images_phocagallery_2568_laisv konk_PAV_2568_titjpg

TAS SPRANGUS ŽODIS LAISVĖ://KULTŪROS MINISTERIJOS KONKURSINIAI NUOTYKIAI

Laisvės monumento Lukiškių aikštėje konkursas visiems atsibodo. 17 metų trunkantis „Laisvės“ įpaminklinimas Vilniuje apsivėlė nesibaigiančio kūrybinio ir biurokratinio nuovargio dulkėmis, skepsiu ir nepasitikėjimu savimi, savo tauta. Tačiau konkursinis Lukiškių maratonas iš naujo aktualizavo ir keletą esminių klausimų, kurie seniai buvo padėti į nacionalinį depozitą. Ar lietuvių tautai vis dar aktuali laisvė? Kokį turinį lietuvis girdi žodyje „Laisvė“? Kaip jis suvokia tautos laisvę šiandien, XXI amžiuje? Kurioje vertybių piramidės vietoje lietuvis mato laisvę ir ar sugeba ją įpaminklinti…?

MINISTERIJA STABDO LAISVĖS „PIRKIMO“ PROCEDŪRĄ

Ką tik Kultūros ministerija aplinkraščiu slapta informavo (viešai prieinamos informacijos kol kas nėra), jog „Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų vertinimo komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalimi, sustabdo pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėtos pretenzijos ir priimtas sprendimas“.

Komisijos pirmininkas Darius Mažintas išskirtinai lakoniškas. Panašu, kad komisija užmynė ant rimto juridinio grėblio ir jai teko pasirinkti bendravimui apie Laisvės monumento konkursą sausą ir nelaisvą teisininkų žodieną. Tai neturėtų stebinti, ypač, prisiminus Kultūros ministerijos neregėtai chaotiškai organizuoto konkurso parodomąjį juridinį reiklumą – 14 projektų išmesti iš konkurso pačią pirmą dieną.

Dėl Laisvės monumento konkurso, portalo PILOTAS.LT žiniomis, Kultūros ministerija gavo aibę protestų, tačiau nemato reikalo dėl jų viešai pasiaiškinti ir išdėstyti savosios pozicijos. Apsiribojama sausais juridiniais atsišaudymais pareiškėjams. Tačiau vieną pretenziją suvirškinti ministerijos klerkams sekasi itin sunkiai.

„LAUREATAI“ TRENIRAVOSI KITUOSE KONKURSUOSE

“Skulptūros ir vitražo centro“ valdybos pirmininkas, skulptorius Kęstutis Musteikis nusiuntė ministrui Š.Biručiui laišką, kuriame teigia: „konkursas buvo slaptas, todėl mūsų supratimu jame negalėjo dalyvauti pretendentai anksčiau publikuoti, ar dalyvavę anstesniuose konkursuose kūriniai“. Skulptorius primena ministrui, jog jo klerkai pirmą vietą paskyrė projektui "Tautos dvasia" (autoriai: Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell, Ramunė Švedaitė), nors ši skulptūrinė kompozicija jau yra dalyvavusi 2008-ųjų konkurse Žvėryno rajonui Vilniuje papuošti bei konkurse prie M.Mažvydo bibliotekos.

Be to, skulptorius K.Musteikis primena ministrui, jog antroji vieta Laisvės monumento konkurse paskirta projektui „Šviesa“ (autoriai: Kęstutis Antanėlis, Dalius Regelskis, Gintautas Tiškus), tačiau ši skulptūrinė kompozicija, kaip visi pamena, jau yra dalyvavusi 2008 m. balandžio mėn. Lukiškių aikštės konkurse, eksponuota Taikomosios dailės muziejuje, publikuota žiniasklaidoje su autorių pavardėmis.

MINISTRAS – UŽ „SEKONDHENDINĘ“ LAISVĘ

Kiekvienam, nors šiek tiek nutuokiančiam kūrybinius reikalus, akivaizdu – abiem atvejais pažeistas ir autorių anonimiškumas, ir esminis konkurso reikalavimas – kūrinio originalumas (pirmasis dublis, pirmoji publikacija). Ką apie tai mano Kultūros ministerija, apsijuosusi teisininkų ir ekspertų gynybiniais žiedais, kol kas, deja, nėra žinoma…

Beje, po Lietuvos radijo laidos liepos 27-ąją, kai kultūros ministras Šarūnas Birutis leido sau eilinį kartą nusišnekėti, postringaudamas, esą nieko nematąs blogo, jog konkurse dalyvavo ir jį laimėjo (!) skulptūros projektas, prieš tai dalyvavęs kituose konkursuose, teko rimtai suabejoti ne tik ministro kultūrine kompetencija, bet ir sveika nuovoka apskritai.

Anot ministro, „sekondhendinė“ produkcija kuo puikiausiai gali reprezentuoti didžiausią tautos vertybę – Laisvę…

Kaip tuomet „kultūros ministras“, visa jo „kultūros ministerija“ ir „Laisvės viešųjų pirkimų komisija“ su „ekspertais“ galėtų paaiškinti šio akibrokšto absurdišką santykį su pagrindiniu konkursinių projektų vertinimo kriterijumi: „meninės idėjos originalumas ir aktualumas“…?

LAISVĖS DEAKTUALIZAVIMAS

Tiesą sakant, pats metas pripažinti, kad pirmąją vietą gavęs projektas „Tautos dvasia“ neatitinka abiejų kriterijų – jis nei originalus, nei aktualus.

Dvasingas, romantiškas ir absoliučiai universalus V.Gylikio komandos dekoratyvinės plastikos kūrinys turi šiuo konkrečiu atveju vieną akivaizdų trūkumą – jis nėra aktualus Lietuvos laisvės kovų kontekste.

Ši skulptūra neturi jokių atpažįstamų ženklų, simbolių, energetinio užtaiso, kad galėtų būti tapatinama būtent su lietuvių tauta ir būtent su laisvės kovomis.

Ji tokia lipšni, visam pasauliui draugiška ir nieko nesakanti, kad galėtų būti pastatyta bet kurios jūros pakrantėje, žydinčioje pievoje ar kitoje gamtinėje aplinkoje.

Skulptūra „Tautos dvasia“, drįstu teigti, dėl savo konformistinės, neįvietintos ir anemiškos plastinės kalbos, neatliepia (išskyrus pavadinimą) skelbtojo konkurso tikslo – „atrinkti geriausią, įtaigų, lengvai identifikuojamą, visuotinai priimtą, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminantį skulptūrinės kompozicijos projektą Lukiškių aikštei Vilniuje“ – nes neatsako į pagrindinę konkurso temą.

Bet čia, turbūt, jau ne Kultūros ministerijos, o jos konkurso ekspertų problema, kurie, matyt, ėmė ir užmiršo, ko susirinko…

Viršelyje – fragmentas iš Algirdo Griškevičiaus ciklo "Zodiakas".

Komentarai

  1. 1 vieta – „Tauta dvesia“

  2. teko padeti kolegoms prie projekto sitam konkurse, tai galiu pasakyti, kad visi ministerijos darbuotojai, su kuriais teko bendrauti, atvirai rode savo nusistatyma pries konkursa. ir visaip demonstravo savo panieka ir net pasaipa konkurso dalyviams. mazdaug kazkokie durneliai cia lenda su savo problemomis ir trukdo ministerijai rimtus darbus dirbti. jautemes, kaip isiprase i rumus labdaros rinkti.

  3. prisipazinsiu, jusu nuomone keista, taciau joje daug tiesos. neskanios gal, bet atspindincios realybe. gal tikrai mes darome kazka, nes kazkas nori sitaip daryti, bet visi darantieji jauciasi, kaip suvaryti i didziojo spalio demonstracija studentai.

  4. Norima greitai suformuoti ir užbaigti vienos centrinių Vilniaus aikščių-Lukiškių architektūrinį vaizdą.Tačiau tai tęsiasi jau trečią dešimtmetį.Kodėl?
    1.Visuomenė nepriima nesąmonių.Idėja kažką pažymėti viešojoje erdvėje turi būti išryškėjusi ir priimta to meto vadovų.Didieji Lietuvos kunigaikščiai pasielgtų vienaip,caras,gubernatorius,Pilsudskis,pirmasis sekretorius ,prezidentas kitaip.Tačiau jų sprendimuose konsoliduotųsi visuomenės opinija.Tai jų istorinė prerogatyva.
    2.Demokratija čia tik trukdo.Visiems tinkantis variantas gali būti tik absurdas.
    3.Urbanistikoje dažnai geriausias variantas palikti teritoriją,kol paaiškės jos sprendimas.
    4.Dabar,pagal visuomenės mentalitetą aikštės erdvę galima būtų išnaudoti,universaliems,poreikiams:poilsiui,Haidparkui,blusturgiui,atrakcionams,plėšrūnų cirko palapinei,,,Wudstokui”

  5. absurdas, kai pirma vieta laisves kovu aikstei atiduodama dviem infantiliausiems projektams – uz architektura „ramybei“, o uz skulptura „paukstytei“. abu yra verti vienas kito – du projektai apie nieka.

  6. pritariu autoriui. gylikio projektas neatsako i tema.

  7. ministerijai pirmiausia reikia pastatyti paminkla uz absoliucia nekompetencija, nepagarba temai ir autoriams, ir uz visuomenes nuomones niekinima.

  8. Laivės aikštė yra – prie Seimo, kur vyko šių dienų laisvės sąjūdžio svarbiausi įvykiai. Ten ir barikadų liekanos jau eksponuojamos. „Laisvės“ skulptūra gal tiktų Seimo prieigose.
    Lukiškių aikštę gal derėtų tvarkyti tiesiog kaip žaliąją miesto aikštę, atsisakant praeityje dirbtinai užbrėžto šios aikštės idealoginio sureikšminimo.

  9. 1 ir 2 vietas laimėjo tipiniai projektai (kaip Alytaus namukai) kurie bet kokiu tiražu gali būti statomi, arba ne, bet kur. Prizines vietas būtina padoriai ir prieinamai išeksponuoti ir galima surengti referendumą telefonu renkant prizinį mokestį nuo 10 iki 20 l. aišku reikėtų kontroliuoti, kad nebūtų 2 skambučių iš 1 abonento.

  10. Paminklas aliuminei šakutei atminti…

  11. …juokas pro ašaras…

  12. Jau vien Lukiškių aikštės, kaip pagrindinės šalies reprezentacinės vietos, vizija kelia nemažai klausimų, į kuriuos paprastai atsakoma, apeliuojant į pagarbą istorijai.

    Bandant rekonstruoti argumentus už vienintelės žalios Vilniaus aikštės pavertimą pagrindine reprezentacine aikšte, pasirodo, kad kertinis istorinis įvykis, kuris sieja aikštę su Laisve yra 1863 m. sukilimo vadų egzekucija. Šiam įvykiui atminti aikštėje jau buvo įrengtas ąžuolinis kryžius.

    Kokios funkcijos paliekamos Katedros, Prezidentūros, Rotušės, Kudirkos aikštėms valstybinių švenčių minėjimus perkeliant į Lukiškių aikštę – neaišku.

    Architektūrinis projektas „Ramybė“ irgi kelia nemažai klausimų – ypač po jo autoriaus komentarų, kurie parodo, kad metus viešai eksponuojamas projektas neatspindi autoriaus sumanymo. Jeigu vis dėlto tikėti vizualizacija, idėja išgrįsti aikštę neturi istorinio pagrindimo ir apriboja miestiečių judėjimą šioje aikštėje. O idėja suvaryti miestiečius į rekreacinę zoną po liepomis prasilenkia su kasdiene naudojimosi šia aikšte praktika (niekas savo noru po liepomis neina, nesunku atspėti, kodėl).

    Paskutinio konkurso organizatorių nuostata, kad visuomenė neturi dalyvauti sprendžiant viešosios erdvės likimą virto itin prastu konkurso organizavimu: visuomenė nebuvo tinkamai informuojama apie konkurso eigą, projektų eksponavimo maniera buvo geriausias būdas juos paslėpti. Skulptoriai jau buvo pasisakę apie gėdingas eksponavimo sąlygas.

    Ekspertų komisija – taip, buvo infantili, mat turėjo kvestionuoti pačias konkurso sąlygas, kuriose paminklas apibrėžiamas kaip „dieną ir naktį matomas objektas iš patvarių medžiagų, su integruota ugnimi arba jos simboliu, nacionaliniais simboliais ir nežinomojo partizano kapu“.

    Turint omenyje klaikiai suformuluotas konkurso sąlygas komisija išrinko ne patį baisiausią monumentą.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Lukiškių a. kūrybinės dirbtuvės

LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS MEMORIALO POSŪKIAI: ŠMC visiškoje tamsoje atrinko 5 autorius

2017 liepos 282 KomentaraiPILOTAS.LT

ŠMC ekspertų komisija atrinko 5 autorius į savo organizuojamas kūrybines dirbtuves, skirtas Lukiškių aikštės memorialui sukurti. Nors ŠMC teigė, jog kūrybinės dirbtuvės organizuojamos, siekiant kompetencijų

„Laisvės karys 1“, A.Sakalauskas, 1-oji vieta

VYČIO SKULPTŪROS KONKURSAS: Laimėjo realistinis „Laisvės karys“

2017 vasario 2010 KomentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-ąją baigėsi Vyčio skulptūros Vilniaus Lukiškių aikštėje idėjos konkursas, organizuotas privataus Vyčio paramos fondo. Vertinimo komisijos sprendimu konkursą laimėjo Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas

laisv_fi_160100_e01_xxx

LIETUVA IR SSRS ŽLUGIMAS: J.Meko filmas Laisvės gynėjų dieną

Kauno menininkų namuose bus prisiminta Laisvės gynėjų diena. Čia parodytas Jono Meko filmas „Lietuva ir SSRS žlugimas“ – dokumentuotas 1989–1991 metų įvykių koncentratas. Tai savotiškas

images_pulsas_foto_4785_nkvd_mu_160900_e02_xxx

TARDYMO SIAUBAS://KOVŲ IR KANČIŲ ISTORIJOS BUVUSIOJE TAURAGĖS NKVD BŪSTINĖJE

Tauragėje ką tik atidarytas iš pagrindų pertvarkytas Kovų ir kančių istorijos muziejus, pasakoje partizanų istorijas siūlo pajusti tardymo siaubą. Įspūdį dar labiau sustiprina faktas, jog

images_pulsas_foto_4375_lukis_vn_110300_e01_bra

XVI A. VILNIAUS UOSTAS://DR. E.MEILAUS PASKAITA APIE NEŽINOMĄ LUKIŠKIŲ ISTORIJĄ

Vilniui niekaip nesisekant rasti deramo Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendimo, galbūt verta būtų atsigręžti ir į menkai žinomą šios sostinės vietos istoriją. Mat XVI amžiuje Lukiškės

images_straipsniu_foto_4346_tit2_basan_160200_e01_xxx

KANTRUSIS LIETUVIS://KUR VILNIUS PRIIMS PAMINKLĄ DAKTARUI JONUI BASANAVIČIUI?

Tautos patriarchas yra prasitaręs, kad nepriklausomos Lietuvos paskelbimas iš tiesų nebuvo jo tikslas. Daktaras Jonas Basanavičius ir kiti aušrininkai savo misiją matė kantriame ir nuosekliame

images_straipsniu_foto_4336_lukis_vn_160200_e01

KOMUNALININKŲ BALIUS://5000 KVADRATŲ KIETOS DEMOKRATIJOS LUKIŠKIŲ AIKŠTEI

Kas neturite nuomonės Lukiškių aikštės klausimu – meskite į mane akmenį. Nenustebau, tylu… Štai ir Vilniaus meras R.Šimašius dar nespėjus suvynioti vasario šešioliktinių vėliavų paskelbė

images_phocagallery_3839_lukis_pale_1506_3839_e03_xxx

„RAMYBĘ“ REALIZUOS ETAPAIS://APTARTOS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS PERSPEKTYVOS

Naujoji Vilniaus valdžia, atrodo, pasiryžo iš mirties taško išjudinti Vilnius Lukiškių aikštės rekonstrukciją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau susitiko su architektais Rolandu Paleku ir Petru

images_pulsas_foto_3770_kalan_kn_130514_e02_bra

ROKAS UŽ LAISVĘ://KAUNAS PAMINĖS ROMO KALANTOS LAISVĖS AUKĄ

Kiekvienais metais gegužės 14 dieną Kaune prisimenamas Romas Kalanta, 1972 metais paaukojęs gyvybę dėl Lietuvos nepriklausomybės. Su žodžiais „Laisvę Lietuvai!“ lūpose tuomet ugnies praryto jaunuolio

images_pulsas_foto_3027_maida_UK_140400_e01_xxx

MAIDANO VEIDAI://AKTUALI FOTOGRAFIJŲ PARODA, GYVOJI DOKUMENTIKA, DISKUSIJA

Nesibaigiant Rusijos agresijai Ukrainoje bei pasiaukojančiai ukrainiečių kovai už savo laisvę, Kaune, Istorinės Prezidentūros kiemelyje atidaroma fotografijų paroda „Maidano veidai: Kijevas, 2013–2014“. Istorinės Prezidentūros Audiencijų

images_phocagallery_2568_laisv konk_PAV_2568_titjpg

TAS SPRANGUS ŽODIS LAISVĖ://KULTŪROS MINISTERIJOS KONKURSINIAI NUOTYKIAI

Laisvės monumento Lukiškių aikštėje konkursas visiems atsibodo. 17 metų trunkantis „Laisvės“ įpaminklinimas Vilniuje apsivėlė nesibaigiančio kūrybinio ir biurokratinio nuovargio dulkėmis, skepsiu ir nepasitikėjimu savimi, savo

LAISVĖS PAMINKLO KONKURSAS://LAIMĖJO V.GYLIKIO KOMANDOS PROJEKTAS

Tautos dvasia (1-oji vieta; autoriai V. Gylikis, V.Hansell, R.Švedaitė

LAISVĖS PAMINKLO KONKURSAS://LAIMĖJO V.GYLIKIO KOMANDOS PROJEKTAS

Kultūros ministerija surengė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkursą. Ką tik atplėšti konkurso vokai su autorių vardais bei paskelbti

images_phocagallery_2497_Luk_Lais_proj_foto_2497_tit_Laisve Luk

LAISVĖS PIRKIMAS SU VAROVAIS://KULTŪROS MINISTERIJA TYČIOJASI IŠ AUTORIŲ

Dar niekada Lietuvoje Laisvė nebuvo šitaip ištąsyta, išbiurokratinta, pažeminta ir devalvuota, kaip šiandien. Tam neprireikė jokios okupacinės kariuomenės ar nuožmaus spectarnybų desanto. Pasirodo, visą nešvarų

images_phocagallery_2433_tit_Lukiu a

LAISVĖS MONUMENTO KONKURSAS://14 PROJEKTŲ SUKLUPO ANT SLENKSČIO

Šį sezoną Lukiškių aikštės konversijos seriale visai tautai turime retą progą stebėti nenuobodų ir neordinarinį septyniolika metų trunkančio konkursavimosi maratono finišą. Nors konkursiniai projektai dar

images_phocagallery_2325_Grunskis_pav_2325_Laisves kelias_tit

PAMINKLAS LAISVEI://ERDVĖS IR DAIKTO DILEMA ŠIUOLAIKINIUOSE KONTEKSTUOSE

Laisvės ir nepriklausomybės įamžinimas Lietuvos viešose erdvėse tapo akivaizdžia problema, kurią nutylėti jau nebemandagu bent jau dėl dviejų aspektų. Laisvės įpaminklinimas skulptūriniu ir architektūriniu požiūriu

images_straipsniu_foto_2305_e01_KAA

METANO TORPEDA LUKIŠKĖMS://KONKURSO TERMINAS NUKELTAS PRIEŠ PAT FINIŠĄ

Šiandieną, likus vos parai iki Laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje konkurso pabaigos, Kultūros ministerija arogantiškai pareiškė, kad… ji nukelianti konkursinių projektų pridavimo datą beveik dviems

images_straipsniu_foto_2123_lukis_vn_110300_e01_BRA

ĮTEISINO PASKIRTĮ IR PARKINGĄ://PATVIRTINTAS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS DETALUSIS

Vilniaus miesto savivaldybės taryba neseniai patvirtino Lukiškių aikštės detalųjį planą. Šiuo dokumentu įtvirtinta aikštės visuomeninė paskirtis, nustatytos aikštės ribos, numatyta, kad ateityje po aikšte galėtų

images_straipsniu_foto_2055 Lukiskiu a _tit

LAISVĖS INVENTORIZACIJA//PENKTASIS KONKURSAS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE RAMYBĖS NEŽADA

Ilgai lauktas ir dar ilgiau įvairiausiose instancijose styguotas konkursas Lietuvos laisvės kovų monumentui Vilniaus Lukiškių aikštėje sukurti prieš kelias dienas pasiekė bejausmes Centrinio viešųjų pirkimų

images_phocagallery_1145_Diktaturos_arch_pav_TGR_Diktaturos_arch_TIT

DIKTATO ARCHITEKTŪRA//LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS ATVEJIS

2011 rugpjūčio 1715 KomentarųReklama

Kiekviena tyla kelia daugiau klausimų, nei atsakymų. Lukiškių aikštės Vilniaus centre destalinizavimas tęsiasi nuo 1998-ųjų, tačiau, išskyrus vieną kitą informacinį paūmėjimą viešojoje erdvėje, centrinę sostinės

images_pulsas_foto_press_pa_110600_www_e01

PARODA „WORLD PRESS PHOTO“://GERIAUSI METŲ KADRAI – LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE

Vilniaus Lukiškių aikštėje atidaryta fotografijų konkurso „World Press Photo'11“ geriausių nuotraukų paroda. Joje pristatomus 2010 metais įvairiuose pasaulio kampeliuose padarytus kadrus vilniečiai bei miesto svečiai

images_pulsas_foto_lukis_pr_110200_www-e01

ANT APSKRITOJO STALO LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS KONKURSAS

Vilniaus Lukiškių aikštė lyg būtų užkeikta. Per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų šiai vienai svarbiausių Lietuvos viešųjų erdvių architektai scenarijus rašė jau net 6 kartus, tačiau

images_phocagallery_641_LuA_finko_101020_E_641_Lukiskiu TIT_AKaralius_110120

LAISVĖ TYLĖTI// KETVIRTOJO LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS KONKURSO FINALE LIKO 5 PROJEKTAI

Tylinčio nemuša – taip, matyt, nutarė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, pasirinkęs idealiai hermetišką Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurso taktiką. Smagu, turbūt, šypsotis ministerijos tinklapio tituliniame, greta

images_pulsas_foto_lukis_vn_060000_urb_e02

lukis konk 1012** 35 LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS GELBĖTOJAI//DAR VIENAS KONKURSAS SU PELĖSIO PRIESKONIU

PILOTAS.LT jau rašė apie dar vieną Lukiškių aikštės sutvarkymo idėjų konkursą, kurio ėmėsi Aplinkos ministerija, Vilniaus savivaldybei nepasisekus surasti svarbiausios sostinės aikštės sutvarkymo idėjos. 35

images_pulsas_foto_lukis_vn_101000_www_e01

lukis viln 1010** 4 KARTAS: APLINKOS MINISTERIJA IMASI LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS

  Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Lenino paminklo demontavimo 1991 metais, Vilniaus Lukiškių aikštė tvarkoma laikinai. Jau du dešimtmečius diskutuojama dėl svarbiausios Lietuvos aikštės