vanduo
OLANDAI EINA Į VANDENĮ//AMSTERDAME KURIASI PLŪDURIUOJANČIŲ NAMŲ RAJONAS
Kol mūsų miestai ir miesteliai į vandenį dar tik bando atsigręžt, Vakaruose vis daugėja pavyzdžių kaip galima gyventi prie pat vandens ar net ant vandens. Europoje šioje srityje ypač pažengę olandai – įvairios paskirties plūduriuojančių namų čia
ŠKOTAI GYVENS ANT VANDENS//DOKUOSE STATYS PLŪDURIUOJANTĮ KAIMELĮ
Gyvenimas ant vandens žmones traukia nuo seno. Bene didžiausia šiuolaikinė plūduriuojanti visuomenė Europoje įsikūrusi Amsterdamo kanaluose, tačiau ji ten kūrėsi gana spontaniškai. Planingą šiuolaikišką gyvenimo ant vandens koncepciją neseniai sukūrė architektūrinė komanda „Floating Concepts“ bei su ja
GERĖS BURIAVIMO INFRASTRUKTŪRA //ANTROSIOS KAUNO MARIŲ ĮLANKOS DETALUSIS
Kauno miesto tarybos kolegija nusprendė pavesti miesto administracijai įpareigoti biudžetinę įstaigą Kauno buriavimo mokyklą „Bangpūtys" rengti Kauno marių antrosios įlankos pakrantės detalųjį planą. Antroji Kauno marių įlanka, besišliejanti prie pirmosios, kurioje įsikūręs Kauno jachtklubas, pastaraisiais metais tapo
aisbe suom 1009** ALANDŲ AISBERGAI
Suomijai priklausančio Alandų salyno pakrantėje planuojama dirbtinių aisbergų sankaupa. Pagal austrų architekto Danielio Andersono parengtą projektinę koncepciją, Baltijos „aisbergai“ bus skirti poilsiauti vasarą. Kaip ir tikrų aisbergų, virš vandens kyšos tik plūduriuojančių namukų viršūnė, o diduma tūrio
nemun kaun 1009** KAUNAS IR NEMUNAS: MEILĖS ISTORIJA
Kauno ir Nemuno meilės istorija – nestandartinė. Neturinti analogų. Nepakartojama. Kadaise apdainuota Miščiukaitės, Ščiukaitės ir Tallatt-Kelpšaitės, nūn tapo primiršta, mažiau apdainuojama ir tvfilmuojama. Išsklaidykime šiuos abejingumo debesis. Atsisukime veidu į tai, kas amžina ir kasdien nepakartojama. Amžinai
URBANISTIKA DAROSI PADRIKA //NEMUNO IR NERIES SANTAKA MAITINAMA SKUBOTAIS PROJEKTAIS
Prieš kelerius metus Kauno valdžia urbanistinę „Naujojo kranto“ viziją dešiniajame Nemuno ir Neries krante vežė į Kanų nekilnojamojo turto parodą ir ją vadino miesto centro plėtra. Tuomet teigta, esą sutvarkytos Vilijampolės pakrantės dykros atgaivinsiančios Kauno visuomeninį gyvenimą
VESTUVĖS ATIDEDAMOS // EILINIAM VILNIAUS BANDYMUI SUSIJUNGTI SU NERIMI NEPRITARTA
Tarp dviejų Vilniaus tiltų – Geležinio Vilko ir Žaliojo – dešiniajame Neries upės krante plytinti teritorija jau keletą dešimtmečių yra viena labiausiai architektų, urbanistų kūrybines ambicijas dilginančių sostinės zonų Sovietmečiu teritoriją suvokus kaip platformą tuometinio „naujojo Vilniaus“
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001