images_pulsas_foto_romuv_kn_100500_bru_e01

MIESTAS KAIP ĮVYKIS//TOMO S. BUTKAUS MONOGRAFIJOS PRISTATYMAS ŠMC

Šiemet išleista Tomo S. Butkaus monografija „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ pati tapo įvykiu Lietuvos architektūriniame gyvenime. Mat autorius skaitytojams pateikė aktualų alternatyvų požiūrį į urbanistiką, kuris miestą traktuoja ne kaip formą, bet kaip procesą. Birželio 22 dieną Vilniuje įvyks monografijos pristatymas, kuriame dalyvaus pats monografijos autorius, kiti teoretikai.

 

Tomo S. Butkaus monografijos „Miestas kaip įvykis“ pristatymas numatytas Birželio 22 dieną (trečiadienį) 18 val. ŠMC skaitykloje. Pristatyme dalyvauja pats autorius bei filosofas Vytautas Rubavičius, urbanistas inžinierius Pranciškus Juškevičius, architektūros kritikė Rūta Leitanaitė. Renginys aktualus visiems besidomintiems šiuolaikine miesto kultūra, alternatyviais požiūriais bei į sau rūpimus klausimus nerandantiems atsakymų akademinėse urbanistinėse teorijose.

Idėjų menininko, architekto ir architektūros teoretiko Tomo S. Butkausknygos „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ pagrindinė tema – miesto kaip formos mutacija ir miesto kaip įvykio gimimas. Urbanistinės struktūros – vietos, objektai ir reiškiniai – šioje knygoje tiriami kultūrinių funkcijų požiūriu Visa tai nagrinėjama globalių transformacijų fone – vėlyvojo kapitalizmo, poindustrinės urbanizacijos, tinklaveikos visuomenės erdvėje. Monografijoje pristatomos charakteringiausios pastarųjų keturių dešimtmečių miestų kultūros idėjos, gilinamasi į kultūrinio potencialo struktūrą, aptariamos kultūrinių funkcijų raiškos formos ir modeliai. Monografija išsiskiria plačiu tarpdalykiniu požiūriu, kuris į lietuvišką miestų planavimo diskursą įveda kultūros paveldo terminalų, socialinių habitatų-monadų ir urbantektoninių lūžių teorijas. Knygoje lietuviška patirtis gretinama su Vakarų pasaulio miestų kultūros reiškiniais, iliustruotais gausia vizualine ir analitine medžiaga.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Eimutis Markūnas

MIESTO SPALVINIS KODAS: Eimučio Markūno tapyba ant OSB plokščių

2017 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos (VDA) galerijoje „Akademija“ atidaroma kauniečio menininko Eimučio Markūno personalinė paroda „Miesto spalvinis kodas“. Netikėtumu ir ekspresija grįstos didelio formato tapybos plokštumos yra

Beatriz Colomina

BEATRIZ COLOMINA: Žiniasklaida sukūrė naujos rūšies miestą

2017 lapkričio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Socialinė žiniasklaida sukūrė naujos rūšies virtualų miestą, kuris perėmė daugybę tradicinio miesto funkcijų. Apie tai išsamiai Architektūros [pokalbių] fondo Nacionalinėje dailės galerijoje rengiamoje paskaitoje pakalbės

Dislokacijos

MONOTONIŠKOS KASDIENYBĖS DYKUMOS: E.Ivanausko paroda „Dislokacijos“

2017 rugpjūčio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Evaldo Ivanausko fotografijų paroda „Dislokacijos“. Tai yra gyvenamo miesto fotografija, intelektuali, faktūriška, sluoksniška, nors ir bylojanti apie klajones po virtualiai

Liaudies meno inspiracijos

LIAUDIES MENO INSPIRACIJOS: Profesionalių menininkų paroda Kaune

2017 birželio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje atidaroma dailės paroda „Liaudies meno inspiracijos“. Jos tikslas – vizualaus meno renginys, aktualizuojantis ir analizuojantis lietuvių liaudies meno

gamta_vn_170100_e02_xxx

APIE GAMTĄ KITU KAMPU: Meninis mokslinis Vilniaus tyrimas

2017 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Miestas dažnai yra suvokiamas kaip gamtos antitezė – „ieškoti“ gamtos važiuojame į kaimą, mišką ar kalnus. Paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ siūlo radikaliai kitą požiūrį:

images_pulsas_foto_4785_nkvd_mu_160900_e02_xxx

TARDYMO SIAUBAS://KOVŲ IR KANČIŲ ISTORIJOS BUVUSIOJE TAURAGĖS NKVD BŪSTINĖJE

Tauragėje ką tik atidarytas iš pagrindų pertvarkytas Kovų ir kančių istorijos muziejus, pasakoje partizanų istorijas siūlo pajusti tardymo siaubą. Įspūdį dar labiau sustiprina faktas, jog

images_pulsas_foto_4678_parod_vn_160800_e01_xxx

DAILĖ IR MUZIKA://MENININKŲ IR KEISTUOLIŲ PARODA ŠV. JONO GATVĖS GALERIJOJE

Lietuvos dailininkų sąjungos Šv. Jono gatvės galerijoje, atidaroma šiuolaikinio meno paroda „Painting records“ – tapyba, grafika, objektai, skulptūra, fotografija. Parodos idėja – muzikos ir dailės

images_pulsas_foto_4475_pavel_pl_160400_e01_xxx

ŽEMAITIJOS KULTŪROS PAVELDAS://PASKAITA IR DISKUSIJA TELŠIUOSE

Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras Telšiuose nenustoja džiuginti edukaciniais renginiais. Šįkart čia numatyta paskaita ir diskusija apie seniausią Žemaitijos kultūros paveldą. Taip pat

images_pulsas_foto_4325_baltu_pl_160200_e01_xxx

BALTŲ ŽENKLAI TEKSTILĖJE://PARODA LIETUVOS KULTŪROS CENTRE, VARŠUVOJE

Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti įvairūs renginiai organizuojami ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas tokių – Lietuvos kultūros centre prie LR Ambasados Varšuvoje

images_pulsas_foto_4251_klaip_al_160100_e01_xxx

NEŽINOMI KLAIPĖDOS VAIZDAI://KĘSTUČIO DEMERECKO ALBUMO PRISTATYMAS

Uostamiesčio atgavimo dieną Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje bus pristatytas Kęstučio Demerecko knyga „Klaipėdos vaizdų albumas“. Albume surinkta ikonografinė medžiaga, kurios daugumą sudaro fotonuotraukos iš

images_phocagallery_4060_dirbt_birz_1510_4060_dirbt_bi_151000_e01_xxx

BIRŽŲ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS://PIRMASIS SUSITIKIMAS SUTRAUKĖ BŪRĮ BIRŽIEČIŲ

Biržuose prasidėjo kūrybinės dirbtuvės. Pirmajame jų renginyje idėjomis, kaip galėtų būti atnaujintos 5 viešosios erdvės Biržų centre, padalino miesto bendruomenė, visuomeninių organizacijų ir įstaigų atstovai,

images_pulsas_foto_3828_courb_di_150600_e01_xxx

CO-URBANISM://RENGINIŲ CIKLAS APIE BENDRADARBIAVIMO JUNGTIS MIESTE

Vilniuje prasideda renginių serija „Co-urbanism: bendradarbiavimo jungtys mieste“. Jos tema – bendradarbiavimo scenarijai ir atviros komunikacijos formos. Programoje – pranešimai, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės.

images_pulsas_foto_3771_serpy_fo_150500_e01_xxx

FOTOGRAFIJOS MĖNUO LENKIJOJE://I.ŠERPYTYTĖS FOTOPARODA MOCAK ERDVĖJE

Vienas žymiausių Lenkijoje tarptautinis fotografijos festivalis „Fotografijos mėnuo“ prasideda Indrės Šerpytytės fotografijų paroda „1944-1991“. Pirmą kartą Lenkijoje pristatomai fotomenininkės parodai, pasakojančiai apie pokario traumas ir

images_pulsas_foto_3410_miest_il_141100_e01_xxx

KOKS MIESTAS?://PRADEDAMAS 14-ASIS ARCHITEKTŪROS FONDO POKALBIŲ CIKLAS

Architektūros [pokalbių] fondas rengia keturioliktąjį pokalbių ciklą „Koks miestas?“. Jo pašnekovai iš Olandijos, Ispanijos, Danijos ir Lietuvos svarstys ar miestas, kuris neturi kultūrinės, politinės ar

images_phocagallery_3019_Doneckas TS Butkaus_pav_3019_tit_doneckas

LIETUVIŠKAS OPTIMIZMAS://T.S.BUTKAUS URBANISTINĖS KULTŪROS STUDIJA DONECKUI

Doneckas nūnai mirga pasaulio žiniasklaidos viršeliuose visai ne dėl angliakasių rekordų. Ukrainos šachtininkų sostinę savo “minkštaisiais” ir nelabai minkštaisiais ginklais isteriškai atakuojanti Rusija visiškai sujaukė

images_phocagallery_2463_serpe_gale_1305_2463_serpe_lo_130500_e01_xxx

„SERPENTINE“ PAVILJONAS 2013://LONDONE TUPIA PLIENINIS DEBESĖLIS

Garsi Londono galerija „Serpentine“ savo kasmetinio vasaros paviljono projektą šiemet patikėjo japonui Sou Fujimoto. Tai jauniausias bei dar tik kylantis architektas, kuriam užsakytas šios prestižinės

images_pulsas_foto_2381_ilciu_fo_130400_e01_xxx

PER FILOSOFINĘ PRIZMĘ://V.ILČIUKO VILNIAUS FOTOGRAFIJŲ PARODA BERLYNE

Berlyne atidaroma fotomenininko Vidmanto Ilčiuko paroda „Miestas“. Tai nuoseklus filosofiškas fotopasakojimas apie Vilnių, kuriame jungiasi bei atsiskiria ženklai ir vaizdai, šviesa ir tamsa, spalvų ir

images_phocagallery_2305_ferma_mvrd_1303_2305_ferma_HO_130300_e01_xxx

NAMAS-VAIDUOKLIS://STIKLINIS NAMAS CITUOJA TRADICINĘ OLANDIJOS ARCHITEKTŪRĄ

Olandijos Šijndelio (Schijndel) miestelio širdyje ką tik atsirado tradicinės išvaizdos sodyba. Vis dėlto konservatyvi jo architektūra tėra iliuzija – priėjus arčiau, paaiškėja, kad visas šio

images_phocagallery_2181_totog_jubi_1301_2181_e01

FOTOMĖGĖJŲ SĄJUNGAI – 80://RYŠKIAUSIŲ PRIEŠKARIO KŪRĖJŲ PARODA

Lietuvos fotografijos mokyklai pamatus padėjusiai Lietuvos fotomegėjų sąjungai šiemet sukanka 80 metų. Sausio 15 dieną Kauno fotografijos galerijoje įvyks šio reikšmingo šalies fotografijai jubiliejaus paminėjimas,

images_straipsniu_foto_2151_vgtu_cr_121200_e01_xxx

ARCHITEKTŪROS MOKSLAS://VGTU APGINTOS DAR 2 DISERTACIJOS

Lietuvos architektūros mokslininkų gretas ką tik jas papildė dvi jaunos perspektyvios asmenybės. Architektai ir architektūros teoretikai Arnoldas Gabrėnas ir Linas Krūgelis Lietuvos architektūros tyrinėjimų lauką

images_phocagallery_2146_disku_arch_1212_2146_disku_pl_121200_e02_xxx

[NE]LAISVĖS ARCHITEKTŪRA://KARŠTA ARCHITEKTŪROS TEORETIKŲ DISKUSIJA

Ilgai tylėję, šiuolaikinės architektūros teoretikai šiemet pagaliau pratrūko ir išleido 2 aktualias architektūros istorijos knygas, nušviečiančias sovietmečio bei nepriklausomybės architektūros tarpsnius Lietuvoje. Architektūros fondas, pasinaudodamas

images_straipsniu_foto_2075_narus_po_121100_e01_xxx

ARCHITEKTŪRA IR NUOBODULYS://AGNĖS NARUŠYTĖS PASKAITA

Prieš kelerius metus meno kritikė Agnė Narušytė išleido knygą „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“. Tačiau nuobodulys aiškiai būdingas ir kitoms 9-ojo dešimtmečio sovietinės visuomenės gyvenimo bei

images_pulsas_foto_1989_Arch_pokalb_tit

ERDVĖS ANTROPOLOGIJA://VIII ARCHITEKTŪROS POKALBIŲ FONDO CIKLAS

Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje šiandien prasideda jau aštuntasis Architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ciklas „Vieta. Erdvės antropologija“, kurį rengia menotyrininkė Ūla Tornau ir sociologė Vita Petrušauskaitė.

images_phocagallery_1866_cebur_arch_1207_1866_cebur_po_120700_e01_xxx

LIETUVIŲ ARCHITEKTŪROLOGIJOS PAMATININKAS//K.ČERBULĖNUI – 100

Pastaruoju metu visuomenėje ir tarp profesionalų kyla aštrių diskusijų apie įvairias kultūros paveldo problemas. Į jas pažvelgti giliau padėti galėtų geresnės šalies menotyros istorijos žinios.

images_straipsniu_foto_1529_marco_GB_120100_e01_xxx

POSTMODERNIZMO ARCHITEKTŪROS GALAS?//NUGRIAUS ŽINOMĄ LONDONO PASTATĄ

Architektūros teoretikas Ch. Jencksas kadaise paskelbė, kad moderni architektūra mirė 1972 metų liepos 15 dieną, 15 val. 32 min. Būtent tuomet, kai Amerikoje buvo pradėti