VESTUVĖS ATIDEDAMOS // EILINIAM VILNIAUS BANDYMUI SUSIJUNGTI SU NERIMI NEPRITARTA

Tarp dviejų Vilniaus tiltų – Geležinio Vilko ir Žaliojo – dešiniajame Neries upės krante plytinti teritorija jau keletą dešimtmečių yra viena labiausiai architektų, urbanistų kūrybines ambicijas dilginančių sostinės zonų Sovietmečiu teritoriją suvokus kaip platformą tuometinio „naujojo Vilniaus“ ekspozicijai, po nepriklausomybės atkūrimo ją bandoma paversti„tarpininku“, kuris „suženytų“miestą su upe.

DEŠINĮ KRANTĄ GLOSTĖ NE VIENAS

Reprezentacinėje vietoje pradėjus formuotis urbanistinei kalvai, vertikalėmis blizgančio naujojo miesto centro parteriui tarp Konstitucijos prospekto ir Neries vystyti pastaraisiais metais taip pat pateikta idėjų. Besiruošiant tarptautiniam Kanų festivaliui prieš 5 metus buvo suorganizuotas idėjinis konkursas. Jame svarbiausiu tikslu įvardiję upės ir miesto funkcinį bei vizualinį susiėjimą, architektai siūlė urbanizuojant pakrantę išlaikyti rekreacinius atributus. G.Čaikausko grupė projektu „Šviesos upė“ padidino pakrantės užstatymo intensyvumą bei funkcionalumą, taip siekdama sustiprinti sostinės įvaizdį.

Vėliau R.Paleko studijos ir norvegų firmos „Snohetta“ projektas (2005 m.) propagavo gamtinio paupio charakterio ir „kietos“, urbanizuotos naujojo centro morfologijos sąjungą, kurioje vandenį su miestu sietų žalieji „pleištai“.

Savo dešiniojo kranto versiją Vilniaus miesto tarybai neseniai pateikė ir SĮ „Vilniaus planas“. Architektai M.Grabauskas, S.Motieka, A.Kazlaitė, A.Alūzienė teritorijos, ribojamos Neries upės, Geležinio Vilko, Konstitucijos ir Kalvarijų gatvių, plėtros koncepcijoje bando integruoti Nerį į miesto struktūrą, sukurti zonoje naują miesto prie vandens charakterį.

DANGORAIŽIŲ KOMPOZICIJOJE RIMTOS KLAIDOS

Pradėję nuo platesnio konteksto, apimančio panerį ir urbanistinę Šnipiškių kalvą, analizės, autoriai griežtai supeikė šiandienines urbanistines tendencijas dešiniajame krante. Pasak jų, tarp kompaktiško kvartalinio Šnipiškių ir reprezentacinio socrealistinio užstatymo palei Konstitucijos prospektą morfotipų atsiradę pavieniai, laisvo planavimo principu išdėstyti pastatai su vertikaliais akcentais suardė komunikacinius ir vizualinius teritorijos ryšius, deformavo urbanistinį audinį, hipertrofavo kvartalų parametrus. Be to, jau pastatytų vertikalių kompozicija stokoja ir urbanistinės motyvacijos.

Įvertinę šiuo metu greta upės ir Šnipiškėse rengiamus detaliuosius planus, „Vilniaus plano“ architektai teigia, jog juose siūloma nepagrįstai didinti urbanistinės kalvos aukštingumą, nors ją veikiau derėtų ne aukštinti, o tankinti. Kalvos kraštuose planuojamos atskiros vertikalės esą griautų pačios kalvos, kaip tolygiai nuo centro žemėjančios sudėtinės formos, koncepciją. Be to, įsiterpdamos į žaliąjį Šeškinės šlaitų siluetą, vertikalės iškraipytų miesto identitetą. Senvagėje numatytas 7 aukštų tankus užstatymas esą taip pat prieštaraująs idėjai saugomoje aplinkoje prioritetą atiduoti gamtai ir apsiriboti taškiniu užstatymu.

Be to, pasak urbanisto Sauliaus Motiekos, iki šiol beveik nė vienu teritorijoje rengtu detaliuoju planu nenagrinėti platesnio konteksto galimi užstatymo principai ir to pasekmės.

URBANISTINĖ TVARKA IŠGELBĖTŲ KRANTĄ

Autorių teigimu, nagrinėjamos miesto dalies identiteto pagrindas yra Šnipiškių vizualiniai ir funkciniai ryšiai su Nerimi ir kairiuoju krantu, todėl juos privalu išsaugoti. Naujas užstatymas projekte suskirstytas sektoriais, tarp kurių erdviniai koridoriai pratęstų vizualines ašis iki pat kranto. Kiekvieną kvartalą sudarytų savotiškas stilobatas su vertikaliu akcentu arba horizontaliu pastatu.

Kad chaotiška naujojo miesto centro urbanistinė kalva įgautų tvarkos ir daugiaplaniškumo, autoriai pasiūlė užstatymo aukštingumą diferencijuoti į 4 terasas. Tarp aukščiausios, kurią sudarytų dangoraižių viršūnės, ir žemesnės, esančios pakrantėje, altitudžių siūloma formuoti tarpinę grandį, aukštinant pietinės Konstitucijos prospekto išklotinės siluetą. Žemiausią terasą sudarytų paupyje projektuojamas dviaukštis užstatymas.

Dešiniajame Neries krante vyraujanti komercinė, visuomeninė paskirtis būtų vystoma ir toliau, plečiant rekreacinį, paslaugų sektorių, atsisakant gyvenamosios funkcijos.

Beje, sumodeliavus būsimus transporto srautus pasirodė, jog tiesus naujas transporto tiltas, kuris jungtų Kernavės ir Mečetės gatves, būtų racionalesnis, nei ilgus metus braižytas Kreivasis (nuo J.Tumo-Vaižganto iki Kernavės g.). S.Motiekos teigimu, Vaižganto, A.Goštauto, Mečetės ir Lukiškių gatvių formuojamas žiedas atliktų savotiškos sankryžos vaidmenį ir apvaldytų naujus eismo srautus, atsirasiančius ir dėl Lukiškių kalėjimo konversijos. Be to, toks tiltas dešinįjį krantą „supjaustytų“ į proporcingas, humaniškas paupio erdves, atitinkančias Vilniaus identitetą.

GRETA UPĖS VISUOMENINIAI TAŠKAI

Siūlydami naujo užstatymo morfotipą dešiniajame krante, autoriai rėmėsi nuostata išsaugoti esamą istorinį šios miesto dalies urbanistinį charakterį. Todėl kvartalinis Šnipiškių užstatymas būtų tęsiamas iki pat upės. Teritorijoje tarp Pedagoginio universiteto ir būsimo Kernavės tilto laisvalaikio centrą „Forum palace“, Nacionalinę galeriją ir tarp jų planuojama naują verslo kompleksą apglėbtų perimetriniai stilobatai – jie aiškiau suformuotų kvartalų erdves.

Dviaukštis parteris, pasak S.Motiekos, atliktų visuomenės traukos židinių vaidmenį, kurio nepajėgia atlikti nei laisvalaikio centras, nei galerija. Į Nerį orientuotose kavinėse, restoranuose, parduotuvėse šurmuliuotų lankytojai – jie „užlietų“ ir patraukliai sutvarkytą žaliąją zoną krante.

Atidavę prioritetą ne minkštam gamtiniam, o kietam urbanistiniam charakteriui, stilobato motyvą architektai išvystė visoje planuojamoje teritorijoje. Atkarpoje tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų parteriui toną užduoda jėzuitų vienuolyno korpusai. Žemiausią urbanistinę terasą architektai pratęsė ir ties Centrine universaline parduotuve: šalia jos plytintį parkingą pakeistų paslaugų, komercinių objektų blokas. Šis irgi orientuotų lankytojų srautus ne tik į vidų, bet ir į žalią pakrantę.

Kol kas amorfiška, neaiškios urbanistinės kompozicijos vidurinioji ištęsta erdvė tarp būsimo Kernavės ir Baltojo tiltų pagal „Vilniaus plano“ architektų pasiūlymus turėtų tapti dešiniojo kranto širdimi. „Chaotišką kompoziciją, kurią dabar sudaro „Lietuvos“ viešbutis ir statomas „Swedbank’o“ pastatas, apvaldytų ir logiškai užbaigtų stambi architektūrinė masė ties Baltuoju tiltu“, – teigia M.Grabauskas. Anot jo, tai galėtų būti visuomeninis objektas: koncertų salė, teatras ar muziejus – kad ir Guggenheimo, kuriam jau kelinti metai šildoma ši vieta.

ALERGIJA GUGGENHEIMUI APVERTĖ VISĄ PROJEKTĄ

Anot dešiniojo Neries kranto plėtros koncepcijos autorių, kviestinį architektūrinį konkursą laimėjusios architektės Zahos Hadid muziejaus projekto sprendiniai optimaliai atitinka vietos urbanistinės plėtros perspektyvą, erdvių mastelį, akcentų vietos ir proporcijų sprendinius.

Senamiesčio–Guggenheimo ašį, pasak „Vilniaus plano“ architektų, galėtų pratęsti ir nauji visuomenei svarbūs objektai teritorijoje ties Pedagoginio universiteto žiedu bei Neries senvagėje. Anot M.Grabausko, kultūrinio objekto įtakos zonoje pulsuotų spalvinga programa: čia būtų įrengtas baseinas, amfiteatras, žaidimų pieva.

Deja, metodiškai pagrįstas muziejaus sprendinys tapo akmeniu po kaklu visai koncepcijai – sostinės politikai projektą atmetė. Šaltinio teigimu, politinio priešiškumo sulaukęs ambicingasis Guggenheimo-Ermitažo projektas užblokavo ir pritarimą bendriems visos zonos urbanistiniams sprendiniams. Miesto taryba raudoną šviesą apie 300 mln. litų vertės pasaulinės svarbos kultūros objektui uždegė motyvuodama tuo, kad Lietuvoje dabar prasta ekonominė situacija.

Nenuostabu, kad urbanistinis mažaraštingumas ir vėl sutrukdė sostinės valdžiai pakelti nosį nuo kasdieninės rutinos. Keista, kad per beveik 20 nepriklausomybės metų savivaldybės taip ir nepajėgia suprasti, jog geras urbanistinis projektas – tarsi abonementinis bilietas daugeliui metų į greitą ir patogų lainerį. Deja, dar gana dažnai pasirenkami atsitiktiniai plėtros „taksistai“, todėl miestuose tvyro urbanistinis chaosas ir architektūrinė nedarna. O kai urbanistikoje išsiskleidžia dar ir politinė spalvininkystė (kaip ir šį kartą), tikėtis protingo rezultato gali tik patys kantriausi optimistai. Tokių, atrodo, dar likę: S.Motieka sakė „Statybų pilotui“, kad neilgai trukus dešiniojo kranto teritorijos koncepciją ketinama pateikti miesto tarybai svarstyti pakartotinai.

Nuotraukos

{gallery}vestuves{/gallery}

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Smiltynės perkėla

„SMILTYNĖS PERKĖLA“ PLEČIASI: Užbaigė pagrindinius metų projektus

2021 rugsėjo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Susisiekimą su Kuršių nerija keltais užtikrinanti bendrovė „Smiltynės perkėla“ plečiasi. Investicinių projektų vertė šiemet siekia 8 mln. eurų, planuose – dar apie 25 mln. eurų

Lampėdžio ež.

TARPTAUTINIS AKCENTAS: Kauno irklavimo bazę papildys 2 km ilgio trasa

2021 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pernai Lampėdžio pakrantėje duris atvėrusią sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazę jau greitai papildys tarptautinius reikalavimus atitinkanti 2 km ilgio trasa. Kaip praneša Kauno miesto savivaldybė,

Kauno HE

TRANSEUROPINĖS AMBICIJOS: Spartinama Kauno HE šliuzo idėja

2021 birželio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama inicijuoti Nemuno aukštupio įtraukimą į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T). Tai paspartintų ambicingo projekto – šliuzo per Kauno

Danės  upė

DANE PLAUKIOS LAIVAI-AUTOBUSAI: Planuojamos stotelės ir prieplaukos

2021 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje, Danės upe Nuo kitų metų birželio vidurio planuojama paleisti vandens autobusus. Numatoma, jog vandens transporto priemonė kursuotų nuo Danės kratinės tarp burlaivio „Meridianas“ ir

Mažoji sala Niujorke („Heatherwick Studio“, MNLA ). Foto: Timothy Schenck

ŽALIOJI NIUJORKO OAZĖ: Hadsono upėje išdygo dirbtinė sala

2021 gegužės 27Be komentarųPILOTAS.LT

Po 8 metų projektavimo bei statybų Niujorke, Hadsono upėje galiausiai sužaliavo Mažoji sala (angl. Little Island). Pagal firmų „Heatherwick Studio“ ir MNLA projektą molo vietoje

„+ POOL

NIUJORKO PLIUSAS: Pritarta plūduriuojančio baseino idėjai

2021 gegužės 19Be komentarųPILOTAS.LT

Niujorko miesto valdžia ką tik pritarė „+“ formos plūduriuojančio plaukiojimo baseino projektui. Šio rekreaciją ir ekologiją apjungiančio projekto autoriai – „PlayLab“ iš Los Andželo. Ne

Vilniaus elingas

VILNIUS GRĮŽTA PRIE UPĖS: Planuojama atkurti istorinį Neries elingą

2021 kovo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto taryba svarstymui komitetuose priėmė Neries krantinėje, T.Kosčiuškos gatvėje, esančio valčių elingo projekto vystymo koncepciją. Istorinio Vilniaus statinio atkūrimo darbai būtų atliekami lygiagrečiai su

Šventosios uostas

ATSTATYS ŠVENTOSIOS UOSTĄ: Įtraukė į Vyriausybės įgyvendinimo programą

2021 kovo 121 KomentarasPILOTAS.LT

Šventosios uostas ką tik įtrauktas į Vyriausybės įgyvendinimo programą. Uosto atstatymo pradžia – jau netrukus. BE VALSTYBĖS PARAMOS – NEĮMANOMAS Kaip praneša Palangos savivaldybė, Šventosios

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS UOSTAS: Pajamoms ir pelnui augti pandemija nesutrukdė

2021 vasario 9Be komentarųPILOTAS.LT

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl pandemijos sukeltų iššūkių kritimo nefiksuoja, priešingai – augo tiek pajamos, tiek pelnas. Išskirtiniai uosto krovinių apyvartos ir finansiniai

Geležinkelio tiltas per Nerį

IlGIAUSIAS GELEŽINKELIO TILTAS: Iieškomas rangovas

2021 sausio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pradėjo II konkurso etapą, kurio metu bus atrinktas geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos tiesimo

Bergeno pakrantės parkas (arch. „White Arkitekter“). Pav.: „Aesthetica Studijos“.

PARKAS AKVAFILAMS: Norvegijos miesto pakrantė generuos vandens patirtis

2020 gruodžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Vasarą architektūros konkursą laimėjusi britų firma „White Arkitekter“ šiaurietiškoje Norvegijoje projektuoja pakrantės parką. Pagrindinis kuriamos naujos Bergeno viešosios erdvės elementas – vanduo – itin svarbus

Sūduvis

‚SŪDUVIS“ BUS IŠSAUGOTAS: Unikalus karinis laivas perduodamas muziejui

2020 gruodžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Nepaisant uostamiestyje kilusių diskusijų, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, jog dalis dešinės Danės upės krantinės prie Pilies tilto, priešais Karlskronos aikštę, būtų įtraukta į panaudai

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

LAIVYBA PAJŪRIO REGIONE: 55 km vidaus vandenų kelių – valstybinis statusas

2020 lapkričio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę bei Nemuno deltos Pakalnės ir Rusnaitės upės

Vilniaus portretai kine

VILNIAUS PORTRETAI: Kino istorikės Sonatos Žalneravičiūtės paskaita

2020 spalio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kino istorikė Sonata Žalneravičiūtė Vilniaus rotušėje supažindins su sostinės portretais kine. Kino siužetuose galime matyti žymiausias Vilniaus  vietas. Spalio 26 dieną (pirmadienį) 18 val. Vilniaus rotušėje (

Pilaitės baseinas (arch. „Tiksli forma“)

PILAITĖ TURĖS BASEINĄ: Vilniuje planuojamas dar vienas sveikatingumo kompleksas

2020 spalio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinė suplanavo dar vieną baseiną. Jau po poros metų vandens sportui bei pramogoms skirtas statinys su treniruočių salėmis bei pirtimis turėtų pakviesti lankytojus nūnai sparčiai

Neris

KRANTINĖS PROJEKTAS PASENO: Tobulins Vilniaus Neries kairiojo kranto sprendimus

2020 rugsėjo 142 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė kritiškai įvertino parengtą Neries kairiosios krantinės rekonstrukcijos projektą ir nusprendė jį tobulinti. Bus išsaugota daugiau medžių, įrengti geresni pėsčiųjų ir dviračių takai,

3D upė Indonezijoje

3D UPĖ DŽAKARTOJE: Kelia nuotaiką, bet primena apie Indonezijos ekologines problemas

2020 rugsėjo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Indonezijos sostinė Džakarta – vienas labiausiai užterštų miestų pasaulyje. Ne veltui daugelis šio daugiamilijoninio metropolio gyventojų kaukes dėvi nuolat, jo upės labiau panašios į nuotekų

Milena Pirštelienė

SAPNŲ VANDENYNAI: M.Pirštelienės personalinė keramikos paroda „Vanduo“

2020 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ atidaroma 5-osios Vilniaus keramikos meno bienalės pagrindinės prof. Liudviko Strolio premijos laureatės Milenos Pirštelienės personalinė paroda „Vanduo“. Žiūrovams tai proga

Rummu karjeras

APOKALIPTINĖ ESTIJA: Apleistas Rumu karjeras bandys tapti industriniu parku

2020 rugpjūčio 191 KomentarasAlmantas Bružas

Rumu miestelio reputacija  Estijoje prasta – jame sovietmečiu veikė darbo kalėjimas, kurio gyventojai ilgus dešimtmečius lenkė nugaras gretimose kalkakmenio kasyklose. Nepriklausomybės metais vandeniui užtvindžius karjerą, susikūrė

Plūduriuojanti saulės jėgainė

NEBIJO EKSPERIMENTUOTI: Kruonyje išbandys plūduriuojančią saulės jėgainę

2020 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje taip pat sparčiai žengia į priekį, vystydami įvairius projektus. Vienas jų – plūduriuojanti

Bražuolės užtvanka

IŠLAISVINS PIRMĄJĄ UPĘ: Gamtosaugos tikslais ardoma Bražuolės užtvanka

2020 liepos 22Be komentarųPILOTAS.LT

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke bus pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Ji ardoma gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti. Europoje pastaraisiais metais gamtosaugos

keltas

PRIIMS DIDESNIUS KELTUS: Klaipėdos centriniame terminale švartuosis 230 m ilgio laivai

2020 liepos 3Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik užbaigta Klaipėdos jūrų uosto krantinių, kuriomis naudojasi UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, rekonstrukcija. Įgyvendintas projektas atveria naujas galimybes terminale priimti didesnių parametrų keltus. Kaip

Virgilijus Usinavičius

MANO VILNIUS: V.Usinavičiaus miesto patyrimo ir įsisavinimo fotožemėlapis

2020 birželio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma prieš 5 metus prie nespalvotos fotografijos grįžusio Virgilijaus Usinavičiaus paroda „Mano Vilnius“. Tai savotiška autoriaus nuoroda, jog kiekvienas tame pačiame mieste

„Amber Grid“

PRASIGRĘŠ PO NERIMI: Pradedamas sunkiausias dujotiekių jungties etapas

2020 birželio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvai ir viso regiono dujų rinkai svarbiame dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte pradedami sudėtingiausi 2020-ųjų metų darbai – horizontalus kryptinis dujotiekio gręžimas

"Raketa"

LEGENDINĖS KELIONĖS SUGRĮŽTA: „Raketa“ jau raižo Nemuno bangas

2020 birželio 12 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš metus po ilgos pertraukos į Nemuną buvo iškilmingai nuleistas keleivinis kateris „Raketa“, tačiau pernai leidimo plukdyti keleivius jis taip ir negavo. Į vandenį laivą