images_phocagallery_2044_kauno_kong_1210_2044_kongr_1v_121000_e04_xxx

KAUNAS PASIRINKO://KONGRESŲ RŪMŲ KONKURSE LAIMĖJO KITAS KRANTAS

Kaunas pasiryžęs statyti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus, kurių vidaus erdvėse sutilptų 2.200 – 3.000 žiūrovų. Ką tik pasibaigęs supaprastintas atviras konkursas turėjo padėti surasti vietą, kur šie rūmai galėtų stovėti. Paskelbus pastarojo konkurso rezultatus, paaiškėjo, kad laimėjo vieta kitame Nemuno krante. Beje, pastarosios nebuvo tarp tų 6, kurias savivaldybė kartu su konkurso organizatoriais parinko rūmams.

PARINKO 6 GANA ATSITIKTINES VIETAS

Kaunas apie kongresų bei konferencijų centrą svajoja jau seniai. Manoma, kad toks statinys padėtų išspręsti ir koncertams pritaikytos vidutinės salės poreikį. VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba ką tik surengtas supaprastinto atviro kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkursas turėjo duoti atsakymą, kur šis svarbus miestui statinys galėtų atsirasti.

Konkurso dalyviams buvo pasiūlytos 6 labai skirtingos ir menkai išanalizuotos vietos: Nemuno sala, viešosios paskirties sklypas šalia Kauno piliavietės, buvusios Aviacijos gamyklos teritorija (Europos pr. 5), sklypas šalia AB „Kauno grūdai“ komplekso (H. ir O. Minkovskių g. 63) ir Kalniečių parkas. Kalbama, kad šios vietos tiesiog mašinaliai „pasiskolintos“ iš kiek anksčiau planuotų siūlyti naujajai Kauno savivaldybei.

Architektams taip pat pasiūlyta pasvarstyti apie galimybę Kongresų ir koncertų rūmus įrengti rekonstruotoje Kauno sporto halėje, tačiau šio sumanymo perspektyvos neįžvelgė nė vieni konkurso dalyviai. Laimei konkurso dalyviai galėjo rūmams siūlyti ir naujų vietų.

DAVĖ KRITIKOS ORGANIZATORIAMS IR DALYVIAMS

Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų vietos parinkimo konkursui savo analizes bei siūlymus iš viso pateikė 14 architektūrinių komandų. Nors dauguma jų šį objektą komponavo savivaldybės parengtose vietose, tačiau buvo siūloma keletas ir naujų – Ramybės parko teritorijoje, „Britanikos“ viešbučio sklype, kairiajame Nemuno krante ties Senamiesčiu. Konkursinius darbus recenzavęs urbanistas A.Vyšniūnas viešajame projektų aptarime turėjo daug priekaištų konkurso rengėjams dėl pernelyg plačios apimties ir neaiškiai suformuluotų sąlygų, kurios paliko vietos manipuliacijai bei lėmė miglotas paties konkurso „žaidimo taisykles“. Atrodo, tai jau tampa Kauno konkursų Achilo kulnu. Konkursui pateiktuose darbuose šįkart tai atsispindėjo chaotiška įvairove projektinės medžiagos, kurią kartais buvo sunku palyginti. Daugelio konkurso dalyvių darbai toli išėjo už vietos parinkimo ribų ir bemaž siekė techninio projekto lygį. Pateiktose analizėse naudotos skirtingos, o dažnai ir – seklios,  metodikos. A.Vyšniūnas jose pasigedo urbanistinio požiūrio.

Vis dėlto konkurso recenzentai – urbanistas A.Vyšniūnas ir architektas L.Rekevičius – pažymėjo 2 vietas, kuriose Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai galėtų atsirasti. Neseniai rezultatus paviešinusi konkurso vertinimo komisija originali nebuvo.

PASIŪLĖ PER NEMUNĄ ŽENGTI TIES SENAMIESČIU

Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkurso vertinimo komisijos pirmininkė J.Merkevičienė PILOTUI.LT sakė, kad žiuri narių požiūriai bemaž nesiskyrė. Prie tos pačios nuomonės, kaip recenzentų, prieita išanalizavus pateiktus pasiūlymus bei natūroje aplankius vietą kairiajame Nemuno krante priešais Senamiestį. Ši vieta ir buvo pripažinta geriausia rūmams.

Susumavus vertinimo komisijos narių rezultatus, paaiškėjo, kad 1-oji vieta ir 16.000 litų premija atiteko konkursiniam darbui devizu „Kitas krantas“. Šio konkursinio projekto autoriai jau pačiu pavadinimu įprasmino seną miesto norą peržengti upę bei tam surado geresnę vietą nei siūlytas bendrovės „Kauno grūdai“ komplekso sklypas – teritoriją priešais Senamiestį ties Nemuno salos smaigaliu, perspektyvinio Birštono gatvės tilto pašonėje. Skirtingai nei Žemutinės Fredos gilumoje esančioje vietoje, jų siūlomame alternatyviniame sklype prie vandens rūmus būtų galima statyti ir be aiškios aplinkinės teritorijos plėtros vizijos. Tai yra – jis galėtų funkcionuoti autonomiškai. Be to, tuomet pastato nuo miesto centro pusės neužgožtų ir saloje stovinti 17.500 vietų „Žalgirio“ arena, nekiltų didelių problemų dėl privažiavimo, nes transporto infrastruktūra čia išvystyta. Jo autoriai įsitikinę, kad toks sprendimas suteiktų teigiamą impulsą viso Nemuno kairiojo kranto urbanistinei raidai. Konkurso nugalėtojai „dėžės dėžėje“ principu projektuojamam pastatui pasiūlė sutekti tarsi iš popieriaus išlankstyto lėktuvėlio formą, kuri taip taktiškai užsimintų apie netoliese ant Aleksoto šlaito plytintį istorinį S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.

NAUJOS VIETOS PASIRODĖ GERESNĖS

2-oji vieta paskirta projekto devizu „Metropolitan ccK“ autoriams. Jie Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus pasiūlė statyti toje pačioje vietoje kaip ir konkursą laimėjęs kolektyvas. Šio autorių kolektyvo rūmų architektūros vizija – nuo Aleksoto šlaito tarsi atskilęs uolos luitas. Pastatas būtų formuojamas tarsi iš skulptūriškų gamtos elementų. Projekto „Metropolitan ccK“ kūrėjams už 2-ąją vietą bus įteikta 12.000 litų premija.

3-čioji vieta ir 8.000 litų premija atiteks projekto devizu „Kaunas C3“ autoriams. Jie Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmams taip pat numatė kitą nei vietą nei siūlė konkurso organizatoriai – Naujamiestyje. Projektuotojai įsitikinę, šios paskirties statinys turi būti ekonominiame ir kultūriniame miesto centre, tačiau dėl savo didelio tūrio – atitrauktas nuo Senamiesčio. Jų manymu, šiems rūmams įmanoma pritaikyti nuo sovietmečio stovinčio nebaigto statyti gelžbetoninio daugiaaukščio viešbučio, dabar žinomo kaip „Britanika“, sklypą.

4-ojoje vietoje liko dešiniajame krante Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus numatantis pasiūlymas „Kablys“, 5-ojoje – Nemuno saloje statinį įkomponavęs darbas devizu „Sala 2030“, o 6-ojoje – Neries krantinės teritoriją prie Kauno pilies siūlęs plėtoti dabas devizu „Tėkmė“. Pastarųjų 3 autorių kolektyvams bus įteiktos 3.000 litų dydžio paskatinamosios premijos.

KARTAIS REZULTATAS VIRŠIJA PASTANGAS

Apie kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus galvojantis Kaunas iki šiol neturėjo nei tokio statinio vizijos, nei pastebimo urbanistinio įdirbio šia kryptimi. Net ir dauguma konkurso dalyviams kartu su konkurso organizatoriais pasiūlytų vietų buvo iš piršto laužtos. Matyt, manyta, kad visa tai gali išspręsti vietos parinkimo konkursas. Apie vien gerais norais grįstą situaciją bylojo ir misto mero prieš konkursą viešai barstytos mintys turėti tokius rūmus Nemuno saloje. Vis dėlto ant šio kabliuko konkurso dalyvių užkibo palyginti nedaug.

Tačiau šį „smūginė“ Kauno valdžios taktika iš dalies, atrodo, pasiteisino – miestas gavo naują vietą, kuri ne tik tinka siūlomai funkcijai, bet ir išpildo pagrindines konkurse numatytas sąlygas – tinka naujam Kauno semantiniam simboliui bei padeda tvarkyti apleistas gretimas miesto centrui teritorijas. Tai taip pat būtų realus žingsnis miestui atsiveriant į upę. Visgi kartais rezultatas viršija pastangas, įdėtas jį pasiekti.

Konkursinių darbų autorių vokai bus atplėšti spalio 23 dieną 15 val. Kauno pilyje, kur ir dabar galima susipažinti ne vien su laureatų darbais, bet ir su kitais konkursiniais pasiūlymais. Jei Kauno valdžios noras mieste turėti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus nesikeis, neužilgo turėtume sulaukti ir architektūros idėjų konkurso. Žada būti įdomu.

Konkursinis darbas devizu „Kitas krantas“ (arch. UAB „Vilius ir partneriai“: V.Adomavičius, L.Gronskytė, M.Gipas, P.Kiškionis), 1-oji vieta.

Konkursinis darbas devizu „Metropolitan ccK“, (arch. UAB „TRYS A.M.“: K.Reimeris, A.Garšvaitė Reimerienė, S.Norviliūtė, E.Biretienė), 2-oji viet. 

Konkursinis darbas devizu „Kaunas C3“ (arch. P.Džervus), 3-oji vieta.

3 paskatinamosios premijos, po 3.000 litų.

Komentarai

  1. gerbimasis, jus ęsatia tobūlas!

  2. Ataskymas Laimonui Bogušui, gerbiamas kolega jei pirmas panaudosi exelio lentele savo darbe ar šriftą užrašysi arial stiliumi traktuosi kaip pasiskolinimu. Pagalvok.
    Gerbiami kolėgos išmokime gerpti laimėtojus ir nustokime mėtiti akmenis vieni kitiem i daržus.
    Gerbiami kolėgos retorinis klausimas, ar bent vienas iš čia komentuojančių dalivavote šiame konkurse?
    Jei nedalyvavote tai ko banbate.
    Jei dalyvavote kodel negalėjote padaryti dar geriau.
    Mažiau komentuokite ir bukite vienu žinksniu priekije.
    Nuoširdžiai sveikinu nugalėtojus. Puikus nugalėtojų darbas, gerai parinkta vieta, sėkmės įgivendinant.

  3. jeigu trukumas butu tik toks, koki mini laimonas bogusas, ji butu galima nuplauti buteliu gero vyno. bet kas man suras normalu laimejusio darbo sklypo plana su kontekstu, statau dar viena buteli.

  4. Sveikinu. Laimėjo geras darbas. Na, o bet tačiau, nors nugalėtojai ir neteisiami, norėčiau mesti labai nedidelį akmenėlį į jų daržą. Tikriausiai kiekvienam yra malonu būti cituojamam. Nugalėtojų darbe pateikiama teritorijų palyginimo – vertinimo lentelė be skrupulų „pasiskolinta“ iš analogiško formato konkurso Klaipėdoje – Muzikinio teatro vietos parinkimo – 2 vietos darbo laimėtojų (o jie yra architektai Laimonas Bogušas ir Vytis Cibulskis). AIšku, tai gali būti ir sutapimas – net ir kaitrinę lemputę bei radiją išrado du žmonės tuo pačiu metu, būdami skirtinguose pasaulio taškuose. Visgi, vis pasikartojantys kolegų kūrybos elementų naudojimas savo darbuose mūsų bendruomenei garbės nedaro. Sėkmės ir kūrybiškumo visiems.

  5. Kaunas man atrodo seniai mastelyje yra pasiklydes. Miestas jau 20 metu mazeja, bet svarbiausius miesto objektus vistiek ismeto po visa teritorija, kaip kokis Paryzius. Didybes manija – sunkiai gydomas susirgimas.

  6. Neverta tusciai gincytis. Man absoliut aisku, kad jeigu Kongresus statytu rimta privati kompanija, tai atsirastu ir tarpdisciplinines grupes, ir biznio ekspertai, ir tt.
    Kadangi projekta stumia savivaldybe, tai jiems giliai nusikoset, veiks tie rumai ar neveiks. Kapsule ikas, eurus pasidalins, per atidaryma pasifotografuos ir ciau, Kongresai.
    Elementarus klausimas konkurso laimetojams – kokius viesus miesto objektus pesciomis galima pasiekti is Kongresu? Viesbucius? Restoranus? Parodu sales? Universitetus? Laisves aleja?
    Nieko, gerbiamieji, deja. Cia jums ir atsakymas.

  7. na, kolega, nereikejo taip ziauriai. leiskite jaunimui pasvajoti.
    iki 30 metu kas antras architektas ligiuojasi su rem kolhaasu, po to – su ambrasu, o virs 50 – nebent su savo boba.
    realizmui reikia asmenines patirties. daug asmenines patirties.

  8. Jūs, kolegos, masteliuose nepasiklydot? OMA dirba virš 200 pasaulinio lygio specialistų, JADe – iki 100 LT lygio, konkurse dalyvavusiuose kolektyvuose 4-5 miesto lygio geriausiu atveju.

  9. OMA architektų biuras,rengdamas urbanistinį projektą bendradarbiauja su įvairių sričių konsultantais (galite juos vadinti ekspertais),bet galutinį sprendimą priima OMA,o ne „tarpdisciplinarinė ekspertų grupė“.

  10. Sutinku su NMS pastaba. Man atrodo, kad urbanistinis konkursas, ar ekspertų grupė (tarpdisciplininė ar ne) turi apibrėžti žymiai detalesnę strategiją kaip miestas turėtų elgtis ir kaip pozicionuoti tokį objektą, o tik tada arch konkursuotis. Todėl ir sakau, kad architektūrinių pasvarstymų kaip tas objektas žiūrisi ir kur maloniau įsipaišo čia nepakanka. Pirmiausia reikia vizijos įvertinančios socialinius, ekonominius, politinius, infrastruktūros klausimus.

  11. Problema matyt ne tiek visuomenes itraukime i projektavimo procesa, kiek nepasamdymas ekspertu, kurie is esmes pazista moderniu kongresu centru funkcionavima. Niekad nepatikeciau, kad jie butu pasiule tokiam nedideliam miestui kaip Kaunas statyti Kongresu rumus atskirtus nuo miesto centro, kitame upes krante.
    Matau tame logine klaida. Juo labiau, kad miestas, kaip suprantu, neturi pasiruoses jokios konkrecios urbanistines vizijos sitai teritorijai.

  12. Na, apibendrinant komentarus galima teigti, kad Lietuvoje urbanistikos vis dar tebe nėra.

  13. Nyderlanduose kažkaip arch konkursai yra arch konkursai, o urban konkursai yra urban konkursai ir tokių sukergtų pastato ir vietos parinkimo papaišaliojimu kokius gavo Kaunas ten tikrai nepakaktų. Ir tarpdisciplininės grupės Olandijoje vaidina šiokį tokį vaidmenį ir visuomenės įtraukimas į planavimo procesą nepamirštamas, o architektai kartais pasikviečiami kai urbanistai jau būna atlikę savo vaidmenį. Net tokie ofisai kaip OMA dirba komandoje su vienais geriausių urbanistų, nes architekto kaip visažinio Dievo Tėvo jiems nepakanka. Estija yra kitoks ir aišku mums geografiškai artimas pavyzdys. Ten architektūrinių konkursų ir realizuotų objektų yra tikrai įdomių, bet kalbant apie urbanistiką vien to neužtenka.

  14. Diletantico,NMS-taikliai save apibūdinot. Urbanistika-viena iš architektūros šakų. O ARCHITEKTŪRĄ kuria architektai, ne „tarpdisciplinarinės ekspertų grupės“. Nuvažiuokit į Olandiją ar Suomiją (arba bentjau į Estiją) ,kur nuolat vyksta architektūros konkursai ir įsitikinsit.

  15. Pritariu Diletantico. Konkursas neparuostas ir demonstruoja tradiciskai siaura kaunietiska mastyma. Svarbiausia, atseit, kaip pastatas atrodo ir kaip ziurisi miesto panoramose. XIX amziaus mentalitetas. Jokio supratimo apie modernu kongresu kompleksa ir apie tokio objekto funkcionavima mieste.

  16. tokiam pastatui vieta turėtų būti parinkta atsakingu interdisciplinarinės urbanistinės ekspertų grupės darbu, o ne artistiniais konkursiniais architektų pasišvaistymais.
    atseit pareinktoje vietoje negalės šis objektas tinkamai, visavertiškai atlikti būtent kultūrinės funkcijos.
    vakliškas popierinis lėktuvėlis – puikjiausia metafora, atspindinti kas ir kaip vyksta šiame mieste.

  17. tokiam pastatui vieta turėtų būti parinkta interdsciplinarinės urbanistinės ekspertų grupės darbu, o ne konkursiniais artistiniais architektų pasišvaistymais.
    parintoje vietoje negalės šis objektas visavertiškai atlikti kultūrinės misijos.
    vaikiškas popierinis lėktuvėlis – pati geriausia metafora, nusakanti kas ir kaip pas mus vyksta.

  18. smagu, yra visai neblogų sprendimų.

  19. …jauciu ar tik nebus Adomaviciaus gaujos Kitame Krante pripeduota.

  20. kaip tokiam sudinam konkursui, visai neblogas finalas

  21. o tai kur urbanistine konkurso dalis??

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Vilniaus oro uostas

LIETUVOS ORO UOSTAI KYLA: Parengtas ambicingas 30 metų plėtros planas

2024 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Plėtros projektus aktyviai įgyvendinantys Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą (angl. „master plan“) iki 2052 metų. Tris oro uostus Lietuvoje valdanti bendrovė

ssva

IEŠKOMI URBANISTIKOS ASAI: Mindaugas Pakalnis buria kompetentingą urbanistų komandą

2023 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) ieško urbanistikos asų. Urbanistikos specialistų laukiama neseniai įkurtame specialiame Urbanistikos padalinyje, kuriam vadovauja buvęs Vilniaus vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. „Augančio

GIS

TARPTAUTINĖ GIS DIENA: Geodizainas tampa dabartinių miestų metodu

2023 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien neįsivaizduojame gyvenimo be skaitmeninių žemėlapių, kurių pagalba galime rasti mums reikalingą maršrutą, konkrečią vietą ir kitaip orientuotis aplinkoje bet kurioje pasaulio vietoje. Jų sudarymui

Mindaugas Pakalnis

SSVA PLANUOJA BŪSIMĄ VEIKLĄ: Teiks pagalbą miestų planavimo klausimais

2023 lapkričio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) teiks metodinę pagalbą savivaldybėms miestų planavimo klausimais. SSVA perduodamos Lietuvos bendrojo plano stebėsenos ir jo įgyvendinimo savivaldybių bendruosiuose planuose funkcijos

forum_vn_231100_e01_xxx

DAUGIAU TEISIŲ PLANUOJANT ATEITĮ: Vilniuje vyksta Urbanistikos forumas

2023 lapkričio 91 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien vykstančiame XVII Lietuvos urbanistiniame forume, kurį organizuoja Aplinkos ministerija, Vilniaus ir Tauragės merai, žinomi šalies architektai, urbanistai, statybininkai, nekilnojamojo turto vystytojai, mokslininkai, ekspertai, bendruomenių

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

TVARIOS LIETUVOS VIZIJA: Vilniuje rengiamas XVII Lietuvos urbanistinis forumas

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija rengia XVII Lietuvos urbanistinį forumą „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“. Šių metų forume bus aptarta tvarios Lietuvos vizija, kaip ji

uosta_kl_231000_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLĖSIS: Imsis pietinės dalies 100 ha sausumos teritorijos

2023 spalio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto

pakal_po_231000_e01_xxx

BE DARBO NEUŽTRUKO: Mindaugas Pakalnis imasi naujo urbanistinio iššūkio

2023 spalio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kiek daugiau nei prieš porą mėnesių sostinės vyriausiojo architekto postą palikęs Mindaugas Pakalnis ilgai be darbo neišbuvo. 5 metus itin karštame Vilniaus savivaldybės poste išsilaikęs ir

Kongresų rūmų salė

NAUJI AKUSTIKOS STANDARTAI: Baigiama rekonstruoti Vilniaus kongresų rūmų salė

2023 rugsėjo 14Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras surengė išskirtinį naujai rekonstruotos Vilniaus kongresų rūmų salės pristatymą. Planuojama, jok kitais metais duris atversianti pagal naujausius standartus įrengta ir išskirtine

Rail Baltica stotis

„RAIL BALTICA“ STOTIS PANEVĖŽYJE: Naujos perspektyvos urbanistinei plėtrai

2023 rugpjūčio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Šiuo metu Aukštaitijos sostinės visuomenei pristatomos 3 europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio plėtros alternatyvos. Kaip prioritetinė įvardijama galimybė Panevėžio tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį įrengti miesto

Užusienis

PLANUOJA „SAVARANKIŠKĄ“ RAJONĄ: „Darnu Group“ Vilniuje įsigijo 65 ha teritoriją

2023 balandžio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ užbaigė sklypų įsigijimo sandorius sostinės pietinėje dalyje, Užusienyje. Čia 65 ha teritorijoje tarp Eišiškių pl. ir P.Joniko gatvės įmonė

vasil_vn_230400_e03_xxx

ŽAIDŽIANT VILNIŲ: Bravūriški A.Vasiliausko „urbanistiniai paišdykavimai“ akina susimąstyti

2023 balandžio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Idėjų nestokojantis jaunos kartos fotomenininkas Adas Vasiliauskas neseniai pradėjo įgyvendinti naują projektą – „Žaidžiu Vilnių“. Visuomenės susidomėjimo greitai susilaukusiame savo fotomontažų projekte žinomus Vilniaus pastatus

Stokholmas

DARNŪS IR GYVYBINGI MIESTAI: Aktualus pranešimas ir parodos atidarymas Klaipėdoje

2023 kovo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos architektų sąjungos Kauno apskrities organizacijos (LASKAO) salėje rengiamas parodos „Darnūs Šiaurės šalių miestai“ atidarymas bei urbanistų studijos PUPA ⁄ Life over space pranešimo

Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold

ATVYKSTA MIESTŲ LYDERIAI: Vilnius rengia tarptautinę čempionų konferenciją

2023 sausio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kitą savaitę į Vilnių rinksis Europos miestų merai, lyderiai ir ekspertai – sostinės savivaldybė organizuoja tarptautinę konferenciją „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“. Vilniaus 700-ojo

sovietmečio daugiabučiai

SOVIETMEČIO DAUGIABUČIAI: Transformacijos kompleksinių strategijų pristatymas

2022 gruodžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Firmos „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ urbanistai nesenai atliko sovietmečio daugiabučių urbanistinę ir architektūrinę analizę bei parengė transformacijos strategijų viziją. Su atliktu darbu bus galima

Frankfurtas

URBANISTIKOS KOKYBĖ IR IŠŠŪKIAI: Įvyks XVI Lietuvos urbanistinis forumas

2022 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šiuolaikiniai pasaulio miestai patiria vis daugiau naujų iššūkių – pandemija, klimato atšilimas ar net karas. Apie architektūros ir urbanistikos kokybę bei jos pritaikymą sparčiai besikeičiančiame

geležinkeliai

„EUROCITIES“ VILNIUJE: Geležinkelių teritorijai vizijos ieškojo dirbtuvėse

2022 birželio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus centre, tarp Naujamiesčio ir Naujininkų, išsidėsčiusi didžiulė geležinkelių pramonei naudojama teritorija ateityje gali tapti svarbiu vilniečių traukos tašku. Į sostinėje vyksiančias „Eurocities“ architektūros dirbtuves

Šnipiškės

ŠNIPIŠKĖS NAUJINASI: Atidaryta beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė

2022 gegužės 231 KomentarasPILOTAS.LT

Ryškiais kontrastais žymios Šnipiškės atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių neseniai šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė. Nuo šiol čia galima ne

geležinkelis

PATVIRTINTA „RAIL BALTICA“ TRASA: Pasirinkta trumpiausia ir atokiausia alternatyva

2022 gegužės 17Be komentarųPILOTAS.LT

Susisiekimo ministerija po aktyvių diskusijų ir pokalbių su savivaldybių atstovais ir visuomene patvirtino „Rail Balticos“ geležinkelio trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvą.

Paupys

TARP 4 GERIAUSIŲ: Vilniaus Paupio rajonas varžosi pasaulinėje NT parodoje

2022 vasario 222 KomentaraiPILOTAS.LT

Paupys – pirmasis lietuviškas nekilnojamojo turto projektas, nominuotas prestižiniuose MIPIM nekilnojamojo turto apdovanojimuose. Šiemet jis Kanuose pretenduoja tapti geriausiu urbanistiniu projektu pasaulyje. Pasaulinėje parodoje MIPIM,

Tulpės

KAUNO „PILIAMIESČIO“ KONKURSAS: Žiuri išrinko 3 finalininkų kolektyvus

2022 vasario 141 KomentarasPILOTAS.LT

Kompanijos „YIT Lietuva“ atvirame „Piliamiesčio“ plėtros architektūriniame konkurse išrinktos 3 geriausios vizijos. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus kartu su statybų bendrove „YIT Lietuva“ organizuotam konkursui

SBA Urban

SBA LOGISTIKOS MIESTELIS: Plėtotojų tarptautiniame konkurse varžosi 6 idėjos

2022 vasario 93 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT dar pernai skelbė,  kad SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto plėtotoja „SBA Urban“ šalia Vilniaus-Kauno greitkelio įsigijo 12,5 ha sklypą ir jame ėmė planuoti naujos koncepcijos

Sevilija

MENIŠKUMAS URBANISTIKOJE: Nuotolinė kvalifikacijos tobulinimo kursų paskaita

2021 gruodžio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Viešoji įstaiga Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) pakvietė į kvalifikacijos tobulinimo kursų paskaitą, kuri aptars meniškumo veiksnį urbanistikoje. Urbanistinio projektavimo meniniai principai klausytojams bus

urbanistika

KVIEČIAMAS URBANISTINIS FORUMAS: Ant diskusijų stalo – urbanistikos kokybė

2021 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Šį penktadienį LR Aplinkos ministerija rengia XV Lietuvos urbanistinį forumą. Pagrindinė renginio tema – „Urbanistikos kokybė šiandien: aktualijos, iššūkiai, perspektyvos“. Lapkričio 26 dieną (penktadienį) 9

Nemunas

SUPLANAVO ATEITĮ: Vyriausybė patvirtino Lietuvos teritorijos bendrąjį planą

2021 rugsėjo 301 KomentarasPILOTAS.LT

Vakar Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis, ekspertais ir mokslininkais parengtam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP). Šis planavimo dokumentas numato, kaip artimiausią dešimtmetį