Prieš metus Japonijos šiaurinę pakrantę nusiaubęs cunamis, šios šalies bei viso pasaulio istorijoje paliko gilią tragišką žymę. Daugybė įvairių šalių projektuotojų bei organizacijų dabar prisideda prie to, kad milžiniškos bangos nusiaubtos teritorijos būtų atstatytos ir vėl apgyvendintos.
Ką tik išleistas albumas-knyga „Lietuvos medinės bažnyčios“ skirtas daugialypio Europos krikščioniškojo paveldo daliai, kurią stipriai veikė iš Vakarų sklindanti religinio meno tradicija. Tačiau kiekviena šventovių vis kitokia. Leidinio sumanytojai siekė sukurti knygą, kurioje atsiskleistų įspūdingi, bet ir
Niekur kitur Lietuvoje nėra išlikusios tokios didelės senųjų medinių namų teritorijos kaip Kauno Žaliakalnis. Nors daugelio senųjų Žaliakalnio medinukų stovis pamažu blogėja, o jų autentiškų detalių – mažėja, šio rajono medinė architektūra bei išskirtinė aura žavi ne
Architektūrinė įtampa valstybės saugomose teritorijose paprastai bent triskart didesnė nei eiliniame Lietuvos kaime. Tai lemia ir ženkliai didesnis statybinis apetitas tose ypatingose teritorijose, ir ne visada paprastam mirtingajam suprantamas valstybės „reindžerių“ reikalavimų žodynas. Matyt, suprasdama tai, Valstybinė
Pradedamas restauruoti valstybės saugomas liaudies meno paminklas – medinė Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia, stovinti storiausiojo Lietuvos ąžuolo paunksmėje. Šiame kultūros paveldo objekte ne tik vyksta sakralinės apeigos, bet ir įsikūręs Bažnytinio meno muziejus, kuris dėl avarinės
Amatininkas kartais tampa labiau kūrėjas, nei architektas, globalėjančiame pasaulyje atrajojantis besismelkiančius į sąmonę tarptautinės architektūros įvaizdžius, laikmečio štampus ir estetines madas. Šį akibrokštą ištarti padrąsino jauno estų architekto Mihkel Tuur savadarbis vasarnamis Muhu Maja, realizuotas nedidelėje Muhu
XX amžiaus pradžioje bei viduryje surenkamoji statyba daugeliui šalių padėjo spręsti nuosavo būsto bei kitas socialines problemas. Kartais ji net tapdavo pažangos ir modernaus gyvenimo sinonimu. Tačiau tuos laikus menantys statiniai Vakarų šalyse iš žemėlapio sparčiai nyksta.
Archajiškas medinis paveldas adekvačios pagarbos, supratimo ir dėmesio Lietuvoje, deja, dar nėra sulaukęs. Jo stinga ne tik iš valstybinių institucijų, bet ir iš paprastų gyventojų, kurie yra jo šeiminkai. Kai statinys apleidžiamas arba netenka patikimo stogo jį
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001