images_phocagallery_2044_kauno_kong_1210_2044_kongr_1v_121000_e04_xxx

KAUNAS PASIRINKO://KONGRESŲ RŪMŲ KONKURSE LAIMĖJO KITAS KRANTAS

Kaunas pasiryžęs statyti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus, kurių vidaus erdvėse sutilptų 2.200 – 3.000 žiūrovų. Ką tik pasibaigęs supaprastintas atviras konkursas turėjo padėti surasti vietą, kur šie rūmai galėtų stovėti. Paskelbus pastarojo konkurso rezultatus, paaiškėjo, kad laimėjo vieta kitame Nemuno krante. Beje, pastarosios nebuvo tarp tų 6, kurias savivaldybė kartu su konkurso organizatoriais parinko rūmams.

PARINKO 6 GANA ATSITIKTINES VIETAS

Kaunas apie kongresų bei konferencijų centrą svajoja jau seniai. Manoma, kad toks statinys padėtų išspręsti ir koncertams pritaikytos vidutinės salės poreikį. VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba ką tik surengtas supaprastinto atviro kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkursas turėjo duoti atsakymą, kur šis svarbus miestui statinys galėtų atsirasti.

Konkurso dalyviams buvo pasiūlytos 6 labai skirtingos ir menkai išanalizuotos vietos: Nemuno sala, viešosios paskirties sklypas šalia Kauno piliavietės, buvusios Aviacijos gamyklos teritorija (Europos pr. 5), sklypas šalia AB „Kauno grūdai“ komplekso (H. ir O. Minkovskių g. 63) ir Kalniečių parkas. Kalbama, kad šios vietos tiesiog mašinaliai „pasiskolintos“ iš kiek anksčiau planuotų siūlyti naujajai Kauno savivaldybei.

Architektams taip pat pasiūlyta pasvarstyti apie galimybę Kongresų ir koncertų rūmus įrengti rekonstruotoje Kauno sporto halėje, tačiau šio sumanymo perspektyvos neįžvelgė nė vieni konkurso dalyviai. Laimei konkurso dalyviai galėjo rūmams siūlyti ir naujų vietų.

DAVĖ KRITIKOS ORGANIZATORIAMS IR DALYVIAMS

Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų vietos parinkimo konkursui savo analizes bei siūlymus iš viso pateikė 14 architektūrinių komandų. Nors dauguma jų šį objektą komponavo savivaldybės parengtose vietose, tačiau buvo siūloma keletas ir naujų – Ramybės parko teritorijoje, „Britanikos“ viešbučio sklype, kairiajame Nemuno krante ties Senamiesčiu. Konkursinius darbus recenzavęs urbanistas A.Vyšniūnas viešajame projektų aptarime turėjo daug priekaištų konkurso rengėjams dėl pernelyg plačios apimties ir neaiškiai suformuluotų sąlygų, kurios paliko vietos manipuliacijai bei lėmė miglotas paties konkurso „žaidimo taisykles“. Atrodo, tai jau tampa Kauno konkursų Achilo kulnu. Konkursui pateiktuose darbuose šįkart tai atsispindėjo chaotiška įvairove projektinės medžiagos, kurią kartais buvo sunku palyginti. Daugelio konkurso dalyvių darbai toli išėjo už vietos parinkimo ribų ir bemaž siekė techninio projekto lygį. Pateiktose analizėse naudotos skirtingos, o dažnai ir – seklios,  metodikos. A.Vyšniūnas jose pasigedo urbanistinio požiūrio.

Vis dėlto konkurso recenzentai – urbanistas A.Vyšniūnas ir architektas L.Rekevičius – pažymėjo 2 vietas, kuriose Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai galėtų atsirasti. Neseniai rezultatus paviešinusi konkurso vertinimo komisija originali nebuvo.

PASIŪLĖ PER NEMUNĄ ŽENGTI TIES SENAMIESČIU

Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkurso vertinimo komisijos pirmininkė J.Merkevičienė PILOTUI.LT sakė, kad žiuri narių požiūriai bemaž nesiskyrė. Prie tos pačios nuomonės, kaip recenzentų, prieita išanalizavus pateiktus pasiūlymus bei natūroje aplankius vietą kairiajame Nemuno krante priešais Senamiestį. Ši vieta ir buvo pripažinta geriausia rūmams.

Susumavus vertinimo komisijos narių rezultatus, paaiškėjo, kad 1-oji vieta ir 16.000 litų premija atiteko konkursiniam darbui devizu „Kitas krantas“. Šio konkursinio projekto autoriai jau pačiu pavadinimu įprasmino seną miesto norą peržengti upę bei tam surado geresnę vietą nei siūlytas bendrovės „Kauno grūdai“ komplekso sklypas – teritoriją priešais Senamiestį ties Nemuno salos smaigaliu, perspektyvinio Birštono gatvės tilto pašonėje. Skirtingai nei Žemutinės Fredos gilumoje esančioje vietoje, jų siūlomame alternatyviniame sklype prie vandens rūmus būtų galima statyti ir be aiškios aplinkinės teritorijos plėtros vizijos. Tai yra – jis galėtų funkcionuoti autonomiškai. Be to, tuomet pastato nuo miesto centro pusės neužgožtų ir saloje stovinti 17.500 vietų „Žalgirio“ arena, nekiltų didelių problemų dėl privažiavimo, nes transporto infrastruktūra čia išvystyta. Jo autoriai įsitikinę, kad toks sprendimas suteiktų teigiamą impulsą viso Nemuno kairiojo kranto urbanistinei raidai. Konkurso nugalėtojai „dėžės dėžėje“ principu projektuojamam pastatui pasiūlė sutekti tarsi iš popieriaus išlankstyto lėktuvėlio formą, kuri taip taktiškai užsimintų apie netoliese ant Aleksoto šlaito plytintį istorinį S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.

NAUJOS VIETOS PASIRODĖ GERESNĖS

2-oji vieta paskirta projekto devizu „Metropolitan ccK“ autoriams. Jie Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus pasiūlė statyti toje pačioje vietoje kaip ir konkursą laimėjęs kolektyvas. Šio autorių kolektyvo rūmų architektūros vizija – nuo Aleksoto šlaito tarsi atskilęs uolos luitas. Pastatas būtų formuojamas tarsi iš skulptūriškų gamtos elementų. Projekto „Metropolitan ccK“ kūrėjams už 2-ąją vietą bus įteikta 12.000 litų premija.

3-čioji vieta ir 8.000 litų premija atiteks projekto devizu „Kaunas C3“ autoriams. Jie Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmams taip pat numatė kitą nei vietą nei siūlė konkurso organizatoriai – Naujamiestyje. Projektuotojai įsitikinę, šios paskirties statinys turi būti ekonominiame ir kultūriniame miesto centre, tačiau dėl savo didelio tūrio – atitrauktas nuo Senamiesčio. Jų manymu, šiems rūmams įmanoma pritaikyti nuo sovietmečio stovinčio nebaigto statyti gelžbetoninio daugiaaukščio viešbučio, dabar žinomo kaip „Britanika“, sklypą.

4-ojoje vietoje liko dešiniajame krante Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus numatantis pasiūlymas „Kablys“, 5-ojoje – Nemuno saloje statinį įkomponavęs darbas devizu „Sala 2030“, o 6-ojoje – Neries krantinės teritoriją prie Kauno pilies siūlęs plėtoti dabas devizu „Tėkmė“. Pastarųjų 3 autorių kolektyvams bus įteiktos 3.000 litų dydžio paskatinamosios premijos.

KARTAIS REZULTATAS VIRŠIJA PASTANGAS

Apie kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus galvojantis Kaunas iki šiol neturėjo nei tokio statinio vizijos, nei pastebimo urbanistinio įdirbio šia kryptimi. Net ir dauguma konkurso dalyviams kartu su konkurso organizatoriais pasiūlytų vietų buvo iš piršto laužtos. Matyt, manyta, kad visa tai gali išspręsti vietos parinkimo konkursas. Apie vien gerais norais grįstą situaciją bylojo ir misto mero prieš konkursą viešai barstytos mintys turėti tokius rūmus Nemuno saloje. Vis dėlto ant šio kabliuko konkurso dalyvių užkibo palyginti nedaug.

Tačiau šį „smūginė“ Kauno valdžios taktika iš dalies, atrodo, pasiteisino – miestas gavo naują vietą, kuri ne tik tinka siūlomai funkcijai, bet ir išpildo pagrindines konkurse numatytas sąlygas – tinka naujam Kauno semantiniam simboliui bei padeda tvarkyti apleistas gretimas miesto centrui teritorijas. Tai taip pat būtų realus žingsnis miestui atsiveriant į upę. Visgi kartais rezultatas viršija pastangas, įdėtas jį pasiekti.

Konkursinių darbų autorių vokai bus atplėšti spalio 23 dieną 15 val. Kauno pilyje, kur ir dabar galima susipažinti ne vien su laureatų darbais, bet ir su kitais konkursiniais pasiūlymais. Jei Kauno valdžios noras mieste turėti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus nesikeis, neužilgo turėtume sulaukti ir architektūros idėjų konkurso. Žada būti įdomu.

Konkursinis darbas devizu „Kitas krantas“ (arch. UAB „Vilius ir partneriai“: V.Adomavičius, L.Gronskytė, M.Gipas, P.Kiškionis), 1-oji vieta.

Konkursinis darbas devizu „Metropolitan ccK“, (arch. UAB „TRYS A.M.“: K.Reimeris, A.Garšvaitė Reimerienė, S.Norviliūtė, E.Biretienė), 2-oji viet. 

Konkursinis darbas devizu „Kaunas C3“ (arch. P.Džervus), 3-oji vieta.

3 paskatinamosios premijos, po 3.000 litų.

Komentarai

  1. gerbimasis, jus ęsatia tobūlas!

  2. Ataskymas Laimonui Bogušui, gerbiamas kolega jei pirmas panaudosi exelio lentele savo darbe ar šriftą užrašysi arial stiliumi traktuosi kaip pasiskolinimu. Pagalvok.
    Gerbiami kolėgos išmokime gerpti laimėtojus ir nustokime mėtiti akmenis vieni kitiem i daržus.
    Gerbiami kolėgos retorinis klausimas, ar bent vienas iš čia komentuojančių dalivavote šiame konkurse?
    Jei nedalyvavote tai ko banbate.
    Jei dalyvavote kodel negalėjote padaryti dar geriau.
    Mažiau komentuokite ir bukite vienu žinksniu priekije.
    Nuoširdžiai sveikinu nugalėtojus. Puikus nugalėtojų darbas, gerai parinkta vieta, sėkmės įgivendinant.

  3. jeigu trukumas butu tik toks, koki mini laimonas bogusas, ji butu galima nuplauti buteliu gero vyno. bet kas man suras normalu laimejusio darbo sklypo plana su kontekstu, statau dar viena buteli.

  4. Sveikinu. Laimėjo geras darbas. Na, o bet tačiau, nors nugalėtojai ir neteisiami, norėčiau mesti labai nedidelį akmenėlį į jų daržą. Tikriausiai kiekvienam yra malonu būti cituojamam. Nugalėtojų darbe pateikiama teritorijų palyginimo – vertinimo lentelė be skrupulų „pasiskolinta“ iš analogiško formato konkurso Klaipėdoje – Muzikinio teatro vietos parinkimo – 2 vietos darbo laimėtojų (o jie yra architektai Laimonas Bogušas ir Vytis Cibulskis). AIšku, tai gali būti ir sutapimas – net ir kaitrinę lemputę bei radiją išrado du žmonės tuo pačiu metu, būdami skirtinguose pasaulio taškuose. Visgi, vis pasikartojantys kolegų kūrybos elementų naudojimas savo darbuose mūsų bendruomenei garbės nedaro. Sėkmės ir kūrybiškumo visiems.

  5. Kaunas man atrodo seniai mastelyje yra pasiklydes. Miestas jau 20 metu mazeja, bet svarbiausius miesto objektus vistiek ismeto po visa teritorija, kaip kokis Paryzius. Didybes manija – sunkiai gydomas susirgimas.

  6. Neverta tusciai gincytis. Man absoliut aisku, kad jeigu Kongresus statytu rimta privati kompanija, tai atsirastu ir tarpdisciplinines grupes, ir biznio ekspertai, ir tt.
    Kadangi projekta stumia savivaldybe, tai jiems giliai nusikoset, veiks tie rumai ar neveiks. Kapsule ikas, eurus pasidalins, per atidaryma pasifotografuos ir ciau, Kongresai.
    Elementarus klausimas konkurso laimetojams – kokius viesus miesto objektus pesciomis galima pasiekti is Kongresu? Viesbucius? Restoranus? Parodu sales? Universitetus? Laisves aleja?
    Nieko, gerbiamieji, deja. Cia jums ir atsakymas.

  7. na, kolega, nereikejo taip ziauriai. leiskite jaunimui pasvajoti.
    iki 30 metu kas antras architektas ligiuojasi su rem kolhaasu, po to – su ambrasu, o virs 50 – nebent su savo boba.
    realizmui reikia asmenines patirties. daug asmenines patirties.

  8. Jūs, kolegos, masteliuose nepasiklydot? OMA dirba virš 200 pasaulinio lygio specialistų, JADe – iki 100 LT lygio, konkurse dalyvavusiuose kolektyvuose 4-5 miesto lygio geriausiu atveju.

  9. OMA architektų biuras,rengdamas urbanistinį projektą bendradarbiauja su įvairių sričių konsultantais (galite juos vadinti ekspertais),bet galutinį sprendimą priima OMA,o ne „tarpdisciplinarinė ekspertų grupė“.

  10. Sutinku su NMS pastaba. Man atrodo, kad urbanistinis konkursas, ar ekspertų grupė (tarpdisciplininė ar ne) turi apibrėžti žymiai detalesnę strategiją kaip miestas turėtų elgtis ir kaip pozicionuoti tokį objektą, o tik tada arch konkursuotis. Todėl ir sakau, kad architektūrinių pasvarstymų kaip tas objektas žiūrisi ir kur maloniau įsipaišo čia nepakanka. Pirmiausia reikia vizijos įvertinančios socialinius, ekonominius, politinius, infrastruktūros klausimus.

  11. Problema matyt ne tiek visuomenes itraukime i projektavimo procesa, kiek nepasamdymas ekspertu, kurie is esmes pazista moderniu kongresu centru funkcionavima. Niekad nepatikeciau, kad jie butu pasiule tokiam nedideliam miestui kaip Kaunas statyti Kongresu rumus atskirtus nuo miesto centro, kitame upes krante.
    Matau tame logine klaida. Juo labiau, kad miestas, kaip suprantu, neturi pasiruoses jokios konkrecios urbanistines vizijos sitai teritorijai.

  12. Na, apibendrinant komentarus galima teigti, kad Lietuvoje urbanistikos vis dar tebe nėra.

  13. Nyderlanduose kažkaip arch konkursai yra arch konkursai, o urban konkursai yra urban konkursai ir tokių sukergtų pastato ir vietos parinkimo papaišaliojimu kokius gavo Kaunas ten tikrai nepakaktų. Ir tarpdisciplininės grupės Olandijoje vaidina šiokį tokį vaidmenį ir visuomenės įtraukimas į planavimo procesą nepamirštamas, o architektai kartais pasikviečiami kai urbanistai jau būna atlikę savo vaidmenį. Net tokie ofisai kaip OMA dirba komandoje su vienais geriausių urbanistų, nes architekto kaip visažinio Dievo Tėvo jiems nepakanka. Estija yra kitoks ir aišku mums geografiškai artimas pavyzdys. Ten architektūrinių konkursų ir realizuotų objektų yra tikrai įdomių, bet kalbant apie urbanistiką vien to neužtenka.

  14. Diletantico,NMS-taikliai save apibūdinot. Urbanistika-viena iš architektūros šakų. O ARCHITEKTŪRĄ kuria architektai, ne „tarpdisciplinarinės ekspertų grupės“. Nuvažiuokit į Olandiją ar Suomiją (arba bentjau į Estiją) ,kur nuolat vyksta architektūros konkursai ir įsitikinsit.

  15. Pritariu Diletantico. Konkursas neparuostas ir demonstruoja tradiciskai siaura kaunietiska mastyma. Svarbiausia, atseit, kaip pastatas atrodo ir kaip ziurisi miesto panoramose. XIX amziaus mentalitetas. Jokio supratimo apie modernu kongresu kompleksa ir apie tokio objekto funkcionavima mieste.

  16. tokiam pastatui vieta turėtų būti parinkta atsakingu interdisciplinarinės urbanistinės ekspertų grupės darbu, o ne artistiniais konkursiniais architektų pasišvaistymais.
    atseit pareinktoje vietoje negalės šis objektas tinkamai, visavertiškai atlikti būtent kultūrinės funkcijos.
    vakliškas popierinis lėktuvėlis – puikjiausia metafora, atspindinti kas ir kaip vyksta šiame mieste.

  17. tokiam pastatui vieta turėtų būti parinkta interdsciplinarinės urbanistinės ekspertų grupės darbu, o ne konkursiniais artistiniais architektų pasišvaistymais.
    parintoje vietoje negalės šis objektas visavertiškai atlikti kultūrinės misijos.
    vaikiškas popierinis lėktuvėlis – pati geriausia metafora, nusakanti kas ir kaip pas mus vyksta.

  18. smagu, yra visai neblogų sprendimų.

  19. …jauciu ar tik nebus Adomaviciaus gaujos Kitame Krante pripeduota.

  20. kaip tokiam sudinam konkursui, visai neblogas finalas

  21. o tai kur urbanistine konkurso dalis??

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Klaipėdos m. rytinės dalies B teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas

PRISTATYS 3 ALTERNATYVAS: Klaipėdos rytinės dalies susisiekimo infrastruktūra

2020 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija rengia Klaipėdos m. rytinės dalies B teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą. Parengtos trys koncepcijos alternatyvos bus aptartos kovo 16 dieną

Hybrid Space Lab

HIBRIDINĖS ERDVĖS: E.Sikiaridi pokalbis apie urbanistinius ir erdvinius fenomenus

2020 vasario 27Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros fondo ciklą „Regeneracija [ir jos įtampos]“ kitą savaitę pratęs Elizabeth Sikiaridi. Daugiausia Vokietijoje dirbanti architektė urbanistė pokalbyje „Hibridinės erdvės“ aptars mūsų santykį su urbanistiniais

Marija Drėmaitė

DR. MARIJA DRĖMAITĖ: Socialistinė urbanistika Lietuvoje – tarp paradinės ir ūkinės

2020 vasario 252 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno fotografijos galerijoje vyks Marijos Drėmaitės paskaita apie socialistinę urbanistiką Lietuvoje. Tai – Anton Roland Laub parodą „Mobilios bažnyčios“ lydintis, visiems atviras ir nemokamas renginys.

PUPA

PUPA PASIŽYMĖJO ŠVEDIJOJE: Lietuviai tapo laureatais urbanistiniame konkurse „Europan 15“

2019 gruodžio 22 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) ką tik nuskynė laurus urbanistiniame konkurse „Europan“. Lietuviai apdovanoti už Enkopingo mietui Švedijoje parengtą projektą „Live + Work +

Vilniaus geležinkelio stotis

PROJEKTAS „VILNIUS CONNECT“: Teritorijos plėtros koncepcijų viešas pristatymas-diskusija

2019 lapkričio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Rengiamas „Vilnius Connect“ teritorijos plėtros koncepcijų viešas pristatymas-diskusija su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais, detaliojo plano rengėjais, projekto partneriais ir suinteresuotomis grupėmis Šiuo metu rengiamas Vilniaus

Aukštoji Freda

AUKSINĖ VIETA – PRAMONEI: Aukštosios Fredos 30 ha sklypą Kaunas užleis gamybai

2019 lapkričio 141 KomentarasPILOTAS.LT

30 ha teritorija Aukštojoje Fredoje, Lakūnų plente – bene vienintelė tokio dydžio neužstatyta vieta Kauno centro pašonėje. Nenuostabu, jog ji netruko įgyti miesto „auksinės teritorijos“

upė

URBANISTIKA IR KLIMATO KAITA: 13-asis Lietuvos urbanistinis forumas

2019 lapkričio 81 KomentarasPILOTAS.LT

LR Aplinkos ministerija šiemet rengia 13-ąjį Lietuvos urbanistinį forumą. Renginyje bus dalinamasi informacija apie urbanistiką ir klimato kaitą bei tradiciškai bus įteikti Aplinkos ministerijos apdovanojimai

Vilniaus kongresų rūmai

POSĖDŽIAVO VAUET: Pritarė Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos pasiūlymams

2019 spalio 225 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (VAUET) neseniai pritarė 14 ha teritorijos prie Šešuolių, Sidaronių, Mozūriškių gatvių detaliojo plano koncepcijai bei Vilniaus

Sevilija

DISKUSIJA KLAIPĖDOJE: Miestų gerovė ir šiuolaikiniai kultūros centrai

2019 spalio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje rengiama diskusija „Miestų gerovė ir šiuolaikiniai kultūros centrai“. Renginys skirtas gilesniam Lietuvos miestų raidos procesų suvokimui ir kultūrinės bendruomenės, atstovaujančios įvairioms kūrybinių industrijų sritims,

„Vilnius Connect“  kūrybinės dirbtuvės

SOSTINĖS STOTIES RAJONAS: „Vilnius Connect“ kūrybinių dirbtuvių rezultatai ir rekomendacijos

2019 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje neseniai buvo pristatyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ inicijuotų stoties rajono pertvarkos architektūrinių – urbanistinių kūrybinių dirbtuvių rezultatai – ekspertų rekomendacijos. Tai pirmas žingsnis

Vilniaus geležinkelio stotis

GELEŽINKELIO STOTIES TERITORIJA: Kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas

2019 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo viduryje Vilniaus Geležinkelių muziejuje įvyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose buvo generuojamos Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos idėjos. Rugsėjo 24 dieną su šių dirbtuvių rezultatais bus

Lietuva 2050

KOKIU KELIU EISIME? Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano forumas

2019 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje rengiamas VII Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano forumas „Lietuvos teritorija 2050 m. Kokiu keliu eisime?“. Tai taip pat bus ir viešoji konsultacija, kurios metu

Vilnius

SUPROJEKTAVO ATEITĮ: Vilniaus  bendrasis planas jau  finišo tiesiojoje

2019 rugsėjo 181 KomentarasPILOTAS.LT

Po daugiau nei 3 metus vykusių rengimo ir derinimo darbų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas jau finišo tiesiojoje – jam pritarė visos institucijos. Gavus

Kraštovaizdžio kaitos procesai, LRBP koncepcija

LIETUVOS BENDRASIS PLANAS: Parengtos dvi koncepcijos alternatyvos

2019 rugsėjo 61 KomentarasPILOTAS.LT

LR Aplinkos viceministras Marius Narmontas Seimo nariams vakar pristatė Naujojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) koncepciją bei strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą. Pristatytoji koncepcija po

Klaipėdos bendrasis planas

KLAIPĖDOS RAT: Sprendimas dalinti uostamiestį į dvi dalis – klaidingas

2019 liepos 171 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) išnagrinėjo preliminarius Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius ir pateikė platų sąrašą rekomendacijų jo rengėjams. Visgi labiausiai kliuvo klaidingas pirminis

Utenos Vyžuonaičio parkas

URBANIZACIJOS PROGRESAS: Urbanistinės plėtros darbo grupė turi pasiūlymų

2019 birželio 172 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmų Urbanistinės plėtros darbo grupė, su pirmininke Giedre Ratkute ir KTU Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovu arch. dr. Evaldu Ramanausku

Utenos Vyžuonaičio parkas

PANEVĖŽIO RAT: Utenos Vyžuonaičio parke prioritetas – gyventojų rekreacija

2019 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio regioninė architektūros taryba (RAT) atliko Utenos Vyžuonaičio parko teritorijos detaliojo plano dviejų koncepcijos variantų vertinimą. Pasak ekspertų, prioritetas turėtų būti skirtas rekreacijai. INTEGRACIJA Į

Zigmas Jonas Daunora

ZIGMAS J.DAUNORA: Koordinuotos urbanistinės plėtros tyrinėtojas.

2019 gegužės 302 KomentaraiPILOTAS.LT

Vienas žymiausių Lietuvos urbanistų, profesorius Zigmas Jonas Daunora (Daunoravičius) švenčia 85-metį. Likimas per 60 profesinės veiklos metų leido architektui sukaupti unikalios patirties. Pradėjęs karjerą kaip

Miesto kultūra

MIESTO FORMA IR GATVĖS KULTŪRA: Prof. K.Zaleckio sąsajų paieškos Kaune

2019 gegužės 20Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (VDA KF) tęsiasi paskaitų ciklas „Miesto kultūra. Miestai be miestiečių“, organizuojamas Architektūros katedros. Artimiausiu metu pagal jo programą svečiuosis Kauno

BRUT

PARODA „BRUT“: Į Lietuvos ir Škotijos urbanistiką per brutalizmo architektūros prizmę

2019 balandžio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ atidaroma tarpdisciplininio meno kūrėjos Marijos Nemčenko paroda „Brut“. Iš Lietuvos kilusi menininkė, gyvenanti ir kurianti Škotijoje, savo darbų

Arata Isozaki

BESIGRUMIANTYS MIESTAI: Japonijos urbanistiniai projektai nuo 1960-ųjų

2019 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje atidaroma keliaujanti paroda, skirta Japonijos urbanistikai. Parodos išeities taškas – žinomų japonų architektų XX amžiaus vidurio urbanistinės vizijos ir jų atspindžiai. Balandžio

Klaipėdos rytinė dalis

KLAIPĖDOS RAT: Pradėti reikia nuo urbanistinės plėtros koncepcijos

2019 kovo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos RAT išnagrinėjo pradedamo rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiojo plano urbanistines idėjas. Kritiškai jas įvertinę ekspertai, pasiūlė skelbti urbanistinės

Lietuvos bendrasis planas

LIETUVOS BENDRASIS PLANAS: Apskrito stalo diskusija su architektais

2019 vasario 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šiuo metu yra rengiamas Lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas. Kovo 4 dieną aplinkos ministerijoje vyks apskritojo stalo diskusija, kuria siekiama, toliau formuojant bendrojo plano koncepcijos

urbanistika Šiauliuose

60 METŲ ŠIAULIŲ URBANISTIKOS: Prof. A.Vyšniūno knygos pristatymas

2019 vasario 13Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius pristato ilgai brandintą idėją – savo pastangomis išleistą knygą „Architektūrinės ir Urbanistinės idėjos Šiauliuose“. Urbanisto prof. Algio Vyšniūno knyga apima

Vilniaus kongresų rūmai

VAUET SVARSTĖ 2 PROJEKTUS: Pritarta Vilniaus kongresų rūmų auginimui

2019 sausio 2311 KomentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (VAUET) posėdyje neseniai apsvarstė 2 projektus. Ekspertai pakartotinai aptarė Vilniaus Kongresų rūmų rekonstravimo projektinius pasiūlymus