Urbanistika yra sudėtinė architektūros kaip meninės, mokslinės ir praktinės veiklos dalis. Konferencija „Urbanistika Baltijos šalyse: studijos, mokslas, praktika“ buvo skirta architekto-urbanisto vaidmeniui esmingai kintančioje postsovietinės aplinkoje. Tema pasirinkta ne atsitiktinai.
Mokslo konferenciją kuravo VGTU Urbanistikos katedra ir Urbanistinės analizės mokslo laboratorija. Renginys Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete, lapkritį.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir einant demokratinio miestų bei rajonų planavimo ir urbanistinio projektavimo keliu, neišvengiamai buvo susidurta su vartojamų sąvokų ir net mąstysenos kaita. Konferencijos tikslas – įvertinti architekto-urbanisto vaidmenį kintančioje visuomenėje formuojant miestų aplinką, apžvelgti kūrybinius instrumentus, tarpusavyje palyginti Baltijos jūros valstybių patirtį.
Konferencijoje buvo aptarti kritiniai urbanistikos sampratos aspektai, urbanistikos specialistų rengimo klausimai, šiuolaikinės urbanizuotos aplinkos analizės kryptys bei naujausių tyrimų rezultatai, kuriuos pristatė mokslininkai, praktine patirtimi dalinosi urbanistinio planavimo ir projektavimo įmonių atstovai.
Renginys sulaukė didelio susidomėjimo ir būrio klausytojų iš visos Lietuvos – dalyvavo ne tik mokslo ir praktikos atstovai, bet ir daugelio Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių darbuotojai, vyriausieji architektai, ministerijų pareigūnai, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas ir teisininkė – virš 100 dalyvių.
Trumpai apžvelgiant konferencijos metu nagrinėtas temas, reikėtų pastebėti, kad urbanistikos profesinis laukas gana platus ir, net apsibrėžus konferencijos temą, iki galo atsakyti į visus klausimus nėra įmanoma. Pranešimų santraukas rasite čia.
Konferencija turėjo tris sesijas – studijų, mokso/teorijos ir praktikos.
PIRMOJI SESIJA – STUDIJOS
Pirmoje konferencijos sesijoje „studijos“ skaitytuose pranešimuose buvo atkreiptas dėmesys, kad urbanistika, kaip kiekviena sisteminė veikla turi būti matuojama pagal tris kriterijus – praktinės veiklos, studijų ir mokslo. Konstatuojama, kad Lietuvoje urbanistikos samprata skiriasi nuo klasikinės sampratos, to pasekmė – nėra identifikuojamas pagrindinis urbanistikos objektas (A. Vyšniūnas). Šioje sesijoje buvo atsigręžta į pamatinę urbanistikos mokslo tradiciją – miesto morfologiją,- ir mėginama rasti atsakymą– kokią miestų morfologijos tradiciją turime Lietuvoje ir kokia mūsų miestų tyrimo ir modeliavimo perspektyva (I. A.-Kurtinaitienė, D. Dijokienė). Du pranešimai buvo skirti Lietuvos ir Europos (konkrečiai Norvegijos ir Jungtinės Karalystės) urbanistikos srities studijų programoms ir procesui palyginti bei mokslo ir praktikos sąveikai atskleisti (E. Archipovaitė ir S. Mozūriūnaitė).
ANTROJI SESIJA – MOKSLAS/TEORIJA
Antroje konferencijos sesijoje „mokslas/teorija“ pristatytuose pranešimuose buvo daugiausia kalbėta apie miesto formos tyrimus. Svečias iš Talino technologijos universiteto (S.Sultson) pristatė miesto formos tyrimus Estijos miestuose 1940 – 1960 m. Konstatuota, kad po II pasaulinio karo sugriovimų Estijos miestai, jų centrinės dalys toliau buvo formuojami taikant perdėtai grandiozines ašines kompozicijas, bet visumoje išlaikydami optimalią plano struktūrą. Pateiktas istoriko požiūris į Lietuvos sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpio urbanistinius projektus, iškeltas jų vietos tapatumą, „vietos dvasią“ atspindintis uždavinys, kurio, deja, nevisada yra paisoma rengiant projektus (R.Čepaitienė). Šioje sesijoje iškeltos priemiestinių teritorijų formavimo problemos (T.Grunskis, G.Baleišytė), didmiesčių kompaktiškumo klausimai ir jų nagrinėjimo metodai Baltijos šalių kontekste (M.Cirtautas). Sesiją vainikavo ekspertinio vertinimo miesto planavimo ir urbanistinio projektavimo procese reikalingumo išryškinimas (V. Dapkevičius).
TREČIOJI SESIJA – PRAKTIKA
Trečia konferencijos sesija „praktika“ buvo skirta opiems urbanistinio planavimo ir projektavimo praktikos klausimams, kurie buvo iliustruojami konkrečiais architektūriniais-urbanistiniais projektais. Pranešimus skaitė praktikoje dirbantys architektai-urbanistai. Jie atkreipė dėmesį į šios srities problemas: mažėjančių gyventojų skaičiaus miestų vystymas, kaip tai atsilieps Lietuvos miestams, jų sistemai (M. Pakalnis), urbanistinio proceso kokybės kritimas, prarastas pilnavertis urbanistinis miesto projektavimo žanras (V. Rudokas), egzistuoja liberalus nereguliuojamos plėtros toleravimas plačiąja prasme (G. R. Skačkauskienė). Buvo pastebėtos ir šviesios realybės spalvos: sąmoningos savivaldos iniciatyva gali būti rengiamos urbanistinių parametrų studijos, vystymo koncepcijos, įvardijančios savivaldybių urbanistinę politiką, lūkesčius ar vizijas (S.Motieka); Lietuvoje dar turime architektų ir architektų-urbanistų, besistengiančių suvokti holistinį nagrinėjamos urbanistinės aplinkos modelį ir savo sprendinius kildinančių iš šios aplinkos (E.Neniškis).
URBANISTINĖS DISKUSIJOS
Pasibaigus intensyviai konferencijos darbotvarkei buvo skirtas laikas diskusijoms. Diskusijų temas galima sugrupuoti taip:
1_ atkreiptas dėmesys į urbanistikai skirtos konferencijos formatą, jos dalyvių ir pranešėjų skaičių, kompetenciją, skaitytų pranešimų profesionalų turinį;
2_ nuomonę išsakė rajono vyriausieji architektai pasisakę už aktyvesnes mokslininkų pozicijas ir mokslines temas, sprendžiančias LT aktualius urbanistinius klausimus ir problemas;
3_ išsakyta jau opiu klausimu tapusi nauja studijų klasifikatoriaus koncepcija, sudariusi visas galimybes nunykti urbanistinės architektūros žanrui.
4_ išsakyti pastebėjimai, kad profesinės literatūros sklaida už LT didmiesčių ribų nevyksta, tai, kas šiandien aktualu rajonų vyriausiems architektams, mažai sprendžiama moksliniuose kuluaruose;
5_ išsakytas susirūpinimas apie menką urbanistikos priemonių turinio integravimą Teritorijų planavimo ir statybos įstatymuose (nėra elementariai paaiškintų sąvokų, jų vartojimas).
Diskusijos akivaizdžiai įrodė, kad Lietuvai aktualūs tiek pats urbanistikos mokslo ir praktikos žanras, tiek ir konkrečios konkrečių miestų urbanistinės problemos!
Vertinant bendrai pastarųjų keleto metų urbanistikos tematikai skirtų konferencijų rezultatus (dvi – Vilniuje 2014, 2015 ir dvi – Klaipėdoje 2013, 2014), akivaizdu mėginama išgryninti / apibrėžti urbanistinio projektavimo ir planavimo objektus, jų miesto formos nagrinėjimo kryptį, kuri šiai dienai paskęsta procedūrinių teritorijų planavimo dokumentų rengime, teisiniuose interesų derinimo pinklėse ir pan., nors iš tikrųjų tiek urbanistikos studijų, tiek mokslo, tiek praktikos sisteminei veiklai vykti yra visos sąlygos, galimybės ir svarbiausia poreikis ir būtinybė!
to JPN
( 2015-12-10 )
Apie 20 metų praėjo nuo Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų priėmimo-laiko išsakyti „susirūpinimą apie menką urbanistikos priemonių integravimą“ buvo nemažai.
JPN
( 2015-12-09 )
„…5_ išsakytas susirūpinimas apie menką urbanistikos priemonių turinio integravimą Teritorijų planavimo ir statybos įstatymuose (nėra elementariai paaiškintų sąvokų, jų vartojimas)…(pilotas.lt)“ Ačiū Dievui,pagaliau ir gerb.mokslininkai susirūpino ir pasakė „naujieną“! Geriau vėliau,negu niekada.