ DARBAI

Trijose Liono galerijose, Prancūzijoje atidaroma 13-ąją Liono bienalę (Biennalede Lyon ) lydinti paroda „Solipsisme en commun“. Tarp 4 šalių menininkų šioje parodoje galima pamatyti ir

images_straipsniu_foto_4118_anyks_ko_151100_e01_xxx

ANYKŠČIAMS REIKIA IDĖJŲ://PASKELBTAS CENTRO TERITORIJOS PROJEKTO KONKURSAS

Anykščių rajono savivaldybės administracija planuoja sutvarkyti apleistą miesto centro teritoriją dešiniajame Šventosios krante greta autobusų stoties. Ką tik paskelbtas atviras šios teritorijos ir pastatų Tilto