images_earth

URBANISTIKA DAROSI PADRIKA //NEMUNO IR NERIES SANTAKA MAITINAMA SKUBOTAIS PROJEKTAIS

Prieš kelerius metus Kauno valdžia urbanistinę „Naujojo kranto“ viziją dešiniajame Nemuno ir Neries krante vežė į Kanų nekilnojamojo turto parodą ir ją vadino miesto centro plėtra. Tuomet teigta, esą sutvarkytos Vilijampolės pakrantės dykros atgaivinsiančios Kauno visuomeninį gyvenimą ir pagaliau atgręšiančios miestą į upes.Pakrantės urbanistiniai projektai nuo to laiko gerokai pasistūmėję į priekį, deja dabartinis jų vaizdas toli gražu neprimena miesto centro. Teritorija tiesiog byra atskirais „gabalais“, tarp kurių net sunku įžvelgti architektūrinį ryšį.X

PAKRANTĖ BYRA GABALAIS

Daugelį dešimtmečių apleistą Vilijampolės teritoriją ties Nemuno ir Neries santaka planingai vystyti precedentą davė „Naujojo kranto“ vizija, prieš kelerius metus pasiūlyta architektų Audrio Karaliaus, Rimo Palio ir Astos bei Gintaro Prikockių. Optimizmu dar tryško ir vėlesnis teritorijos išvystymo urbanistinių idėjų pleneras, nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Domus firma“ kartu su „Miesto planu“ surengtas prieš pusantrų metų. Tuomet manyta, jog išskirtinėje vietoje priešais Senamiestį iškils jos vertas naujas gyvenamasis rajonas, kuris bus architektūriškai ir funkciškai bus glaudžiai susietas su upe.

Kad pleneras buvo viso labo viešųjų ryšių akcija, paaiškėjo gana greitai – „Miesto plano“ įmonei pristačius Kauno archtarybai pirmuosius detaliojo plano pasiūlymus. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba projektą „praleido“ tik iš trečio karto ir tai su išlygomis, kad vėlesnėse projektavimo stadijose jis bus patobulintas. Tačiau teritorija ir toliau planuojama chaotiškai. Tai matyti tiek iš atskirai projektuojamų pakrantės dalių, tiek ir iš kitoje Neries pusėje, Senamiesčio pakrantėje, planuojamo kvartalo konversijos pasiūlymų.

NEI MOKYKLOS, NEI KRANTINĖS

Apleistos Vilijampolės pakrantės teritorijos urbanistinio vystymo planai dar pernai vasarą nežadėjo nieko bloga. Architektų Evaldo Barzdžiuko ir Nerijaus Stanionio vadovaujamas „Miesto plano“ kolektyvas žadėjo parengti 20 hektarų teritorijos vystymo koncepciją, kurioje atsispindėtų Vilijampolės urbanistiniame plenere patikrintos idėjos. Tačiau teritorijos vystymo planavimo logiškos sekos vizija greitai išsisklaidė it dūmas, o tada išryškėjo tikrasis vystytojų bei projektuotojų tandemo veidas. Paaiškėjo, kad apie urbanistinį architektūrinį vystomos teritorijos vientisumą, jos glaudų ryšį su upe iš tikrųjų nė negalvojama. Ėmė aiškėti ir tai, jog itin perspektyvios Kauno teritorijos koordinuotai vystyti nė neketinama. Panašu, kad teritoriją sudalintą sklypais, bus bandoma dar kartą parduoti. Planuojamame didžiuliame gyvenamajame rajone, kuriame turėtų apsigyventi apie 10.000 naujakurių, projektuotojai nenumatė jokios visuomeninės infrastruktūros – mokyklos, vaikų darželio, o ką jau kalbėti apie kokį visuomeninį ar kultūros objektą (čia pat senamiestis!) ar viešą privažiavimą prie upės. Į daugelį Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų pastabų parengti projektiniai atsakymai buvo tik formalūs.

BETONO DŽIUNGLĖS ANT NIEKIENO KRANTO

Blogiausios prognozės dėl Vilijampolės pakrantės urbanizavimo ėmė pildytis šią vasarą, kai architekto A.Kančo kolektyvas pateikė projektinius pasiūlymus dėl vystyti numatytos teritorijos atokiausios nuo Senamiesčio 5 hektarų dalies (užsakovas – UAB „Alternus“). Kvartalą siūlyta užstatyti ilgais 5–9 aukštų daugiabučiais bei 54 metrų aukščio gyvenamuoju-komerciniu kompleksu ties Brastos ir Kėdainių gatvių sankryža. Autoriai tuomet net nepateikė jokio krantinės sprendinio – 50 metrų paupio paprasčiausiai paliko likimo valiai.

Jei panašiai būtų vystomos ir kitos šios teritorijos dalys, priešais Kauno senamiestį iškiltų eilinis mikrorajonas su pusantro kilometro ilgio kaimietišku Neries krantu. Beje, šio 3.000 gyventojų kvartalo architektai nebuvo numatę nė žaidimo aikštelių vaikams. Tiesa, gavę pylos iš Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, autoriai savo projektą kiek patobulino. Tačiau pagal skandinaviškus jūros pakrančių pavyzdžius parengtas krantinės sprendinys atliktas menkai suvokiant Lietuvos upės pakrantės specifiką ir vargu ar bus įgyvendintas. Projekto autoriai nematė reikalo ir bent kiek suminkštinti sklypo užstatymą 180 metrų ilgio link Nemuno nutįsusiais daugiabučiais, įrėminančiais erdves į 18 metrų pločio „koridorius“. Projektiniuose pasiūlymuose neatsirado ir jokios viešosios funkcijos ant upės kranto. Deja, išskirtinėje Kauno vietoje kuriamo gyvenamojo rajono silpna urbanistika ir menkai išreikštas viešasis interesas nesutrukdė projektui sulaukti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos santūraus pritarimo.

MIESTO CENTRE – DIRVONUOJANTI URBANISTIKA

Menkas pakrančių potencialo architektūrinis išnaudojimas, deja, Kaune tampa prasta tradicija. Ant panašios seklumos užstrigo ir architekto architektų Aido Kalinausko bei Evaldo Žurkaus (firma „Archispektras“) parengti naujo Vilijampolės komercinio komplekso prie P.Vileišio tilto projektiniai pasiūlymai.

„Archispektras“ Vilijampolės teritorijos 1,3 hektaro sklype projektuojantis 8.000 m² komercinį kompleksą (detalusis – to paties „Miesto plano“), stengėsi išspausti patrauklų pavidalą, kuris architektūriškai sietųsi su Senamiesčiu. Tačiau pramogų centrą, prekybos centrą ir 7 aukštų biurų pastatą sujungus į kompoziciją ilgu vientisu fasadu, buvo visiškai prašauta dėl mastelio ir istoriškai susiklosčiusios urbanistinės struktūros proporcijų. Autoriai neatsižvelgė į gretimą senojo Radvilų miestelio užstatymą, nė nepabandė paieškoti komplekso urbanistinio ryšio su Nerimi. Nuo gatvių atitraukus pastatą ir tas erdves paskyrus parkingams, padaryta ir urbanistinė klaida – buvo užmiršta, jog projektuojama priešais upę ir Senamiestį, o ne kur nors užmiestyje. Architektams nepavyko užčiuopti vietos dvasios, kurios, pasak urbanisto A.P. Steponavičiaus, čia tikrai esama. Galbūt suprasti „genius loci“ jiems galėjo padėti ir Vilijampolės plenero medžiaga, jo vertinimo komisijos išvados, tačiau „Archispektro“ architektai, matyt, labiau pasikliovė investuotojų nurodymais.

BETONINIS PARKINGAS SENAMIESČIO PEIZAŽE

Ketvirčio kilometro ilgio daugiaaukštis „Akropolio“ parkingas ant Karaliaus Mindaugo prospekto – savotiškas Kauno valdžios ir plėšraus verslo bendradarbiavimo simbolis – neabejotinai viena didžiausių Lietuvoje pastarųjų metų urbanistinių žaizdų. Atrodytų, vieno brutalaus urbanistinio nusikaltimo Kaunui turėtų pakakti. Tačiau neseniai parengtas dar vienas panašus krantinės uzurpavimo planas – Senamiestyje, netoli pilies, suprojektuotas 2 aukštų parkingas. Batų fabrikui „Lituanica“ priklausiusio sklypo (Jonavos g. 3) ant Neries kranto konversijos detaliojo plano autoriai (vėlgi to paties „Miesto plano“ architektai) Kauno architektūros ir urbanistikos tarybos ekspertus bandė nuraminti, esą šis betoninis statinys – idealus, sprendžiant parkavimo problemas Senamiestyje. Nors architektas E.Barzdžiukas teigė, kad parkingo projektas esąs jau seniai suderintas, ekspertai šį sprendinį sukritikavo ir atmetė. Pasak ekspertų, krantinę užgulęs parkingas subjaurotų Senamiesčio peizažą su istorine pilimi, kliudytų pertvarkomo kvartalo ryšiui su upe. Projektuotojams bei investuotojams (UAB „Baltisches Haus“) pasiūlyta parkingą įkomponuoti į perstatomojo kvartalo struktūrą. Beje, „Miesto plano“ perplanuojamam pastarajam Senamiesčio kvartalui būdingos tos pačios bėdos, kaip Vilijampolėje – per tankus užstatymas, menkas architektūrinis ryšys su kaimyninėmis teritorijomis ir jokio ryšio… su greta tekančia Nerimi.

BUHALTERINIŲ VERTYBIŲ METAS

Šansą sukurti šiuolaikišką urbanistinį branduolį greta Senamiesčio Kaunas kol kas dar turi. Tačiau perspektyvi pakrantės teritorija greta santakos greičiausia bus sudorota primityviausiu būdu – nesant jungiančios urbanistinės minties, ignoruojant upes ir projektuojant vien savo sklypų ribose. Kvartalai, vienas su kitu menkai susieti funkciškai, o architektūriškai beveik „nesikalba“. Visuomeninėms reikmėms apskritai numatytos tik teorinės nuograužos.

Prie Neries vystomų teritorijų projektai silpni ir skuboti, nė iš tolo neatitinkantys vietos svarbos. Tai liūdina mat projektuotojų profesionalumą suvokiant tik kaip sugebėjimą užsakovų norus įvilkti į urbanistines skaičiuotes, architektūrinė kalba dažniausia pavirsta savotišku buhalteriniu slengu.

Planuojant Vilijampolės pakrantę ar projektuojant kitose urbanistiškai jautriose teritorijose, dažnai išryškėja  pavojingos tendencijos. Nūdienos architektai, atrodo, žymiai geriau žino įvairius reglamentus ar įstatymus nei pažangias pasaulinės architektūros tiesas. Tiek investuotojai, tiek miestų valdžia dažnai baidosi architektūrinių idėjų konkursų, kurie kiekvienoje normalioje valstybėje laikomi geriausia priemone gauti tinkamiausiems architektūriniams bei urbanistiniams sprendiniams ir didinti miestų patrauklumui. Be to, urbanistinę teritorijos vertę yra lengviau pakelti dirbant ranka rankon su kaimynais, gretimų sklypų savininkais. Šios visuotinės urbanistinės formulės negalioja nebent laukinio urbanizmo šalyse, kurioms, deja, bent iš dalies turėtume būti priskirti ir mes.

Ką gali žinoti, gal trečiojo pasaulio šalių įpročius Lietuvoje pakeis ekonominė krizė, kuri turėtų tapti rimtu išbandymu tiek šiuolaikinėms urbanistinėms idėjoms, tiek patiems investuotojams. Gal statybų pauzė taps proga dar kartą pamąstyti ir pasitikrinti idėjas?..

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS UOSTO KONKURSAS: Varžosi 5 architektūrinės idėjos

2022 birželio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos uostas planuoja plėtrą – ant naujai suformuotos krantinės kruiziniams laivams švartuoti šalia Žiemos uosto krantinių planuojamas naujasis Uosto direkcijos administracinis pastatas. Savo konkursines architektūrines

Klaipėdos marina

KLAIPĖDOJE PLANUOJAMA MARINA: Pristatomi pietinių vartų projektiniai pasiūlymai

2022 balandžio 293 KomentaraiPILOTAS.LT

Parengti Klaipėdos jūrų uosto pietinių vartų komplekso projektiniai pasiūlymai, kuriuose numatyta ir mažųjų bei pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūra. Pasiūlymus parengė konkursą laimėjusi UAB „Sweco

Kaunas-Vilnius

APIE DVIEJŲ MIESTŲ PRIKLAUSOMYBĘ: Didžiąją parodą atidarys „MOratonas“

2022 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Gal konkuruojantys, o gal būtini vienas kitam? Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena? MO muziejus atidaro didžiąją parodą

Mažeikių fontanas

FONTANŲ BUMAS LIETUVOJE: Tauragės tvenkinyje šoks žvaigždės formos fontanas

2022 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

„Šokantys“ fontanai pamažu tampa privalomais turėti bemaž kiekvienam Lietuvos miestui, galinčiam pasigirti bent vienu padoresniu vandens telkiniu. Bene naujausias iš jų bus įrengtas Tauragėje, Zumpės

Klaipėdos jūrų uostas

KLAIPĖDOS UOSTAS: Aptiktos uosto senojo bangolaužio liekanos

2022 balandžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Rekonstruojant Klaipėdos jūrų uosto bangolaužius, aptikti galimai senojo bangolaužio konstrukcijos akmenys. Norint sklandžiai tęsti darbus, juos reikės pašalinti. Bangolaužių rekonstravimo darbai prasidėjo pernai pavasarį. Uosto

Konkursas santakoje

KONKURSAS DIEVO AKY: Nemuno ir Neries santakoje planuojamas 5 ha kvartalas

2021 lapkričio 513 KomentarųAudrys Karalius

Kaune ką tik paskelbtas architektūrinis urbanistinis konkursas, kuriuo siekiama išrinkti geriausią idėją 5 hektarų teritorijai užstatyti dešiniąjame Nemuno ir Neries santakos krante. Kaip žinia, šią

Smiltynės perkėla

„SMILTYNĖS PERKĖLA“ PLEČIASI: Užbaigė pagrindinius metų projektus

2021 rugsėjo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Susisiekimą su Kuršių nerija keltais užtikrinanti bendrovė „Smiltynės perkėla“ plečiasi. Investicinių projektų vertė šiemet siekia 8 mln. eurų, planuose – dar apie 25 mln. eurų

Lampėdžio ež.

TARPTAUTINIS AKCENTAS: Kauno irklavimo bazę papildys 2 km ilgio trasa

2021 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pernai Lampėdžio pakrantėje duris atvėrusią sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazę jau greitai papildys tarptautinius reikalavimus atitinkanti 2 km ilgio trasa. Kaip praneša Kauno miesto savivaldybė,

Kauno HE

TRANSEUROPINĖS AMBICIJOS: Spartinama Kauno HE šliuzo idėja

2021 birželio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama inicijuoti Nemuno aukštupio įtraukimą į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T). Tai paspartintų ambicingo projekto – šliuzo per Kauno

Danės  upė

DANE PLAUKIOS LAIVAI-AUTOBUSAI: Planuojamos stotelės ir prieplaukos

2021 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje, Danės upe Nuo kitų metų birželio vidurio planuojama paleisti vandens autobusus. Numatoma, jog vandens transporto priemonė kursuotų nuo Danės kratinės tarp burlaivio „Meridianas“ ir

Mažoji sala Niujorke („Heatherwick Studio“, MNLA ). Foto: Timothy Schenck

ŽALIOJI NIUJORKO OAZĖ: Hadsono upėje išdygo dirbtinė sala

2021 gegužės 27Be komentarųPILOTAS.LT

Po 8 metų projektavimo bei statybų Niujorke, Hadsono upėje galiausiai sužaliavo Mažoji sala (angl. Little Island). Pagal firmų „Heatherwick Studio“ ir MNLA projektą molo vietoje

„+ POOL

NIUJORKO PLIUSAS: Pritarta plūduriuojančio baseino idėjai

2021 gegužės 19Be komentarųPILOTAS.LT

Niujorko miesto valdžia ką tik pritarė „+“ formos plūduriuojančio plaukiojimo baseino projektui. Šio rekreaciją ir ekologiją apjungiančio projekto autoriai – „PlayLab“ iš Los Andželo. Ne

Vilniaus elingas

VILNIUS GRĮŽTA PRIE UPĖS: Planuojama atkurti istorinį Neries elingą

2021 kovo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto taryba svarstymui komitetuose priėmė Neries krantinėje, T.Kosčiuškos gatvėje, esančio valčių elingo projekto vystymo koncepciją. Istorinio Vilniaus statinio atkūrimo darbai būtų atliekami lygiagrečiai su

Šventosios uostas

ATSTATYS ŠVENTOSIOS UOSTĄ: Įtraukė į Vyriausybės įgyvendinimo programą

2021 kovo 121 KomentarasPILOTAS.LT

Šventosios uostas ką tik įtrauktas į Vyriausybės įgyvendinimo programą. Uosto atstatymo pradžia – jau netrukus. BE VALSTYBĖS PARAMOS – NEĮMANOMAS Kaip praneša Palangos savivaldybė, Šventosios

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS UOSTAS: Pajamoms ir pelnui augti pandemija nesutrukdė

2021 vasario 9Be komentarųPILOTAS.LT

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl pandemijos sukeltų iššūkių kritimo nefiksuoja, priešingai – augo tiek pajamos, tiek pelnas. Išskirtiniai uosto krovinių apyvartos ir finansiniai

Bergeno pakrantės parkas (arch. „White Arkitekter“). Pav.: „Aesthetica Studijos“.

PARKAS AKVAFILAMS: Norvegijos miesto pakrantė generuos vandens patirtis

2020 gruodžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Vasarą architektūros konkursą laimėjusi britų firma „White Arkitekter“ šiaurietiškoje Norvegijoje projektuoja pakrantės parką. Pagrindinis kuriamos naujos Bergeno viešosios erdvės elementas – vanduo – itin svarbus

Sūduvis

‚SŪDUVIS“ BUS IŠSAUGOTAS: Unikalus karinis laivas perduodamas muziejui

2020 gruodžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Nepaisant uostamiestyje kilusių diskusijų, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, jog dalis dešinės Danės upės krantinės prie Pilies tilto, priešais Karlskronos aikštę, būtų įtraukta į panaudai

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

LAIVYBA PAJŪRIO REGIONE: 55 km vidaus vandenų kelių – valstybinis statusas

2020 lapkričio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę bei Nemuno deltos Pakalnės ir Rusnaitės upės

Pilaitės baseinas (arch. „Tiksli forma“)

PILAITĖ TURĖS BASEINĄ: Vilniuje planuojamas dar vienas sveikatingumo kompleksas

2020 spalio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinė suplanavo dar vieną baseiną. Jau po poros metų vandens sportui bei pramogoms skirtas statinys su treniruočių salėmis bei pirtimis turėtų pakviesti lankytojus nūnai sparčiai

Neris

KRANTINĖS PROJEKTAS PASENO: Tobulins Vilniaus Neries kairiojo kranto sprendimus

2020 rugsėjo 142 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė kritiškai įvertino parengtą Neries kairiosios krantinės rekonstrukcijos projektą ir nusprendė jį tobulinti. Bus išsaugota daugiau medžių, įrengti geresni pėsčiųjų ir dviračių takai,

3D upė Indonezijoje

3D UPĖ DŽAKARTOJE: Kelia nuotaiką, bet primena apie Indonezijos ekologines problemas

2020 rugsėjo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Indonezijos sostinė Džakarta – vienas labiausiai užterštų miestų pasaulyje. Ne veltui daugelis šio daugiamilijoninio metropolio gyventojų kaukes dėvi nuolat, jo upės labiau panašios į nuotekų

Milena Pirštelienė

SAPNŲ VANDENYNAI: M.Pirštelienės personalinė keramikos paroda „Vanduo“

2020 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ atidaroma 5-osios Vilniaus keramikos meno bienalės pagrindinės prof. Liudviko Strolio premijos laureatės Milenos Pirštelienės personalinė paroda „Vanduo“. Žiūrovams tai proga

Rummu karjeras

APOKALIPTINĖ ESTIJA: Apleistas Rumu karjeras bandys tapti industriniu parku

2020 rugpjūčio 191 KomentarasAlmantas Bružas

Rumu miestelio reputacija  Estijoje prasta – jame sovietmečiu veikė darbo kalėjimas, kurio gyventojai ilgus dešimtmečius lenkė nugaras gretimose kalkakmenio kasyklose. Nepriklausomybės metais vandeniui užtvindžius karjerą, susikūrė

Plūduriuojanti saulės jėgainė

NEBIJO EKSPERIMENTUOTI: Kruonyje išbandys plūduriuojančią saulės jėgainę

2020 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje taip pat sparčiai žengia į priekį, vystydami įvairius projektus. Vienas jų – plūduriuojanti

Bražuolės užtvanka

IŠLAISVINS PIRMĄJĄ UPĘ: Gamtosaugos tikslais ardoma Bražuolės užtvanka

2020 liepos 22Be komentarųPILOTAS.LT

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke bus pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Ji ardoma gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti. Europoje pastaraisiais metais gamtosaugos