images_phocagallery_2361_vysniunas_tit

HAMLETIŠKAS KLAUSIMAS://ARCHITEKTAS – PROFESIJA AR STATUSAS? [ I ]

Toks tekstas galėjo pasirodyti prieš 10 metų, nes jau tada buvo matyti, kad architektų rengimas Lietuvoje virsta pelke. Aukštosios mokyklos besimėgaudamos paklausos mitu „prištampavo“ šimtus architektūrinių diplomantų, kurie it „vagnorkos“ nugulė rinką. Redakcija mano, kad VGTU Urbanistikos katedros profesoriaus Algio Vyšniūno trijų straipsnių ciklas, nagrinėjantis vis aštresnę architekto profesinio tapatumo problemą, bent iš dalies užpildys neleistinai tylų vakuumą, gaubiantį nacionalinio lygmens problemą – architekto gimimą. Tikimės, kad drąsūs autoriaus teiginiai pirmiausiai taps diskusijų objektu, o ne sunaikintinu taikiniu…

Nei filosofinė išmintis, nei erudicija nepadės sukonstruoti architektūros mokymo taip, kad jis iš tikrųjų duotų rezultatus. Iki šiol architektai mokosi savo amato ne tiek organizacijoje, kuri išduoda diplomus, kiek vienas Dievas žino kur ir kaip. Iš dalies mėgdžiodami talentingų bendrakursių darbus, iš dalies įsiklausydami į labiau patyrusių žmonių pokalbių nuotrupas, iš dalies nagrinėdami paveiksliukus žurnaluose, iš kurių profesoriams sunkiai suvokiamu būdu prasisunkia architektūra į besimokančio jaunimo galvas ir sielas. (Aleksandras Rappaport)

ĮVADAS Į PAINIAVĄ

Nagrinėdamas vieno tarptautinio projekto internetinį puslapį pamačiau įdomią informaciją – projekto dalyvis prisistato kaip atestuotas architektas-ekspertas, nors puikiai žinau, kad jis ne tik nėra baigęs pagrindinių architektūros studijų, bet ir nėra jokių architektūros-urbanistikos ekspertų tarybų narys.

Turime keistą atvejį – atestuotas architektas, bet ne architektas (nes neturi architektūros profesijos pagrindų); formaliai gali atlikti projekto ekspertizę, bet yra nekompetetingas vertinti architektūros kokybę; gali vadovauti projektui, bet sukurti kokybišką architektūrinį kūrinį yra nepajėgus.

Be to, minėtas veikėjas sugebėjo įstoti į Architektų sąjungą ir puikuojasi oficialiame leidinyje „Lietuvo architektai“1. Tai jau absurdas, todėl teigiu, kad atestuotas architektas tėra architektūros verslo vadybininkas, nebūtinai susijęs su architektūros menu. Projekto vadovo statusas nėra kompetencijos architektūros srityje rodiklis2.

Kaip žinia, architekto profesinė kvalifikacija įgyjama ilgametėse universitetinėse studijose, o atestuoto architekto (projekto vadovo) juridinis statusas suteikiamas pagal tam tikrus formalius reikalavimus. Tas faktas rodo, kad kalbame apie skirtingus dalykus.

PROFESIJOS SAMPRATA IŠTIRPO RUTINOJE

Tokia painiava yra todėl, kad projekto vadovas (vadybininkas) sutapatinamas su projekto pagrindinės, architektūrinės, idėjos autoriumi (kūrėjas), nors akivaizdu, kad vadybininkai dažniausiai nėra kūrėjai.

Ypač sudėtinga identifikuoti profesinę kompetenciją žmonių, dirbančių teritorijų planavimo ir viešojo administravimo srityje, bet pretenduojančių į architekto statusą. Būtent teritorijų planavimas yra ta silpnoji grandis, kuri išderina iš principo teisingą architekto kompetencijos patikrinimo idėją, nes kompetencija teisės aktų ir juridinių procedūrų srityje iš tikrųjų yra nesusijusi su klasikine architekto profesijos samprata.

Taip pat neaišku kas yra architektas–ekspertas, nes neaišku, kas yra ekspertizės objektas – architektūrinė kokybė ar atitikimas normoms, taisyklėms, instrukcijoms, reglamentams, procedūroms?

Todėl klausimas, „kas yra architektas?“ – yra aktualus ir visiškai logiškas, nes tikrai darosi nebeaišku ar architektas yra profesija, ar statusas?

PIRMUOSIUS PRASMINIUS NESUTAPIMUS LEMIA STUDIJOS

Formalus atsakymas į straipsnio pavadinime iškeltą klausimą „Kas yra architektas?“ yra aiškus – architektas yra tas, kas baigė universitetines architektūros studijas pagal pagrindinių (bakalauro) studijų programą „Architektūra“ menų srityje, architektūros kryptyje3, prisilaikant ES direktyvos 2005/36/EC4, pagal kurią labai aiškiai apibrėžti reikalavimai architekto profesinei kvalifikacijai.

Kaip žinia, architektūros bakalauro kvalifikacinis laipsnis yra privalomas minimumas bendroje architektūros studijų sistemoje. Neaiškumai kyla sekančioje studijų pakopoje, t.y. magistrantūroje, nes yra atvejų, kai architektūros magistro kvalifikacinį laipsnį gauna studentai, studijavę kitose studijų programose5 arba nebaigę pagrindinių (bakalauro) architektūros studijų6.

Todėl galima teigti, kad architektas, architektūros magistras, projekto vadovas, projekto architektūrinės dalies vadovas ir projekto autorius nėra tapatūs dalykai. Šią tezę bandysiu įrodyti.

ARCHITEKTO PROFESIJOS TURINYS TAPO GUMINIS

Mano straipsnio tikslas – įvardinti ir metodiškai tiksliai suformuluoti šią problemą, nes be jos įvardijimo sunkiai įsivaizduojame, kaip išsiaiškinti profesionalaus architekto kompetencijos ribas ir įvardyti priežastis, kodėl architekto profesijos turinys tapo toks nekonkretus.

Straipsnyje nekomentuojama menotyra kaip tiriamoji ir meno propagavimo veikla, bet nagrinėjami nelogiški mokslo klasifikatoriaus aspektai, sudarantys galimybes labai siaurai interpretuoti architekto profesiją.

Tokiu pat aspektu komentuojamas ir teritorijų planavimas, kuris suprantamas kaip teisinis interesų derinimo ir veiklos reglamentavimo mechanizmas, kas iš esmės skiriasi nuo tradicinės urbanistikos, kurios objektas – erdvinių ir struktūrinių dimensijų planavimas ir projektavimas.

Straipsnyje sąmoningai atsiriboju nuo pseudourbanistų/planuotojų, kurie miestą ir dabar tebeplanuoja tokiais pat metodais, kaip sovietiniais laikais buvo planuojamas „liaudies ūkis“.

ARCHITEKTAS – SAMPRATOS PLOTIS IR GYLIS

Akivaizdu, kad dabar realus architekto profesijos turinys yra „atskiestas“ įvairiausiomis traktuotėmis, nesusijusiomis su formos ir erdvės modeliavimo menu ir mokslu.

Studijos menų srityje architektūros kryptyje (pagrindinių ir magistrantūros studijų programa „Architektūra“) tikram architektui profesionalui yra būtina sąlyga, bet nepakankama. Tai tik formali teisė pradėti profesinę veiklą architektūros srityje ir nieko daugiau. Architektui yra būtini praktiniai įgūdžia – architektas yra tas, kuris projektuoja, dalyvauja architektūriniuose konkursuose, turi realizuotų objektų.

Apie kitokius architektus galima būtų sakyti – „studijavo architektūrą“.

Žymus rusų architektūros teoretikas Aleksandras Rappaport pašaipiai rašė, kad XXI amžiaus architektas yra neaiškaus pavidalo figūra – menedžeris, sociologas, metodologas, laisvas menininkas, okultinis mokytojas, atsitiktinis žmogus, avangardistas, tradicionalistas, urbanistas, kosmistas, idealistas, pragmatikas, romantikas ir t.t. Sąrašą galima būtų tęsti ir toliau – juristas, vadybininkas, avantiūristas, politikas, demagogas, konformistas, kritikas ir t.t.

PROFESIJOS DEFINICIJĄ BŪTINA APIBRĖŽTI IŠ NAUJO

Tokia profesijos charakteristika visai nereiškia universalumo arba, kaip dabar madinga sakyti, tarpdiscipliniškumo. Tiesiog tai yra būdas egzistuoti „architektūros ir urbanistikos orbitoje“, neturint nė mažiausio supratimo apie architektūros ir urbanistikos profesinę veiklą.

Todėl šiandien, kaip niekad yra akivaizdus poreikis iš naujo apibrėžti profesijos definiciją, įvardinti kas yra šios profesijos objektas, koks naudojamas instrumentarijus ir koks yra galutinis rezultatas.

Reikia atsakyti į klausimą – kas yra profesionalus architektas ir ar yra (o jeigu yra, nurodyti koks) skirtumas tarp architektūros bakalauro, architektūros magistro ir profesionalaus architekto? Ko vertas architektūros magistras, kuris neturi architektūros bakalauro laipsnio? Ką reiškia kvalifikacinis laipsnis menotyrininkas-architektas?

Galų gale – kas yra studentas, baigęs studijų programą „Inžinerinė architektūra“(VGTU), kuriam suteikta inžinieriaus profesinė kvalifikacija, bet jis yra giliai įsitikinęs, kad yra pasirengęs dirbti architektūros srityje? Ką reiškia terminai „architektūros teoretikas“ ir „architektūros kritikas“ arba „architektūrologas“?

STUDIJŲ KOKYBĘ KONTROLIUOTI PRIVALU

Šitokia architektūros profesinės kvalifikacijos interpretacijų gausa sukūrė situaciją, kuri yra tikras galvos skausmas Lietuvos architektų rūmams (LAR). LAR atestacinė komisija nuolat gauna neaiškaus pobūdžio pseudoarchitektų prašymus suteikti jiems architekto profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Aiški išvada – yra abejotinų studijų programų ir specializacijų, kurias pabaigę absolventai sukuria problemas profesiniam architektų cechui.

Maža to, kuo puikiausiai egzistuoja mechanizmas kaip susikurti veiklą be jokių architektūros amato požymių architektūros lauke.

Todėl LAR turėtų atidžiai stebėti architektūros studijų procesą ir ypač studijų programų rengimą. Reikėtų pagaliau aiškiai įvardinti kas ir kokias studijų programas sukūrė ir kokios yra tų programų pasekmės.

Tiesiog būtina atlikti studiją apie architektų rengimą Lietuvoje dėl dviejų priežasčių: 1) kartas nuo karto atvykstantys tarptautiniai studijų programų vertinimo ekspertai vertina tik studijų programą, jos struktūrą, bet visiškai nekomentuoja dalykų, susijusių su studijų programų realizavimo mechanizmu (valdymas, administravimas, valdymo kontrolė, mokyklos struktūra ir t.t.), dėstytojų kompetencija ir pan. 2) aukštosios architektūros mokyklos nepajėgios pačios objektyviai įvertinti mokykloje vykstančių procesų dėl painios interesų struktūros ir sovietinio mentaliteto, kurio dėka rimta ir objektyvi savianalizė traktuojama kaip didelė grėsmė susiklosčiusiai sistemai.

ARCHITEKTŪRA APLIPO PERĖJŪNAIS

Aiškumas tiesiog būtinas. Kitaip – chaosas garantuotas – dar niekada nebuvo taip akivaizdžiai šalia tikro profesionalaus architekto įsikomponavę apsišaukėliai, laiku sugebėję tapti architektūros magistrais ir mokslų daktarais, bet neturintys jokio supratimo apie architektūrą.

Tokių veikėjų pagrindinės veiklos sritys – neaiškios paskirties tarptautiniai ES projektai, seminarai, konferencijos, viešųjų ryšių akcijos, t.y. veikla mažai tesusijusi su architektūra.

Pavyzdžiui,vieno tarptautinio projekto internetiniame puslapyje nurodomi tokie projekto vykdytojo/atestuoto architekto mokslo intereso sektoriai:Miestų architektūros ir visuomenės sąveika, miestų planavimas ir projektavimas, visuomenės partnerystė irdalyvavimas formuojant miestų architektūrą, planavimo reglamentavimas ir demokratija(?!), miestųarchitektūros planavimo valdymas, miesto kultūra“.

Belieka paklausti – kaip tai susiję su architektūra? Sąžiningas atsakymas būtų – pagrindinis interesas yra socialinių ir politikos mokslų srityse, todėl tai niekaip nesusiję su architektūra. Kitokiu atveju reikia išaiškinti terminus, nes neaišku kuo skiriasi tradicinis terminas architektūra nuo naujadaro miestų architektūra, ir galų gale – kaip tai susiję su politine valdymo forma demokratija? (Bus daugiau)


 

IŠNAŠOS

1_ A.Mačiulis. Lietuvos architektai. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002.

2_ Lietuvos architektų rūmai tikrai padarė klaidą projekto vadovus pavadindami atestuotais architektais ir išduodami tai patvirtinančius dokumentus. Todėl labai sunku ginčytis su Lietuvos inžinierių sąjungos atstovais, kurie teigia, kad projekto vadovas yra vadybininkas, nepretenduojantis tapti architektu.

3_ Studijų kryptis sudarančių sąrašas. Patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-222

4_ ES direktyva 2005/36/EC (Directive 2005/36/EC on the Recognition of Professional Qualifications of the European parliament and of the council of september 2005).

5_ Pvz., baigus magistrantūros studijų pogramą „Architektūros istorija ir teorija“ (valst.kodas 62505M101, naujas valst. kodas 621U95001) nuo 2003 m. iki pat 2011 m. buvo suteikiamas architektūros magistro kvalifikacinis laipsnis, nors dėstomų modulių struktūra aiškiai rodė, kad tai nėra architektų rengimo studijų programa. Tik, įsikišus LR ŠMM, įstojusiems nuo 2010 m. suteikiamas kvalifikacinis menotyros magistro laipsnis.

6_ Yra atvejų, kai architektūros magistro laipsnis suteikiamas studentams, kurie pagrindines (bakalauro) studijas baigė kitose studijų programose, pvz., “kraštovaizdžio architektūra”, “miestų statyba”.

Komentarai

  1. tuoj mes ir pamatysim, kiek tarp architektu yra „profesininku“ ir kiek „statusininku“.
    normalu, kad architektai nera koks tai monolitinis korpusas. vieni labiau kurybiniai ir amato zmones, kiti labiau projektu derinimo ir administravimo specialistai.
    tai normalu. nenormalu, kai administratoriai lenda i kurybinius reikalus, o kreatyvai – i derinimo. abiem atvejais rezultatai tragiski.
    taciau ar reiktu situs du porusius kazkaip oficialiai zenklinti – nesu tikras.

  2. Lbai aiskiai matyti, kad profesorius baidosi bet kokios architekturos „savinimosi“ is salies: „Miestų architektūros ir visuomenės sąveika, miestų planavimas ir projektavimas, visuomenės partnerystė irdalyvavimas formuojant miestų architektūrą, planavimo reglamentavimas ir demokratija(?!), miestųarchitektūros planavimo valdymas, miesto kultūra“.
    Sitie moderniai visuomenei naturalus miesto kurimo ir valdymo metodai jam kazkodel kelia siauba.
    Gal visgi reiketu siek tiek praplesti poziuri, vardan rezultatyvios saveikos su „ne architektu“ visuomene?

  3. Gerai,kad ir profesorius atranda senas tiesas,deja, nuo straipsnių (net ir nuo knygų) niekas nesikeičia.

  4. Nereikia nusišnekėti ,geriau atidžiau perskaitykite profesoriaus straipsnį:“…architektas yra tas, kas baigė universitetines architektūros studijas pagal pagrindinių (bakalauro) studijų programą „Architektūra“ menų srityje, architektūros kryptyje3, prisilaikant ES direktyvos 2005/36/EC4, pagal kurią labai aiškiai apibrėžti reikalavimai architekto profesinei kvalifikacijai…“.2005 metai yra XXI amžius,ne XX.

  5. Gal su dauguma autoriaus keliamų problemų ir apibrėžimų galima būtų ir sutikti, bet pats architekto, kaip profesionalo apibrėžimas visgi dvelkia XX amžiumi. Dabar architekto, kaip specialisto, samprata Vakaruose yra iš esmės kita. Daug socialesnė ir tarpdiscipliniškesnė. Profesinis susisiaurinimas veda atgal.

  6. Nesutinku su autoriumi, kad tik architektura baiges gali destyti architektams. Architektura yra labai plati sfera. Pastebiu, kad jauniems architektams labai truksta platesnio humanitarinio issilavinimo. Filosofijos, sociologijos ziniu. Jie negali buti siaurai specializuoti, kaip veterinarai. (soriukas)

  7. Manau, kad veltis i vaikiskus gincus su 3 kursiais yra laiko svaistymas. Kiekvienas turi teise galvoti apie save gerai. Asmenybes neadekvatumas, tai jau kita problema, nearchitekturine.
    Prisipazinkim sau viena – architekturinis cechas uzsisedejo pelkeje, kaip buvo rasyta. Tapo perdaug konjunkturinis ir nekritiskas sau. Architekturines mokyklos degradacija ar stiprumas yra niekieno kito, tik architekturinio cecho reikalas. Garbes reikalas ir pareigos reikalas.
    Tai imam ir padarome tai, kas nuo musu priklauso. Pirmiausia – ivardinam problemas ir trukumus esamoj padety. O tada darom pokycius.
    Lenkiu galva, Vysniunas padare gera pradzia. Pagarba!

  8. Algi, Puiku, kad pradejot šitą kalbą, nes visi paloja, paloja rateliuose, nudažytuose sodraus raudonojo vyno pursluose, ir tiek… Aš, beje, irgi iš tų- teoretikų, menotyrininkų rato, bet save laikau architektu, nes bent 10 metelių atidaviau amatui. Ariau JAD`e 😉
    Problemos, akivaizdžiai, yra sisteminės. Nėra čia nei kartų konflikto, nei ko. Tie, kas kepa studentus, tai jie tai daro tik sistemos veikiami, kasmet gauna krepšelių skaičių ir negalvodami užpildo sąrašą Vardeniais Pavardeniais. Kažkada gal ir galvojo, bet kaip žinia, sunkiausias tik pirmas kartas. Savo katedrų ir dekanatų neužleis, nes, paprasčiausiai, DIRBTI jau tikrai nemoka. Akyvaizdu, kad konkurso į Architektūrą jau nebeliko, priimami beveik visi norintieji, ne Vilniuj, tai Kaune, ne čia, tai čia… Bet ir į dėstytojų (lektorių) sąrašą pažiūrėjus ne vieną ašarėlę galima išspausti. Nekaltinkite Jų, jie tokie kokie yra, išmoko jus, studentai, visko ką moka, ką žino, ką pamena iš 1990-93 metų japonų postmodernistinių žurnalų. Moka ką moka, žino ką žino… Nepykite, nes nėra kam tos kvalifikacijos patikrinti, o ir patikrinti baugu, niekas nežino kaip ekspertų taryba tada atrodytų.
    Gerb. Algi, ar dar akademinėje bendruomenėje turit su kuo pasikalbėti, ar dar yra šviesulių, kurie Jūsų retoriką supranta..?
    Visi 3-čiokai ir panašūs, tai tiesiog, tinginiai, tai apie tokius, išvis, nereikia kalbėti, nebent pasakyti, kad TAIP, šioje profesijoje GAUSU PROBLEMŲ, ir daug dirbt reikia.

  9. kai pats turi pradėti dirbti su pradedančiais architektais, supranti, kiek jėgų kainuoja meistrui tą „architektuką“ prisijaukinti ir kažką doro su juo nuveikti. sunkiausia su tais, kurie įsitikinę savo idėjų puikumu ir kad juos čia išnaudoja.. pasitikėjimas savimi reikalingas, bet jėgų pervertinimas ir susireikšminimas architektūros kokybės nepakelia…

  10. Toks kvailas požiūris kaip 3 kurso studento tai egzistuoja tik Kaune , kitur to nėra.

  11. Gal paskaičiuokit kiek ruošia teisininkų, ekonomistų .

  12. 3 kurso studentas galva nesioja ne vien tam kad y pilva lapu neprikristu ( na tam profesija kad del to kazka aukoti, ypac seima, ir visokios lietuvos, tevynes profesijos, ligoniu prioritetai )

  13. 2ame kurse yra ARCHITEKTO ETIKA, tokių sakinio kompozicinių elementų kaip striptiziukas, plutą graužusį ir psichologinis disbalansas – nebuvo. Manau, architekto specialybei tobulumo tikrai nėra ir kai kam verta būtų pastudijuoti architektūrą XXIa.
    XXa. visi ti baigę , raudoni ir ne tik, turėjo garantuotas darbo vietas. Tad jei TALENTO nebuvo, tai per 20metų galima tikrai buvo daug nuveikti ir tapti Architektu.
    Sakykite, kaip man kaip studentui reikia skaityti tokias temas, kur rašoma, jog architektai ruošiami silpnai ir nėra horizonte jokio pozityvo? Kuo mane ruošia? O gal aš pats save ruošiu Jums.
    Manau reikia nuoširdžiai bendrauti, turėti laiko sau ir savo šeimai, o architektūra – galite ir išjungti studentų gamybos liniją.
    Gyvenimas daugiau nei profesija.

  14. Pasaulyje daug architektų yra ir visai kitokius mokslus baigę, tokia tendencija, tik tokiu keliu galima kurti naują architektūrą, Lietuvoje Z.Hadid ar Ando atestacijos tikrai negautų. Planavimo projektus dirba kas netingi ypač statybininkai ar tai normalu.

  15. manau. kad diagnoze

  16. studentas 3 kurso visu ziurovu demesiui atliko maza striptiziuka. jis ir jo bendraminciai jau 3 kurse destytojams visas idejas padovanoja.
    suprask – talentas yra tokio dydzio, kad vos pora meteliu pasimokes studentas jau isitikines, kad pranoksta 20 metu architekturos pluta grauzusi destytoja.
    ar esant tokiam talentu disbalansui, o gal is tiesu pasichologiniam disbalansui, is viso yra imanomos kokios nors studijos?
    gal ta architektura is tiesu tokia paprasta paprasta, kaip 5 kapeikos.

  17. dekoju autoriui, kad rado drasos ir laiko paliesti sita isisenejusia problema. visi plaukia pasroviui, nes taip yra patogiau, o is tiesu, vieni imituoja, kad rimtai ruosia architektus, o kiti imituoja, kad mokosi buti architektais. toks kelias neveda niekur. pokyciai butini nedelsiant.

  18. Architekturos instituto direktorius yra tas mistinis atestuotas architektas ekspertas. Yra dabar daug ‘ekspertu“, juk tai neapibreztas terminas.
    PS kitose ES salyse (isskyrus Prancuzija) irgi tokia architektu perprodukcija, tai vis rinkos santykiu diegimas Universitetuose ir pan. Mokylose. Siu metu Kulturos barai tai nagrinejo placiai
    Aciu Autoriui
    Beje, daznai destytojai studentus tik pusiau ismoko, kad nekonkuruotu baige… ciniska

  19. Girdėjau tokias kalbas ir 2006m, bet jos į eterį neprasiveržė.
    Atėjus sunkiems laikams – prasiveržė. 🙂
    Gal darbo truksta?
    Dabar esu studentu. Darbą rasti sunku. Siulo 1500max.
    Jei mūsų būtų mažiau 2x kažin ar pasiūlytų 3000lt.
    Mes juk Jums visas idėjas pateikiam STUDIJŲ METU, o Jums telieka jas profesionaliai įgyvendinti.
    Manau mokslų programą koreguokite ir dirbkime visi savo darbus.

  20. alvydui- „urbanistika painiojama su teritorijų planavimu“ .Urbanistika Lietuvoje neegzistuoja,yra reiškinys „žemėtvarka plius miestų statyba“-tai dažnai laikoma „teritorijų palanavimu“ .

  21. Prieštaringos profesoriaus mintys vertingos vien tuo,jog kyla noras diskutuoti.Sutinku-lietuvių architektų ,,kepama“per daug.Geriau būtų, jei didelę jų dalį sudarytų pelningi svetimšaliai.Studijų kokybės klausimas tiekoje mokyklų taip pat aktualus.Gaila tik ,jog urbanistika painiojama su teritorijų planavimu,taip pat teisinis vadovavimas projektui su autoryste. Architektūros korifėjams nekyla klausimų dėl santykių su projektų menedžeriais.Čia meno viršenybė.Atestatas architektui,urbanistui turėtų būti suteikiamas,jam praėjus meistrystės mokyklą,meistrui sutikus.Arba kitais būdais įrodžius atitikimą kūrybai.Ir teisūs rusų urbanistai Rapoportas,jo draugai Glazyčevas,Ležava,(su jais teko bendrauti)-architektūra ne profesija.Tai gyvenimo būdas.

  22. Turetu buti profesija, bet yra statusas. Prikepa univerai specialistu, nes kiekvienas studentas turi savo taip vadinama krepšelį. Kuo daugiau krepseliu, tuo geriau univerui. Didžioji dalis destytuvu caro maro laiku. Nukvake. Situacija nekokia. Latviai ir estai kartu sudėjus mažiau ruosia specialistu šitų. O lt per metus kokius 250 paleidzia, kas tokiai mažai šaliai kaip lt yra gerokai per daug. Rinka perpildyta, uzsakovai issidirbineja, nes visada bus kas pigiau padaro.
    Atsiprasau už slenga.

  23. apleista sritis, ką ir kalbėti. bet taip ir prasideda diskusijos o iš diskusijų atsiranda ir veiksmas. reikia baigti su tomis dabartinės architektūrinės-universitetinės nomenklatūros nesąmonėmis.

  24. Taikliai pasakyta, ypac apie per gerai apie save galvojancius tik baigusius ,,architektus“, raso straipsnius be praktikos laiko save architektais ir mokslininkais, turi bent barzda uzaugti. O ka dar kalbeti ,kad visokie nebaigia architekturos bakalauro ir nedirbe sitoje srityje baige teorijos magistra, isivaizdija ir save prilygina architektui. Truputi reiktu nuleisti ant zemes situos vaikus kol jie visiskai is naglumo neuzsilipo, o universitetus uzdaryti uz toki pasityciojima is Architekto.

  25. Straipsnio autorius labai norėtų pats „dalinti“ (gal net perdalinti)atestacijas,bet dėl pačio kvalifikacijos kyla daug klausimų. Užsienyje kvalifikacija suteikiama iki gyvenimo pabaigos , o ne kas 5 metai, jeigu nori pasikelti tada vėl atestuojiesi.Dėl planavimo ,suteikiama miestų planavimo atestacija visiems statybos specialistams, jeigu jie tik paprašo.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

koronavirusas

Į PAGALBĄ IŠ NAMŲ: Koronaviruso tyrimams reikia daugiau kompiuterinių raumenų

2020 kovo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Fiziškai prisidėti prie koronaviruso tyrimų galima net ir nerūpestingai tūnant namuose karantino sąlygomis. Ir ne vien liekant namuose ir neplatinant viruso. Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent

VDU

TRIS UNIVERSITETUS SUJUNGUS: VDU esmingai modernizuoja infrastruktūrą

2019 rugsėjo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universitete šiemet numatyti didelio masto infrastruktūros pokyčiai, susiję su įvykusia trijų universitetų integracija. Bus pradėti Pedagogų rengimo centro, Šiuolaikinių didaktikų centro ir Agroinovacijų

G.Pompidou meno centras

ŠIUOLAIKINĖ ARCHITEKTŪRA: Prof. A.Vyšniūno paskaitos Klaipėdoje ir Šiauliuose

2018 vasario 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje ir Šiauliuose pradedamas paskaitų ciklas „Šiuolaikinė architektūra ir urbanistika“. Paskaitas skaitys vilnietis urbanistas prof. Algis Vyšniūnas. Vasario 27 dieną (antradienį) 17 val. Klaipėdos miesto

Dolf Broekhuizen

D.BROEKHUIZENAS: „Lietuvos mokyklos nėra pasirengusios naujiems švietimo iššūkiams“

2018 sausio 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Sausio 19 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje prasideda 22-asis Architektūros fondo architektūrinių pokalbių ciklas, kurio tema „Švietimo architektūra: bendruomenės ir inovacijos“. Šia proga mintimis apie

Berggruen institutas

ŽALIOJI MOKSLO OAZĖ: Šveicarų architektai atsigręžė į vienuolynų architektūrą

2017 rugpjūčio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 7 metus įkurtas Berggruen institutas naujam mokslo miesteliui projektuoti pasirinko Pritzkerio architektūrinės premijos laureatus šveicarų architektus „Herzog & de Meuron“. Šių ką tik paviešintas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

APIE ARCHITEKTŪROS STUDIJAS: Į VGTU konferenciją pakviestos ir architektūros žvaigždės

2017 sausio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje rengiama mokslinė konferencija „Architektūrinė praktika ir studijos“. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros katedros 95-iui skirtoje konferencijoje pakviesti dalyvauti žinomi architektai Massimiliano Fuksas,

images_straipsniu_foto_4407_cern_mo_160300_e01_xxx

CERN APDOVANOJIMAS://IŠSKIRTINĖ GALIMYBĖ MENININKUI PRISIDĖTI PRIE MOKSLO

Šveicarijoje įsikūręs Europos branduolinių tyrimų centras, atrodo, ne ta vieta, kurioje tikėtumeisi sutikti menininkų. Tačiau prieš 5 metus, įsteigus tarptautinį apdovanojimą COLLIDE, situacija šiek tiek

images_phocagallery_2800_VGTU_stud_fest_pav_2800_VGTU_stud_fest_tit

VGTU BAKALAURĖS PAGIRTOS STAMBULE:// AKADEMINIS EURAZIJOS FESTIVALIS

Gruodžio pirmosiomis dienomis pasibaigęs III Tarptautinis architektūros, dizaino ir civilinės inžinerijos Eurazijos aukštųjų mokyklų festivalis Stambule nudžiugino mūsų architektūros studentus – visi keturi festivalyje dalyvavę

images_pulsas_foto_2698_dvara_tr_131000_e01_xxx

UŽUTRAKIO DVARAS://MENOTYROS IR MUZIEJINĖS EDUKACIJOS KONFERENCIJA

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Karaliaus Jono III Rūmų muziejus Vilanove pakvietė į menotyros bei muziejinės edukacijos tarptautinę konferenciją. Dviejų dienų renginys vyks grafų

images_pulsas_foto_2436_atgim_kl_060400_e01_BRA

KLAIPĖDOS ATGIMIMO AIKŠTĖ://PROFESORIAUS VIZIJA IR DISKUSIJA

Klaipėdoje toliau verda diskusijos dėl Atgimimo aikštės ateities. Uostamiesčio savivaldybės rengiamame dar viename šiai temai skirtame renginyje savo vizijas pateiks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros

images_phocagallery_2364_vysniunas_3_tit

HAMLETIŠKAS KLAUSIMAS://ARCHITEKTAS – PROFESIJA AR STATUSAS? [ III ]

Tęsiame VGTU Urbanistikos katedros profesoriaus Algio Vyšniūno straipsnių ciklą, nagrinėjantį vis aštresnę architekto profesinio ir visuomeninio tapatumo problemą. Nors autorius iš esmės nagrinėja architektų rengimo

images_phocagallery_2363_vysniunas_2_tit

HAMLETIŠKAS KLAUSIMAS://ARCHITEKTAS – PROFESIJA AR STATUSAS? [ II ]

Tęsiame VGTU Urbanistikos katedros profesoriaus Algio Vyšniūno straipsnių ciklą, nagrinėjantį vis aštresnę architekto profesinio ir visuomeninio tapatumo problemą. Nors autorius iš esmės nagrinėja architektų rengimo

images_phocagallery_2361_vysniunas_tit

HAMLETIŠKAS KLAUSIMAS://ARCHITEKTAS – PROFESIJA AR STATUSAS? [ I ]

Toks tekstas galėjo pasirodyti prieš 10 metų, nes jau tada buvo matyti, kad architektų rengimas Lietuvoje virsta pelke. Aukštosios mokyklos besimėgaudamos paklausos mitu „prištampavo“ šimtus

images_straipsniu_foto_2151_vgtu_cr_121200_e01_xxx

ARCHITEKTŪROS MOKSLAS://VGTU APGINTOS DAR 2 DISERTACIJOS

Lietuvos architektūros mokslininkų gretas ką tik jas papildė dvi jaunos perspektyvios asmenybės. Architektai ir architektūros teoretikai Arnoldas Gabrėnas ir Linas Krūgelis Lietuvos architektūros tyrinėjimų lauką

images_phocagallery_2040_santa_slen_1210_2040_santa_kn_1210_e02

SLĖNIO PROJEKTAS KAUNE://MOKSLO IR VERSLO CENTRO STATYBŲ MAŠINA ĮSIBĖGĖJO

PILOTAS.LT pernai rašė apie In ir Jang pusiausvyros principu Kauno technologijos universiteto miestelyje suprojektuotą Mokslo, studijų ir verslo centrą (arch. G.Janulytės-Bernotienės kolektyvas). Praėjus metams, šio

images_pulsas_foto_1195_Da Vinci_TIT_KAA

LEONARDO DA VINČI FONDAS KVIEČIA// PRAKTIKA ARCHITEKTŪROS ABSOLVENTAMS

Jau tapo įprasta, kad kasmet į praktiką užsienyje išvyksta vis daugiau Lietuvos aukštųjų mokyklų architektūros absolventų. Būsimiems architektams tai didelė nauda, kaupiant įvairiapusišką patirtį ne

images_pulsas_foto_vilun_vn_110400_www_e01

NAUJAS MOKSLO BRANDUOLYS//VU RENGIA MOKSLŲ CENTRO PROJEKTO KONKURSĄ

Vilniaus universitetas ketina skelbti atvirą Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato Vilniuje projekto architektūros idėjų konkursą. Biochemijos, biofizikos, biologijos, botanikos, ekologijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinė biologijos, neurobiologijos,

images_phocagallery_614_gabry_pozi_1101_gabry_pi_110100_gab_e01V

APIE PRADŽIĄ, ESMĘ IR PROCENTUS//LIETUVOS ARCHITEKTŪROS STILIŲ RAIDA XXI A

3 skaitytojų pageidavimu, PILOTAS.LT redakcija pateikia ištrauką iš spaudai rengiamo folianto „Lietuvos architektūros istorija. VI tomas, I dalis. Šiuolaikinė Lietuvos architektūra”. Autorius – jaunas ir

images_pulsas_foto_adjay_RU_110100_www_e01

RUSAI NORI SILICIO SLĖNIO// SKOLKOVAS STEBINS IR PAŽANGIA ARCHITEKTŪRA

Dar šiemet prie Maskvos rusai planuoja pradėti statyti Skolkovo mokslo miestą – rusišką Silicio slėnį. Šį svarbų projektą aktyviai remia Rusijos valdžia, o kuruoja –