Lietuvos architektų rūmai pradeda internetinių seminarų ciklą apie XX amžiaus Lietuvos architektūrą. Pirmasis šio ciklo seminaras – „Tarpukario Lietuvos architektūra“ – jau spalio 19 dieną.
CIKLĄ PRADĖS TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA
Kaip skalbia Lietuvos architektų rūmai, pirmajame seminare tema „Tarpukario Lietuvos architektūra“ architektūros istorikas ir tyrėjas dr. Vaidas Petrulis (Architektūros-urbanistikos tyrimų centras, KTU) pristatys ne tik pastaraisiais metais garsinamą šio laikotarpio Kauno miesto architektūrą, bet ir visos šalies architektūros raidą. Pasak jo, Lietuvos tarpukario architektūra – reikšmingas materialusis liudijimas apie Pirmosios Lietuvos respublikos tapsmą. Paskaitoje šis palikimas bus atskleistas kaip daugialypė modernėjančios visuomenės išraiška, kurioje susipynė įvairūs funkciniai, idėjiniai bei estetiniai sluoksniai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ne tik Kaunui, tačiau ir mažesniesiems Lietuvos miesteliams. Kaip ir sostinėje čia buvo grindžiamos bei tiesinamos gatvės, klojami šaligatviai, griaunamos susenusios medinės trobos, tveriamos naujos tvoros, tvarkomos prekybos vietos, sodinami medeliai, o kai kur netgi kuriami ištisi parkai.
Lapkričio 9 dieną architektas, VGTU doktorantas Martynas Mankus ves seminarą tema „Postmodernizmas Lietuvos architektūroje – idėjos, raiška, vertinimas“. Jo manymu, nesenos diskusijos profesinėje ir viešojoje erdvėje dėl postmodernizmo architektūros objektų išsaugojimo rodo bendresnį susidomėjimą XX a. II pusės architektūros palikimu. Bendras šių diskusijų vektorius būtų apibrėžtos architektūrinės raiškos vertė. Savo ruožtu, vertės klausimas neatskiriamas nuo konkretaus istorinio laikotarpio, dominavusių idėjų ir jų priežasčių, platesnio sociokultūrinio konteksto. Pranešimas palies postmodernizmo architektūros Lietuvoje XX a. 8-10 deš. atsiradimo aplinkybes, idėjų sklaidą ir raišką, jų įtaką šiuolaikinei architektūrai ir vertės perspektyvas.
APIE SOVIETMETĮ IR MODERNŲJĮ PAVELDĄ
Lapkričio 22 dieną architektūros istorikė ir tyrėja, VU doc. dr. Marija Drėmaitė savo seminare „Moderniosios architektūros paveldas: iššūkiai ir galimybės“ remsis ilgamete praktika ir gręšis į itin skausmingus klausimus. Jos nuomone, nors žvelgiant į moderniosios architektūros vertinimą ir apsaugą šiuolaikinėje Lietuvoje, galima pastebėti, kad LR kultūros vertybių registre išties yra nemažai šio laikotarpio objektų, tačiau, kalbant apie jų verčių identifikavimą ir perteikimą visuomenei, susiduriama su dideliu informacijos trūkumu, nes oficialiojoje paveldosaugoje nėra šio paveldo interpretacinio diskurso, o praktikoje kyla medžiagiškumo ir estetinio vertinimo problemos. Siekiant išsiaiškinti, kodėl moderniosios architektūros pastatai ir kompleksai yra (turi ar galėtų būti) saugomi ir kaip, seminare nagrinėjamos šios temos: moderniosios architektūros paveldo raida, problematika ir praktika, moderniosios architektūros vertinimo ir apsaugos problematika Lietuvoje, socialistinio modernizmo palikimas, vėlyvojo modernizmo, brutalizmo ir postmodernizmo architektūros apsaugos tendencijos.
Lapkričio 29 dieną istorikė, prof. hum. m. dr. Rasa Čepaitienė (Lietuvos istorijos institutas) susitelks ties sovietiniu Lietuvos architektūros laikotarpiu – ji skaitys paskaitą tema „Sovietinės architektūros semantika: stalininis socrealizmas ir socmodernizmas“. Paskaitoje bus aptariama „socrealistinės“ architektūros kilmė, šio koncepto prasminis turinys, pateikiami ir aptariami šio stiliaus pavyzdžiai iš buvusios SSRS bei lietuviški atvejai. Taip pat analizuojama postalininėje SSRS besiformuojančios architektūrinės ir urbanistinės tendencijos. Aptariamos chruščiovinių socialinių reformų prielaidos bei įtaka socmoderniosios architektūros ir statybos nuostatų formavimuisi, nagrinėjami svarbiausi šio stiliaus atributai ir pavyzdžiai iš buvusių SSRS respublikų ir Lietuvos. Taipogi paliečiamas architektūros panaudos formuojant „Mažųjų Vakarų“ mitą klausimas.
Parengta pagal Lietuvos architektų rūmų informaciją.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT
