Klaipėdos simboliu ir neatsiejama jos peizažo dalimi tapusį burlaivį ketinta paskandinti. Tokį sprendimą neseniai buvo priėmęs „Meridiano“ paramos fondas, po to kai Kultūros paveldo departamentas jį išbraukė iš valstybės saugomų kultūros paveldo vertybių registro. Drastiškos mintys davė
Paryžius yra pagarsėjęs tiltais – Seną čia peržengia daugybė įvairių pėstiesiems ar automobiliams skirtų senų bei šiuolaikiškų tiltų. Projektavimo kompanija AZC siūlo šią Prancūzijos tiltų kolekciją papildyti dar vienu originaliu tiltu. Įdomiausia, kad Eiffelio bokšto pašonėje paišomas
Kone kiekvieną vasaros savaitgalį netikėtais ansamblių sąskambiais ir įdomiais teminiais koncertais žavi Pažaislio muzikos festivalis. Rugpjūčio 19 dieną pagal šio festivalio programą Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Kaune rengia koncertą „Johanno Strausso muzika ant vandens“.
Jau šeštą Klaipėdos vasaros sezoną simboliškai jungia vieninteliai Lietuvoje vasaros koncertai ant vandens. Rugpjūčio 11 dieną, „Muzikuojančio kelto“ vasaros sezoną užbaigs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų kuriama istorija, kur atmosferą kuria emocija, kur skambant rusiškiems romansams ir
Kurdamas žmogus tarsi bando pakonkuruoti su motina gamta. Vis dėlto sėkmingai galima kurti ir kartu su ja, būti savotišku jos kūrybos partneriu. Vienas iš įspūdingiausių meno ir aplinkos sintezės šiuolaikinių pavyzdžių – po Meksikos įlankos bangomis menininko
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau 5 metus iš eilės dovanoja nemokamas uosto apžvalgas laivu klaipėdiečiams ir uostamiesčio svečiams. Šiemet nuo birželio 19 dienos iš viso numatyta surengti 30 tokių pažintinių ekskursijų.
Nors turime daug upių ir ežerų, laivyba vidaus vandenyse išvystyta gana menkai. Vystytis laivybai trukdo ir laivų bei laivelių savininkams tenkanti didoka administracinė našta. Tačiau pastaroji jau greitai turėtų gerokai sumažėti. Vidaus vandenų laivais greitai bus paprasčiau
Uostamiesčio architektai kartu su Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) Danės upėje sumanė įkurdinti plūduriuojančią medinę platformą, kurioje įsikurtų architektų ekspozicijų centras URBO-INFO. Pagal sumanymą, jis padėtų ugdyti ir puoselėti darnios plėtros, architektūros, ekologiškos gyvensenos ir urbanistinės kokybės
Ilgokai trypčiojusi Klaipėda, ką tik nusprendė žengti ryžtingai prie vandens. Gal net į vandenį. Spalio 27 dieną architektūrinio-urbanistinio konkurso naujo teatro pastato statybos vietos parinkimo vertinimo komisija nusprendė jį statyti Danės upės žiotyse – buvusios „Laivitės“ teritorijoje,
Vanduo – beformė substancija, todėl lengvai įgauna bet kokios talpos pavidalą. Tačiau vanduo formą talpai gali suteikti gali ir pats. Šią vandens savybę neseniai pastebėjusi olandų dizainerė Sophie Mensen, sukūrė praustuvę „Watertable“ (liet. Vandens stalas).
Pačiame pasienyje su Belgija prancūzai įgyvendina projektą „Neptūnas“ (Neptune), kurio pagrindinis tikslas – atgręžti Dunkirko miestą į vandenį. Šio prieš 20 metų pradėto į ekologišką bei socialiai aktyvią gyvenseną orientuoto projekto antrojo etapo pradžią žymi 216 būstų
Kol mūsų miestai ir miesteliai į vandenį dar tik bando atsigręžt, Vakaruose vis daugėja pavyzdžių kaip galima gyventi prie pat vandens ar net ant vandens. Europoje šioje srityje ypač pažengę olandai – įvairios paskirties plūduriuojančių namų čia
Gyvenimas ant vandens žmones traukia nuo seno. Bene didžiausia šiuolaikinė plūduriuojanti visuomenė Europoje įsikūrusi Amsterdamo kanaluose, tačiau ji ten kūrėsi gana spontaniškai. Planingą šiuolaikišką gyvenimo ant vandens koncepciją neseniai sukūrė architektūrinė komanda „Floating Concepts“ bei su ja
Kauno miesto tarybos kolegija nusprendė pavesti miesto administracijai įpareigoti biudžetinę įstaigą Kauno buriavimo mokyklą „Bangpūtys" rengti Kauno marių antrosios įlankos pakrantės detalųjį planą. Antroji Kauno marių įlanka, besišliejanti prie pirmosios, kurioje įsikūręs Kauno jachtklubas, pastaraisiais metais tapo
Suomijai priklausančio Alandų salyno pakrantėje planuojama dirbtinių aisbergų sankaupa. Pagal austrų architekto Danielio Andersono parengtą projektinę koncepciją, Baltijos „aisbergai“ bus skirti poilsiauti vasarą. Kaip ir tikrų aisbergų, virš vandens kyšos tik plūduriuojančių namukų viršūnė, o diduma tūrio
Kauno ir Nemuno meilės istorija – nestandartinė. Neturinti analogų. Nepakartojama. Kadaise apdainuota Miščiukaitės, Ščiukaitės ir Tallatt-Kelpšaitės, nūn tapo primiršta, mažiau apdainuojama ir tvfilmuojama. Išsklaidykime šiuos abejingumo debesis. Atsisukime veidu į tai, kas amžina ir kasdien nepakartojama. Amžinai
Prieš kelerius metus Kauno valdžia urbanistinę „Naujojo kranto“ viziją dešiniajame Nemuno ir Neries krante vežė į Kanų nekilnojamojo turto parodą ir ją vadino miesto centro plėtra. Tuomet teigta, esą sutvarkytos Vilijampolės pakrantės dykros atgaivinsiančios Kauno visuomeninį gyvenimą
Tarp dviejų Vilniaus tiltų – Geležinio Vilko ir Žaliojo – dešiniajame Neries upės krante plytinti teritorija jau keletą dešimtmečių yra viena labiausiai architektų, urbanistų kūrybines ambicijas dilginančių sostinės zonų Sovietmečiu teritoriją suvokus kaip platformą tuometinio „naujojo Vilniaus“
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001