Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“. Parodoje apžvelgiami reikšmingi, tačiau iki šiol menkai tyrinėti privataus kolekcionavimo atvejai Lietuvoje ir Estijoje, atsiradę sovietinės kultūros paribiuose XX a.
Kauno fotografijos galerijoje šiandien atidaroma Igorio Mukhino paroda „Aš mačiau Rokenrolą“. Paroda pasakoja apie „perestroikos“ laikotarpiu Sovietų sąjungoje susiformavusį pankroko ir rokenrolo judėjimų fenomeną bei atskleidžia besikeičiančio santvarkos atmosferą. Kovo 6 dieną (antradienį) 17.30 val. Kauno fotografijos
Estijos istorinės atminties institutas neseniai paskelbė Komunizmo nusikaltimų muziejaus tarptautinį architektūrinį konkursą. Rengiamo konkurso prizinis fondas – 40.000 eurų. Estijos istorinės atminties institutas rengia tarptautinį architektūrinį konkursą, skirtą išrinkti geriausią Komunizmo nusikaltimų muziejaus (Rahvusvaheline kommunismikuritegude muuseum) projektą.
Parodoje „Didžioji pramonė“ daiktai ir jų istorijos rikiuojasi lyg netikėti fragmentai, išplėšti iš sparčiai nykstančio 7 dešimtmečio pramoninio Kauno paveikslo, atskleidžia sovietinės pramonės patologiją. Ekspozicijos fokuse – tuomet klestėjusių tekstilės įmonių produkcija: nuo lengvučių margų „Kauno audinių“
Projektas „Dizaino fondas: istorijos aktualizavimas“ atsisuka į Lietuvos dizaino istoriją: jos fiksavimą, dokumentavimą, tyrinėjimą ir aktualizavimą. Nuo gruodžio 15-osios iki 31-osios Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje veiks ekspozicija ir momentinė dizaino parduotuvė „Dizaino fondas: sukurta Lietuvoje 7 dešimtmetyje“.
Vilniaus oro uoste atidaroma Christopherio Herwigo ir Nicolaso Grospierre paroda „Sovietinės autobusų stotelės“. Tai dviejų autorių žvilgsnis į smulkiosios architektūros objektus buvusioje Sovietų sąjungoje. Atidarymo proga Vilniaus dailės akademijoje rengiama paskaita-diskusija su miesto tyrėjais Jūrate Tutlyte ir
Alytus planuoja nugriauti monumentalius gelžbetoninius užrašus „Alytus“, dabar pasitinkančius įvažiuojant į miestą plentu. Esą pastarieji mažosios architektūros elementai nūnai darko Dzūkijos sostinės vardą. Svarstoma, jog išskirtinių ženklų, žyminčių Alytaus ribas, gal visai ir nereikia…
Tarpukariu Lietuva pasižymėjo daugybe nagingų baldų meistrų. Tačiau kas sekė niūriu sovietmečio laikotarpiu po to? Kauno mylėtojų bendruomenė „Gražinkime Kauną“ pakvietė susipažinti su jau primirštais to laikotarpio baldais.
Sovietmetis vis labiau domina menotyriniu, istoriniu ir net teisiniu aspektais. Architektė-teisininkė Daiva Bakšienė pernai atliko tyrimą „Sovietinio režimo rudimentai architektūros srityje“, kurį kovo mėnesį pristatė Architektūros kokybės vystymo asociacijos seminare-diskusijoje. Šis pristatymas balandyje kartojamas Kaune.
Architektūros kokybės vystymo asociacija rengia seminarą-diskusiją, kurioje architektė- teisininkė Daiva Bakšienė pristatys tyrimą „Sovietinio režimo rudimentai architektūros srityje“. Dalyvavimas renginyje nemokamas.
Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ pristatoma Aurelijos Maknytės paroda „Deficitas“. Autorė atminties temą tyrinėja pasitelkdama autentiškus praeities atributus – senus drabužius, baldus, laiškus ar sovietmečio alkoholinių gėrimų etiketes. Tai objektai su istorijomis, kurios susijusios su Istorija.
Lietuvos vaikų knygų iliustracijos, sukurtos tarp 1945 ir 1990, – gerokai primiršta, iki šiol deramai neįvertinta mūsų dailės paveldo dalis. Ją dar kartą prisiminti padės Vilniaus grafikos meno centro galerijoje atidaroma Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijų paroda.
Patvirtinta, jog dalis šį kovą nuo Kauno Vytauto Didžiojo tilto nuimtų reljefinių plokščių su sovietine simbolika bus atiduota Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir paveldo skyriui bei miesto muziejams. Likusios ketaus plokštės keliaus į metalo laužą. Savivaldybėje jau
Architektų bendruomenę neramina planai nugriauti vieną iš Palangos sovietmečio modernistinės architektūros ženklų – J.Basanavičiaus gatvės pradžioje stovintį gelžbetoninį restoraną „Banga“ (arch. G.Telksnys). Lietuvos architektų sąjunga nusiuntė raštus tiek Palangos miesto savivaldybės merui Šarūnui Vaitkui, tiek Kultūros paveldo
Modernizmas taikomojoje dailėje, dizaine ir architektūroje XX a. 7 deš. Lietuvoje tapo ne tik vietiniu pasididžiavimu, bet ir eksporto preke, padėjusia sukurti „mažojo užsienio“ ar „vietinių/vidinių vakarų“ įvaizdį Sovietų Sąjungoje. Vilniuje, Nacionalinės dailės kavinėje šiandien rengiama diskusija
Kol Vilnius dar laužo galvą ką daryti su sovietine ideologiją trykštančiomis Žaliojo tilto skulptūromis, Kaunas, imasi demontuoti Vytauto Didžiojo tilto reljefines plokštes. Ardymo darbus ketinama baigti iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – kovo 11-osios. Taip pat svarstoma
Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Gintaro Zinkevičiaus paroda bei albumas „Kareivio dienoraštis“, skirti tragiškai Artūro Sakalausko istorijai. Tai savotiška fotokelionė į dramatišką ir absurdišką Sovietų armijos tikrovę.
©pilotas.lt „Atidirbusi“ Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybos renginiams, Nacionalinė dailės galerija pagal paskirtį pradėjo vėl veikti lapkritį. Tačiau tikruoju jos atidarymu tiktų laikyti gruodžio 6 dieną, kuri turėtų įsiminti čia pradedančiomis veikti 3 naujomis tarpusavyje susijusiomis parodomis:
Pav.: iš kronikos Tarybų Lietuva
Lietuvos kinematografininkų sąjungoje tęsiami susitikimai iš ciklo „Istorijos atspindžiai kine: šešios kasdienybės“. Ketvirtajame renginyje bus diskutuojama bei rodomos ištraukos apie Vilnių iš sovietinių propagandinių kronikų „Tarybų Lietuva“.
Kauno fotografijos galerijoje atidaroma žinomo fotomenininko Romo Juškelio fotografijos paroda „Rezervistai“, praskleidžianti sovietų armijos užkulisius. Dėl politinės situacijos iki 1990-ųjų šie darbai negalėjo būt rodomi, o ir atgavus nepriklausomybę, visa serija iki šiol nė karto taip ir
Nacionalinėje dailės galerijoje vyks Marijos Teresės Rožanskaitės parodą „Rentgenogramos“ papildantis renginys. Parodos kuratorė Laima Kreivytė čia skaitys paskaitą „Popmeno atspindžiai: Marija Teresė Rožanskaitė ir estų animacija“. Taip pat bus rodomi estų animaciniai filmai
8-ajame dešimtmetyje, nugriovus Lieporių kaimą, buvo sparčiai užstatoma Šiaulių pietinė dalis link Bubių poilsiavietės. Čia buvo tiesiamos gatvės, iš gelžbetonio plokščių montuojami daugiabučiai namai, statomi vaikų lopšeliai-darželiai, įrenginėjamos aikštelės. Apie tuomet vykusias statybas iš arti prabyla ir
Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniuje atidaromos modernizmui skirtos architektūros fotografijų parodos – „Leningrado modernizmas. Žvilgsnis iš XXI amžiaus“ ir „GAL“. Jose vilniečiai kviečiami susipažinti su skirtingais požiūriais į Leningrado bei Vilniaus modernizmą, atkreipti dėmesį į sovietmečio kultūros
Ilgai tylėję, šiuolaikinės architektūros teoretikai šiemet pagaliau pratrūko ir išleido 2 aktualias architektūros istorijos knygas, nušviečiančias sovietmečio bei nepriklausomybės architektūros tarpsnius Lietuvoje. Architektūros fondas, pasinaudodamas proga, nutarė Vilniuje surengti šiųdviejų knygų autorių viešą susitikimą, kuris diskusijoje turėtų
Spalio 24 dieną Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse menininkas Kęstutis Grigaliūnas pristato trilogiją: Mirties dienoraščiai“, „Mes – iš pirmo vežimo“, „Aš nežinojau, mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“. Visos 3 knygos skirtos sovietinės okupacijos aukoms atminti.
Ką tik išleista monografija „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ bene pirmą kartą šalies architektūrinėje spaudoje bando giliau pažvelgti į sovietinės architektūros fenomeną, nutiesti savotišką tekstinį ir vaizdinį tiltą į netolimą praeitį. Architektūrą ji analizuoja kaip tarpusavyje glaudžiai susijusių politinių,
Pav.: Kauno fotografijos galerija Laikinosios sostinės Senamiestyje įsikūrusioje Kauno fotografijos galerijoje baigiama eksponuoti Lietuvos fotografijos klasiko Vaclovo Strauko paroda. Rugpjūčio 31 dieną čia bus galima atsisveikinti su vasara ir, skambant perkusininko iš Gruzijos bei Gražvydo Kardoko (pučiamieji)
Kauno fotografijos galerijoje veikia Vaclovo Strauko fotografijos paroda. Ekspoziciją sudaro darbai iš 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais sukurtų fotografijų ciklų „Paskutinis skambutis“, „Pamario motyvai“, „Jaunoji Klaipėda“ ir kt. Fotografijos atspindi išimtinai teigiamą gyvenimo pusę bei spinduliuoja optimizmu.
Prancūzas Fredericas Chaubinas (Frédéric Chaubin) jau senokai domisi neįprastais, simbolizmo bei utopijos dvasia persmelktais „kosminės architektūros“ kūriniais. Vienas iš šio gana neįprasto pomėgio rezultatų – prieš dvejus metus išleistas įspūdingas albumas CCCP (Cosmic Communist Constructions Photographed), kuriame
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001