Pavirvytės dvaro sodybos dvarininko name rengiami mokymai, skirti Lietuvos mediniam paveldui. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Norvegijos kultūros paveldo specialistais ir pritaikant Norvegijos patirtį tvarkant Pavirvytės dvaro sodybos dvarininko namą.
Savame krašte esame išlaikę išties unikalų paveldą: juk daugeliui Europos šalių šimtmečiais tobulinant mūrinės bažnytinės architektūros konstrukcijas ir meninę raišką, Lietuvoje iki pat moderniųjų laikų buvo puoselėjama medinės sakralinės architektūros tradicija. Su ja išsamiai galima susipažinti šiandien
Žinomas japonų architektas Kengo Kuma Paryžiaus meno mugei FIAC suprojektavo šiuolaikišką medinį paviljoną-instaliaciją „Yure“. 12 metrų aukščio ažūrinis statinys, kaip įprasta tradicinėje japonų meninėje architektūroje, buvo pastatytas be klijų ar vinių.
Lietuvos architektų sąjungoje atidaroma paroda „Medis Lietuvos architektūroje“. Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato medinės architektūros Lietuvoje įvairovę, nagrinėja būdingiausius ir išskirtiniausius medinės architektūros pavyzdžius. Paroda šia vasarą buvo pristatyta Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, Londono architektūros
Londone ką tik pastatytas didžiausias skersai klijuoto medžio konstrukcijų pastatas Europoje. Kombinuoto medžio ir plieno konstruktyvo name „The Cube“ (liet. Kubas) įrengta 50 gyvenamųjų apartamentų iš kurių atsiveria vaizdai į gretimus parką bei kanalą.
Londono architektūros festivalyje nuskambės ir lietuviškas akordas – įvyks paroda „Medis Lietuvos architektūroje / Wood in Lithuanian architecture“. Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato lietuvių medinės architektūros įvairovę, pateikia būdingiausius bei išskirtinius jos pavyzdžius.
Architektas Ernesto Pereira („3r“) keliais profesionaliais potėpiais niekuo neišsiskiriantį namą pavertė pajūrio architektūros moderniu akcentu. Pagal jo projektą neseniai rekonstruoto tradicinio Portugalijos pakrantės namo baltos sienos dera su įstriža dailylenčių faktūra bei, neatsisakant modernizmo principų, padeda perteikti
Lietuvos architektų sąjunga (LAS) rengia parodą „Medinė architektūra Lietuvoje“, kurią birželio mėnesį planuoja pristatyti Londono architektūros festivalyje. Siekdama parodoje pristatyti įdomiausius, geriausius Lietuvos šiuolaikinės medinės architektūros kūrinius ji pakvietė ekspozicijai siūlyti savo ar kolegų darbus.
Lietuva yra bene vienintelė Europos šalis, kurioje tebestovi medinės sinagogos. Seniausioje ir vertingiausioje iš išlikusių tokių sakralinių pastatų – Pakruojo sinagogoje – nuo pernai metų vyksta konservavimo darbai. Vilniuje rengiamas šios sinagogos esminių projektinių sprendimų aptarimas.
Kol diskutuojame ar didžiausi mūsų pastatai bent sąlygiškai gali vadintis dangoraižiais, austrai pasiryžę perrašyti pastarųjų istoriją. Mat jie suplanavę jau kitais metais turėti aukščiausią pasaulio dangoraižį iš medžio. Vienos urbanistiškai plėtojamoje dalyje numatyto dangoraižio „HoHo“ aukštis žada
XVIII amžiaus Olandijos tvirtovė Ravelijn op den Zoom statyta gynybai, todėl ją galima buvo pasiekti nebent laivu. Istorinė tvirtovė nūnai labai praverčia vietos šventėms, o lankytojai ją pasiekia specialiai tam ką tik įrengtu mediniu pontoniniu tiltu.
Architektūros žurnalas „eVolo“ kasmet rengia dangoraižių idėjų turnyrus, kuriuose ieškoma jaunųjų architektūros talentų. Šiuose turnyruose dalyvauti gali viso pasaulio studentai, architektai, inžinieriai, konstruktoriai, dizaineriai, menininkai. Turnyrą „eVolo 2014“ laimėjo JAV architektas ir dizaineris Yong Ju Lee, pateikęs
Unikali medinė daugiakampė Griškabūdžio miestelio Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastaraisiais metais sulaukė didelio restauratorių dėmesio. Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, beveik visi darbai jau yra baigti. Iš viso jie atsiėjo apie 746.000 litų.
Tradicinės medinės architektūros tvarkymas bei puoselėjimas yra iššūkis, kuriam reikia išmanymo, o dažnai – ir pažangių technologijų pagalbos. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra rengia seminarą, kurio tema „Medinių pastatų tvarkymas, priemonės ir technologijos“. Seminare bus pristatomos tradicinės, šiuolaikinės
XIX a. antroje pusėje pastatyta Žiežmarių sinagoga – vienas iš Europos mastu unikalių tokio tipo medinio paveldo objektų. Kultūros paveldo departamento, Lietuvos žydų bendruomenės, LR Kultūros ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Žiežmarių kultūros centro ir bendruomenės atstovai tarėsi
Tokijuje neseniai pastatytas Asakusos kultūros turizmo informacijos centras pasižymi gana neįprastu architektūros charakteriu. Žinomas japonų architektas Kengo Kuma šio įvairioms funkcijoms skirto statinio tūrį tarsi sukrovė iš vietovei būdingų namukų šlaitiniais stogais bei jame išplėtojo medinės architektūros
Medinė architektūra miestuose dažnai vis dar suvokiama kaip nepilnavertė ir laikina, ilgainiui turinti užleisti savo vietą „pastoviems“ statiniams. Manoma, kad Kaunas šiame kontekste galėtų būti ne tik įdomus savo vertingu palikimu, bet ir patrauklus turizmo požiūriu. Balandžio
Ką tik pabaigta restauruoti Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia – valstybės saugomas liaudies meno paminklas, storiausio Lietuvos ąžuolo paunksnėje pastatytas dar XVII amžiaus viduryje. Liepos 1 dieną Stelmužės dvaro sodybvietėje žadamos šio Lietuvos medinės architektūros paveldo objekto
Medinės architektūros tradicijas Austrija puoselėja nuo seno. Naujausi jos architektų pasiekimai šioje srityje neseniai pristatyti vilniečiams, o nuo gegužės 3 dienos su jais galima susipažinti ir Kaune, Kauno technologijos universiteto Statybos ir Architektūros fakultete.
Austrija – viena iš pirmaujančių Europos šalių ekologiškos statybos srityje. Ji taip pat garsėja ir giliomis medinės architektūros tradicijomis. Balandžio 10 dieną Vilniaus savivaldybėje atidaroma paroda pristato šios Alpių šalies architektų pasiekimus, kuriant šiuolaikinę tvarią medinę architektūrą.
Medinės architektūros gerbėjai tvirtina, kad ši statyba yra artimesnė žmogui nei mūrinė ar betoninė. Esą mediniame name maloniau būti, geriau jaučiamasi, mažiau sergama. Matyt, galvodamas apie juos bei ekologiją Kanados architektas M.Greenas ir sukūrė inovacinę medinio dangoraižio
Prieš metus Japonijos šiaurinę pakrantę nusiaubęs cunamis, šios šalies bei viso pasaulio istorijoje paliko gilią tragišką žymę. Daugybė įvairių šalių projektuotojų bei organizacijų dabar prisideda prie to, kad milžiniškos bangos nusiaubtos teritorijos būtų atstatytos ir vėl apgyvendintos.
Ką tik išleistas albumas-knyga „Lietuvos medinės bažnyčios“ skirtas daugialypio Europos krikščioniškojo paveldo daliai, kurią stipriai veikė iš Vakarų sklindanti religinio meno tradicija. Tačiau kiekviena šventovių vis kitokia. Leidinio sumanytojai siekė sukurti knygą, kurioje atsiskleistų įspūdingi, bet ir
Niekur kitur Lietuvoje nėra išlikusios tokios didelės senųjų medinių namų teritorijos kaip Kauno Žaliakalnis. Nors daugelio senųjų Žaliakalnio medinukų stovis pamažu blogėja, o jų autentiškų detalių – mažėja, šio rajono medinė architektūra bei išskirtinė aura žavi ne
Architektūrinė įtampa valstybės saugomose teritorijose paprastai bent triskart didesnė nei eiliniame Lietuvos kaime. Tai lemia ir ženkliai didesnis statybinis apetitas tose ypatingose teritorijose, ir ne visada paprastam mirtingajam suprantamas valstybės „reindžerių“ reikalavimų žodynas. Matyt, suprasdama tai, Valstybinė
Pradedamas restauruoti valstybės saugomas liaudies meno paminklas – medinė Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia, stovinti storiausiojo Lietuvos ąžuolo paunksmėje. Šiame kultūros paveldo objekte ne tik vyksta sakralinės apeigos, bet ir įsikūręs Bažnytinio meno muziejus, kuris dėl avarinės
Amatininkas kartais tampa labiau kūrėjas, nei architektas, globalėjančiame pasaulyje atrajojantis besismelkiančius į sąmonę tarptautinės architektūros įvaizdžius, laikmečio štampus ir estetines madas. Šį akibrokštą ištarti padrąsino jauno estų architekto Mihkel Tuur savadarbis vasarnamis Muhu Maja, realizuotas nedidelėje Muhu
XX amžiaus pradžioje bei viduryje surenkamoji statyba daugeliui šalių padėjo spręsti nuosavo būsto bei kitas socialines problemas. Kartais ji net tapdavo pažangos ir modernaus gyvenimo sinonimu. Tačiau tuos laikus menantys statiniai Vakarų šalyse iš žemėlapio sparčiai nyksta.
Archajiškas medinis paveldas adekvačios pagarbos, supratimo ir dėmesio Lietuvoje, deja, dar nėra sulaukęs. Jo stinga ne tik iš valstybinių institucijų, bet ir iš paprastų gyventojų, kurie yra jo šeiminkai. Kai statinys apleidžiamas arba netenka patikimo stogo jį
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001