Mistiškos Vilniaus akademijos pavadinimas „Académie de Vilna“ ne sykį minimas Paryžiaus mokyklos dailininkų litvakų biografijose. kas gi iš tiesų buvo toji Vilniaus akademija, davusi pradžią daugybei iškilių dailininkų pristatys Nacionalinėje dailės galerijoje rengiama paroda.
Spalio 5 dieną atidaromoje parodoje „Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla (1866-1915)“ eksponuojami 69 dailininkų – mokyklos dėstytojų ir buvusių jos mokinių kūriniai – per 350 tapybos, skulptūros ir grafikos darbų iš žymiausių Lietuvos, Baltarusijos, Izraelio muziejų rinkinių, korporatyvių ir privačių kolekcijų. Parodos kuratorė Jolanta Širkaitė.
Vilniaus piešimo mokykla – gerokai primiršta ir iki galo neįvertinta Vilniaus piešimo mokykla, kurią 1866 m. pabaigoje įkūrė carinės Rusijos valdininkai, apsižiūrėję, kad nėra kam tapyti ikonas stačiatikių cerkvėms. Iš tiesų, 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, Lietuvoje nebuvo likę jokios profesionaliosios dailės ugdymo bazės – XIX a. viduryje Vilniuje, išskyrus privačias iniciatyvas, nebuvo net paprasčiausios piešimo mokyklos. Piešimo mokyklai Vilniuje organizuoti buvo pasirinktas Peterburgo dailės akademiją baigęs dailininkas Ivanas Trutnevas (1827-1912).
Iš pradžių piešimo mokykla vadinosi Vilniaus amatų mokykla ir tapybos klasės. Amatų-piešimo mokyklos tikslas buvo „suteikti galimybę visiems liaudies luomams išmokti piešimo meno ir pritaikyti jį savo gaminiuose“, o tapybos klasių – lavinti profesinius dailės įgūdžius. Pagrindinis dėmesys joje buvo skiriamas būsimiesiems dailininkams rengti. Atsiradus galimybei, 1892 m. Amatų-piešimo skyrius buvo atskirtas į savarankiškas Techninio piešimo ir braižybos klases, o Tapybos klasės tapo išgryninta Vilniaus piešimo mokykla.
Mokyklos auklėtiniai, baigę keturis jos kursus, būdavo puikiai įvaldę piešimo ir braižybos pagrindus ir be jokių kliūčių galėdavo toliau studijuoti Peterburgo ar Vakarų Europos dailės akademijose. Kurį laiką ji buvo tokia vienintelė Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašte, juolab, kad joje galėjo mokytis ir žydų tautybės jaunuoliai.
Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi apie 4.000 mokinių. Lig šiol pavyko nustatyti per 700 Vilniaus piešimo mokyklos mokinių pavardžių. Iš jų tik apie 80 paliko vienokį ar kitokį pėdsaką dailės istorijoje. Žymiausi jų – B.Šacas, J.Epšteinas, P.Kremenis, Ch.utinas, Kikoinas, R.Geninas. Kartu su jais Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi ir žymūs Lietuvos dailininkai V.Didžiokas, V.Kairiūkštis, J.Zikaras, R.Jakimavičius, L.Slendzinskis ir kiti.
Parodos architektai: J.Dūdėnas, J.Dagelis. Organizatoriai: LDM, NDG, Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Projektą iš dalies finansavo: LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Parengta pagal Nacionalinės dailės galerijos informaciją.
Pav.: S.F.Fleury. Gipsinių išliejų piešinys, apie 1874.
