©pilotas.lt „Atidirbusi“ Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybos renginiams, Nacionalinė dailės galerija pagal paskirtį pradėjo vėl veikti lapkritį. Tačiau tikruoju jos atidarymu tiktų laikyti gruodžio 6 dieną, kuri turėtų įsiminti čia pradedančiomis veikti 3 naujomis tarpusavyje susijusiomis parodomis:
Pav.: iš kronikos Tarybų Lietuva
Lietuvos kinematografininkų sąjungoje tęsiami susitikimai iš ciklo „Istorijos atspindžiai kine: šešios kasdienybės“. Ketvirtajame renginyje bus diskutuojama bei rodomos ištraukos apie Vilnių iš sovietinių propagandinių kronikų „Tarybų Lietuva“.
Kauno fotografijos galerijoje atidaroma žinomo fotomenininko Romo Juškelio fotografijos paroda „Rezervistai“, praskleidžianti sovietų armijos užkulisius. Dėl politinės situacijos iki 1990-ųjų šie darbai negalėjo būt rodomi, o ir atgavus nepriklausomybę, visa serija iki šiol nė karto taip ir
Nacionalinėje dailės galerijoje vyks Marijos Teresės Rožanskaitės parodą „Rentgenogramos“ papildantis renginys. Parodos kuratorė Laima Kreivytė čia skaitys paskaitą „Popmeno atspindžiai: Marija Teresė Rožanskaitė ir estų animacija“. Taip pat bus rodomi estų animaciniai filmai
8-ajame dešimtmetyje, nugriovus Lieporių kaimą, buvo sparčiai užstatoma Šiaulių pietinė dalis link Bubių poilsiavietės. Čia buvo tiesiamos gatvės, iš gelžbetonio plokščių montuojami daugiabučiai namai, statomi vaikų lopšeliai-darželiai, įrenginėjamos aikštelės. Apie tuomet vykusias statybas iš arti prabyla ir
Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniuje atidaromos modernizmui skirtos architektūros fotografijų parodos – „Leningrado modernizmas. Žvilgsnis iš XXI amžiaus“ ir „GAL“. Jose vilniečiai kviečiami susipažinti su skirtingais požiūriais į Leningrado bei Vilniaus modernizmą, atkreipti dėmesį į sovietmečio kultūros
Ilgai tylėję, šiuolaikinės architektūros teoretikai šiemet pagaliau pratrūko ir išleido 2 aktualias architektūros istorijos knygas, nušviečiančias sovietmečio bei nepriklausomybės architektūros tarpsnius Lietuvoje. Architektūros fondas, pasinaudodamas proga, nutarė Vilniuje surengti šiųdviejų knygų autorių viešą susitikimą, kuris diskusijoje turėtų
Spalio 24 dieną Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse menininkas Kęstutis Grigaliūnas pristato trilogiją: Mirties dienoraščiai“, „Mes – iš pirmo vežimo“, „Aš nežinojau, mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“. Visos 3 knygos skirtos sovietinės okupacijos aukoms atminti.
Ką tik išleista monografija „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ bene pirmą kartą šalies architektūrinėje spaudoje bando giliau pažvelgti į sovietinės architektūros fenomeną, nutiesti savotišką tekstinį ir vaizdinį tiltą į netolimą praeitį. Architektūrą ji analizuoja kaip tarpusavyje glaudžiai susijusių politinių,
Pav.: Kauno fotografijos galerija Laikinosios sostinės Senamiestyje įsikūrusioje Kauno fotografijos galerijoje baigiama eksponuoti Lietuvos fotografijos klasiko Vaclovo Strauko paroda. Rugpjūčio 31 dieną čia bus galima atsisveikinti su vasara ir, skambant perkusininko iš Gruzijos bei Gražvydo Kardoko (pučiamieji)
Kauno fotografijos galerijoje veikia Vaclovo Strauko fotografijos paroda. Ekspoziciją sudaro darbai iš 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais sukurtų fotografijų ciklų „Paskutinis skambutis“, „Pamario motyvai“, „Jaunoji Klaipėda“ ir kt. Fotografijos atspindi išimtinai teigiamą gyvenimo pusę bei spinduliuoja optimizmu.
Prancūzas Fredericas Chaubinas (Frédéric Chaubin) jau senokai domisi neįprastais, simbolizmo bei utopijos dvasia persmelktais „kosminės architektūros“ kūriniais. Vienas iš šio gana neįprasto pomėgio rezultatų – prieš dvejus metus išleistas įspūdingas albumas CCCP (Cosmic Communist Constructions Photographed), kuriame
Kauno fotografijos galerijoje įvyks susitikimą su meno istorike dr. Margarita Matulyte. Mokslininkė pristatys „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“, kurioje pateikiama nuosekli Lietuvos fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija.
Balandžio 6 dieną Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), Vilniuje atidaroma paroda „Galimas modernizmas“, tirianti Lietuvos modernios architektūros kūrimo sovietmečiu ribas. Objektu čia pasirinkti ryškiausi pirmosios pokario kartos Lietuvos architektai – Vytautas Brėdikis, Nijolė Bučiūtė, Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algimantas
2008 metais Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus pristatė Kauno vaizdų tarpukario dailėje parodą „Nuo Brazilkos iki Mažojo Paryžiaus“. Po 3 metų muziejus vėl kviečia į vizualinę ekskursiją po miestą. Antrojoje Kaunui skirtoje parodoje XX a. antrosios pusės dailės
Ne visi žino, kokia įvairi kadaise buvo sovietinė fotografija. Aišku, tik tol, kol joje neįsigalėjo ideologiškai "teisinga" socialistinio realizmo praktika. Norintieji tuo vaizdžiai įsitikinti, galės apsilankyti Kauno fotografijos galerijoje, kur nuo sausio 14 dienos vakaro veiks Rusijos
Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks tarptautinė konferencija, skirta praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmečių modernizacijai Baltijos šalyse. Pranešimus apie to laikotarpio meną, dizainą ir architektūrą skaitys menotyrininkai, kultūros istorikai ir menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos,
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001