Vilniaus savivaldybė Senamiesčio paribyje inicijuoja projektą „Architektūros parkas“, kuris pramoninę teritoriją Paplaujos ir Markučių priemiestyje turėtų paversti išskirtine vieta gyventi bei dirbti. Pirmajame konversijos etape tvarkyti numatyta teritorija suskirstyta į keletą mažesnių kvartalų, kurių kiekvieną kūrė skirtinga
Jaunas olandų dizaineris Dikas Scheepersas (Dik Scheepers) eksperimentuoja su senokai žinoma, tačiau gana retai naudojama ekologiška statybine medžiaga – Papercrete. Jis šį popieriaus bei cemento mišinį derina gana sunkios išvaizdos balduose, kurie ypač tiktų „loftams“ ar kitai
Lapkričio 16 dieną Lietuvos kultūros ministerijoje vyks šiuolaikinei architektūrai skirtas seminaras. Renginyje bus pristatomas nuo 2002 metų vystomas projektas „Rytai – Rytai“, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Japonijos architektai bei architektūros studentai, aptariamos šiemet Tokijuje vykusio Tarptautinės architektų
Lapkričio 10 dieną prasideda kino festivalis „Scanorama“. Jau 9 kartą rengiamą festivalį pradės filmų „Prieš bangas“, „Dogvilis“, „Šokėja tamsoje“ autoriaus, žinomo danų režisieriaus Larso von Triero juosta „Melancholija”. Europos kino forumas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose iš
Pas mus dar nežiūrima rimtai į ekologijos entuziastus, propaguojančiais šiaudinių namų statybą. Vakaruose jau senokai šios medžiagos galimybes architektūroje žvalgomos ir profesionaliai. Britų architektūrinės firmos „Make Architects“ kolektyvas šiaudų technologiją pritaikė 4 aukštų Notingemo universiteto Veterinarijos ir
Kaunas niekad nesileido vedžiojamas už rankutės. Todėl natūralu, kad savivaldybės klerkų sumanymas aprengti miestą vienodomis marketinginėmis uniformytėmis, paskelbus kiaurai biurokratišką konkursą „Kauno prekės ženklui ir šūkiui" sukurti, – iššaukė atsaką. Pagerinimo sąjunga „Žmonės Kavingais Veidais” surengė ALTERNATYVŲ
Lapkričio 13 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje uždaroma vieno iškiliausių XX a. Lietuvos menininkų: skulptoriaus, tapytojo, piešėjo, poeto, Nacionalinės premijos laureato Vytauto Šerio (1931-2006) paroda „Vytautas Šerys. Retrospektyva“. Lapkričio 11, 12 ir 13 dienomis galerija skelbia uždarymo savaitgalį,
Lietuvos miestovaizdžiuose kultūra nedominuoja. Prieš 40metų pastatytas Šiuolaikinio meno centras ir Opera Vilniuje – bene vieninteliai pastatai, reprezentuojantys kultūrą mieste monumentaliu formatu ir atviru fasadu. Kitais atvejais, mūsų kultūrinė architektūra antraplanė, kukli, nelendanti į pagrindines miestų panoramas,
Barselonoje ką tik pasibaigė įspūdinga architektūros fiesta – Pasaulio architektūros festivalis. Vienu svarbiausių šio kasmet vykstančio grandiozinio architektūros renginio akcentų yra Pasaulio metų pastato rinkimai. Autoritetingos vertinimo komisijos sprendimu, šiemet apdovanojimas liko pačioje Katalonijos sostinėje – garbingojo
4 kontinentuose daugiau nei 30 šalių lapkričio 8-ąją minima pasaulinė urbanizmo diena. Šia proga architektas Mantas Daukšys Klaipėdos architektų klube skaitys pranešimą po kurio numatyta diskusija.
Nuo kino teatro „Lietuva“ privatizacijos jau praėjo dešimtmetis, o jos istorija jau tapo simboliniu pilietinės visuomenės brandos egzaminu. Viešojo intereso saugos institutas lapkričio 8 dieną organizuoja apskrito stalo diskusiją „Kino teatro „Lietuva“ privatizacijai – 10 metų“, kurioje
Lietuvos vyriausybė kasmet skiria 12 premijų šalies kultūrai bei menui nusipelniusiems žmonėms. Neseniai paaiškėjo 43 kandidatų šiai garbingai premijai gauti sąrašas, kuriame yra kino ir teatro režisieriai, aktoriai, kompozitoriai, muzikantai, dailininkai, šokėjai, žurnalistai ir kitų meno bei
Kinijos Vidinės Mongolijos autonominiame regione neseniai atidarytas Ordos muziejus, skirtas pristatyti senųjų vietos kultūrų įvairovei. Savo architektūra šis statinys atitinka architektūros firmos MAD požiūrį, kuris apibūdinamas kaip rytietiškos kultūros šiuolaikinė interpretacija. Tai pastatas, kuriame Mongolijos praeitis susitinka
Niekur kitur Lietuvoje nėra išlikusios tokios didelės senųjų medinių namų teritorijos kaip Kauno Žaliakalnis. Nors daugelio senųjų Žaliakalnio medinukų stovis pamažu blogėja, o jų autentiškų detalių – mažėja, šio rajono medinė architektūra bei išskirtinė aura žavi ne
Aplinkos ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga paskelbė tradicinį kūrybinį konkursą žurnalistams „Žmogus ir aplinka“. Konkurso tikslas – skatinti kūrybiškumą ir profesionalumą supažindinant visuomenę su aplinkos sektoriaus aktualijomis. Darbus galima pateikti iki gruodžio 4 dienos.
Foto: Architektūros fondas Per paskutinius dvejus dešimtmečius miestų augimas iš esmės pakeitė mūsų gyvenimo būdą bei suformavo dabartinį suvokimą apie architektūrą ir miestų planavimą. Architektūros [pokalbių] fondo 5-asis pokalbių ciklas supažindina su įvairiais skirtingais šiuolaikinio miesto sistemos
Pagal ispanų architektūros studijos „Cor & Asociados” projektą mažame pietryčių Ispanijoje neseniai pastatytas muzikos ir kultūros centras MUCA įrodo, kad šiuolaikišką kultūrinės paskirties pastatą pajėgus pasistatyti net mažas miestelis. Jo statyba ispanams atsiėjo kaip privatus gyvenamasis namas.
Ką tik paaiškėjo kaip po poros metų turėtų atrodyti Misionierių sodai – Vilniaus miesto savivaldybėje paskelbti projektinių pasiūlymų konkurso laimėtojai. Kaip būtų galima sutvarkyti sostinei svarbią teritoriją nuo buvusio Misionierių vienuolyno ansamblio iki Vilnios, konkursui iš viso
Pernai Kaune „fliuxiškomis“ šėlionėmis pažymėtas postmodernaus meno judėjimo Fluxus pradininko Jurgio Mačiūno gimtadienis. Ši tradicija Kauno paveikslų galerijoje bus pratęsta ir šiemet. Tuo labiau, kad J.Mačiūnas šiemet butų šventęs savo 80-mečio jubiliejų.
Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pagrindinis tikslas – iki 2020 metų pasiekti ES šalių vidurkį pagal ekonominius, socialinius, gyventojų sveikatos ir taupaus gamtos išteklių naudojimo rodiklius. Apie tai dar kartą byloja atskiras iliustruotas leidinys, kurį parengė Aplinkos ministerija.
Metų pradžioje pasirodžiusi Tomo S. Butkaus knyga „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ pati tapo ryškiu įvykiu šalies architektūrinės spaudos padangėje. Jaunojo architektūros teoretiko joje pateiktas naujoviškas provokuojantis požiūris į miestą, nors ir susilaukė nepatiklių kolegų
R.Rakauskas, Vilniaus šiokiadieniai Nacionalinės premijos laureato Romualdo Rakausko kūryba glaudžiai susijusi su lietuvių fotografijos mokyklos reiškiniu. Šiemet garbingą jubiliejų švenčiantis fotomenininkas vienas pirmųjų įžiebė naują stilistinę raišką, pažvelgęs į aplinką ne patetiško sovietinio fotožurnalisto žvilgsniu, o humaniškai,
Kęstutis Grigaliūnas studijavo grafiką, tačiau niekuomet neišsiteko vienos srities, žanro ar medijos ribose. Savo kūryboje jis taikė įvairias grafikos, tapybos, skulptūros technikas, plėtojo objekto, instaliacijos strategijas, tęsė Fluxus tradicijas. Lapkričio 4 dieną Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS)
Vieni statiniai atsiranda ir išnyksta miesto urbanistiniame audinyje ar žmonių atmintyje taip ir nepalikdami ryškesnio pėdsako. Kiti – tampa neatsiejama vietovės dalimi, žadina gyventojų bei turistų vaizduotę, praturtina miestą dar vienu tapatumu. Į pastaruosius drąsiai pretenduoja pagal
Architektūros [pokalbių] fondas tęsia savo 5-ąjį pokalbių ciklą, skirtą aptarti miestui bei jo lūžio taškams. Lapkričio 4 dieną Vilniuje svečiuojasi intriguojantis architektų, žurnalistų ir dėstytojų duetas iš Kanados – Adamas Bobbette’as (Adam Bobbette) ir Etienne’as Turpinas (Etienne
Kaunas, matyt, yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriam abejingų nėra. Tas neabejingumas jokiu būdu nėra vienspalvis: galima nesunkiai rasti besižavinčių „smetoninio“ Kauno kultūra ir stiliumi, „kalantinio“ Kauno drąsa ir tautiškumu, oria „nepriklausomybiška“ laikysena sovietmečiu ir gebėjimu,
PILOTAS.LT jau rašė, kad spalio 19 ir 20 Kauno savivaldybė paskelbė du svarbius ir ilgai planuotus konkursus Kauno senamiestyje: „Kauno piliavietės ir gretimų teritorijų sutvarkymo idėjos supaprastinto atviro projekto konkursą” ir „Steigiamojo seimo aikštės sutvarkymo ir Antano
Ilgokai trypčiojusi Klaipėda, ką tik nusprendė žengti ryžtingai prie vandens. Gal net į vandenį. Spalio 27 dieną architektūrinio-urbanistinio konkurso naujo teatro pastato statybos vietos parinkimo vertinimo komisija nusprendė jį statyti Danės upės žiotyse – buvusios „Laivitės“ teritorijoje,
Kad patvoriuose rūdijantis metalo laužas gali turėti antrą ar net trečią savo praktiškąjį gyvenimą šiame antrinio panaudojimo amžiuje, atrodo, nieko nuostabaus. Tačiau jis gali teikti estetinį pasitenkinimą net ir bemaž nepakeitęs savo pirminio pavidalo. Tereikia vieno kito
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001