KAUNAS PASIRINKO://KONGRESŲ RŪMŲ KONKURSE LAIMĖJO KITAS KRANTAS

Kaunas pasiryžęs statyti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus, kurių vidaus erdvėse sutilptų 2.200 – 3.000 žiūrovų. Ką tik pasibaigęs supaprastintas atviras konkursas turėjo padėti surasti vietą, kur šie rūmai galėtų stovėti. Paskelbus pastarojo konkurso rezultatus, paaiškėjo, kad laimėjo vieta kitame Nemuno krante. Beje, pastarosios nebuvo tarp tų 6, kurias savivaldybė kartu su konkurso organizatoriais parinko rūmams.

PARINKO 6 GANA ATSITIKTINES VIETAS

Kaunas apie kongresų bei konferencijų centrą svajoja jau seniai. Manoma, kad toks statinys padėtų išspręsti ir koncertams pritaikytos vidutinės salės poreikį. VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba ką tik surengtas supaprastinto atviro kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkursas turėjo duoti atsakymą, kur šis svarbus miestui statinys galėtų atsirasti.

Konkurso dalyviams buvo pasiūlytos 6 labai skirtingos ir menkai išanalizuotos vietos: Nemuno sala, viešosios paskirties sklypas šalia Kauno piliavietės, buvusios Aviacijos gamyklos teritorija (Europos pr. 5), sklypas šalia AB „Kauno grūdai“ komplekso (H. ir O. Minkovskių g. 63) ir Kalniečių parkas. Kalbama, kad šios vietos tiesiog mašinaliai „pasiskolintos“ iš kiek anksčiau planuotų siūlyti naujajai Kauno savivaldybei.

Architektams taip pat pasiūlyta pasvarstyti apie galimybę Kongresų ir koncertų rūmus įrengti rekonstruotoje Kauno sporto halėje, tačiau šio sumanymo perspektyvos neįžvelgė nė vieni konkurso dalyviai. Laimei konkurso dalyviai galėjo rūmams siūlyti ir naujų vietų.

DAVĖ KRITIKOS ORGANIZATORIAMS IR DALYVIAMS

Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų vietos parinkimo konkursui savo analizes bei siūlymus iš viso pateikė 14 architektūrinių komandų. Nors dauguma jų šį objektą komponavo savivaldybės parengtose vietose, tačiau buvo siūloma keletas ir naujų – Ramybės parko teritorijoje, „Britanikos“ viešbučio sklype, kairiajame Nemuno krante ties Senamiesčiu. Konkursinius darbus recenzavęs urbanistas A.Vyšniūnas viešajame projektų aptarime turėjo daug priekaištų konkurso rengėjams dėl pernelyg plačios apimties ir neaiškiai suformuluotų sąlygų, kurios paliko vietos manipuliacijai bei lėmė miglotas paties konkurso „žaidimo taisykles“. Atrodo, tai jau tampa Kauno konkursų Achilo kulnu. Konkursui pateiktuose darbuose šįkart tai atsispindėjo chaotiška įvairove projektinės medžiagos, kurią kartais buvo sunku palyginti. Daugelio konkurso dalyvių darbai toli išėjo už vietos parinkimo ribų ir bemaž siekė techninio projekto lygį. Pateiktose analizėse naudotos skirtingos, o dažnai ir – seklios,  metodikos. A.Vyšniūnas jose pasigedo urbanistinio požiūrio.

Vis dėlto konkurso recenzentai – urbanistas A.Vyšniūnas ir architektas L.Rekevičius – pažymėjo 2 vietas, kuriose Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai galėtų atsirasti. Neseniai rezultatus paviešinusi konkurso vertinimo komisija originali nebuvo.

PASIŪLĖ PER NEMUNĄ ŽENGTI TIES SENAMIESČIU

Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkurso vertinimo komisijos pirmininkė J.Merkevičienė PILOTUI.LT sakė, kad žiuri narių požiūriai bemaž nesiskyrė. Prie tos pačios nuomonės, kaip recenzentų, prieita išanalizavus pateiktus pasiūlymus bei natūroje aplankius vietą kairiajame Nemuno krante priešais Senamiestį. Ši vieta ir buvo pripažinta geriausia rūmams.

Susumavus vertinimo komisijos narių rezultatus, paaiškėjo, kad 1-oji vieta ir 16.000 litų premija atiteko konkursiniam darbui devizu „Kitas krantas“. Šio konkursinio projekto autoriai jau pačiu pavadinimu įprasmino seną miesto norą peržengti upę bei tam surado geresnę vietą nei siūlytas bendrovės „Kauno grūdai“ komplekso sklypas – teritoriją priešais Senamiestį ties Nemuno salos smaigaliu, perspektyvinio Birštono gatvės tilto pašonėje. Skirtingai nei Žemutinės Fredos gilumoje esančioje vietoje, jų siūlomame alternatyviniame sklype prie vandens rūmus būtų galima statyti ir be aiškios aplinkinės teritorijos plėtros vizijos. Tai yra – jis galėtų funkcionuoti autonomiškai. Be to, tuomet pastato nuo miesto centro pusės neužgožtų ir saloje stovinti 17.500 vietų „Žalgirio“ arena, nekiltų didelių problemų dėl privažiavimo, nes transporto infrastruktūra čia išvystyta. Jo autoriai įsitikinę, kad toks sprendimas suteiktų teigiamą impulsą viso Nemuno kairiojo kranto urbanistinei raidai. Konkurso nugalėtojai „dėžės dėžėje“ principu projektuojamam pastatui pasiūlė sutekti tarsi iš popieriaus išlankstyto lėktuvėlio formą, kuri taip taktiškai užsimintų apie netoliese ant Aleksoto šlaito plytintį istorinį S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.

NAUJOS VIETOS PASIRODĖ GERESNĖS

2-oji vieta paskirta projekto devizu „Metropolitan ccK“ autoriams. Jie Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus pasiūlė statyti toje pačioje vietoje kaip ir konkursą laimėjęs kolektyvas. Šio autorių kolektyvo rūmų architektūros vizija – nuo Aleksoto šlaito tarsi atskilęs uolos luitas. Pastatas būtų formuojamas tarsi iš skulptūriškų gamtos elementų. Projekto „Metropolitan ccK“ kūrėjams už 2-ąją vietą bus įteikta 12.000 litų premija.

3-čioji vieta ir 8.000 litų premija atiteks projekto devizu „Kaunas C3“ autoriams. Jie Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmams taip pat numatė kitą nei vietą nei siūlė konkurso organizatoriai – Naujamiestyje. Projektuotojai įsitikinę, šios paskirties statinys turi būti ekonominiame ir kultūriniame miesto centre, tačiau dėl savo didelio tūrio – atitrauktas nuo Senamiesčio. Jų manymu, šiems rūmams įmanoma pritaikyti nuo sovietmečio stovinčio nebaigto statyti gelžbetoninio daugiaaukščio viešbučio, dabar žinomo kaip „Britanika“, sklypą.

4-ojoje vietoje liko dešiniajame krante Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus numatantis pasiūlymas „Kablys“, 5-ojoje – Nemuno saloje statinį įkomponavęs darbas devizu „Sala 2030“, o 6-ojoje – Neries krantinės teritoriją prie Kauno pilies siūlęs plėtoti dabas devizu „Tėkmė“. Pastarųjų 3 autorių kolektyvams bus įteiktos 3.000 litų dydžio paskatinamosios premijos.

KARTAIS REZULTATAS VIRŠIJA PASTANGAS

Apie kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus galvojantis Kaunas iki šiol neturėjo nei tokio statinio vizijos, nei pastebimo urbanistinio įdirbio šia kryptimi. Net ir dauguma konkurso dalyviams kartu su konkurso organizatoriais pasiūlytų vietų buvo iš piršto laužtos. Matyt, manyta, kad visa tai gali išspręsti vietos parinkimo konkursas. Apie vien gerais norais grįstą situaciją bylojo ir misto mero prieš konkursą viešai barstytos mintys turėti tokius rūmus Nemuno saloje. Vis dėlto ant šio kabliuko konkurso dalyvių užkibo palyginti nedaug.

Tačiau šį „smūginė“ Kauno valdžios taktika iš dalies, atrodo, pasiteisino – miestas gavo naują vietą, kuri ne tik tinka siūlomai funkcijai, bet ir išpildo pagrindines konkurse numatytas sąlygas – tinka naujam Kauno semantiniam simboliui bei padeda tvarkyti apleistas gretimas miesto centrui teritorijas. Tai taip pat būtų realus žingsnis miestui atsiveriant į upę. Visgi kartais rezultatas viršija pastangas, įdėtas jį pasiekti.

Konkursinių darbų autorių vokai bus atplėšti spalio 23 dieną 15 val. Kauno pilyje, kur ir dabar galima susipažinti ne vien su laureatų darbais, bet ir su kitais konkursiniais pasiūlymais. Jei Kauno valdžios noras mieste turėti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus nesikeis, neužilgo turėtume sulaukti ir architektūros idėjų konkurso. Žada būti įdomu.

Konkursinis darbas devizu „Kitas krantas“ (arch. UAB „Vilius ir partneriai“: V.Adomavičius, L.Gronskytė, M.Gipas, P.Kiškionis), 1-oji vieta.

Konkursinis darbas devizu „Metropolitan ccK“, (arch. UAB „TRYS A.M.“: K.Reimeris, A.Garšvaitė Reimerienė, S.Norviliūtė, E.Biretienė), 2-oji viet. 

Konkursinis darbas devizu „Kaunas C3“ (arch. P.Džervus), 3-oji vieta.

3 paskatinamosios premijos, po 3.000 litų.