Vilniaus dailės akademija toliau tęsia didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusį viešų paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra“, kuriame dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytojai, absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai pristatys naujausius tyrimus ir atradimus dailės, dizaino ir architektūros istorijos, paveldo, kolekcionavimo, šiuolaikinio meno procesų srityse. Pirmoji paskaita – apie architekto Lauryno Gucevičiaus namus ir kaimynus.
Spalio 4 dieną (antradienį) 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) įvyks pirmoji ciklo „Aktualioji dailėtyra“ paskaita „Apie architekto Lauryno Gucevičiaus namus ir kaimynus“. Norintys dalyvauti paskaitoje, kviečiami registruotis.
Dr. Rūtos Janonienės pranešimą paskatino smalsumas ir noras išsiaiškinti, kada ir kokiais tikslais buvo pastatyti kampiniai bokšteliai prie Šv. Jono ir Dominikonų gatvių sandūroje stovėjusių namų, žinomų kaip Gucevičiaus namas ir Goreckių (ar Gureckių) rūmai. Iki mūsų dienų išlikęs tik pastarasis pastatas, apie kitą daugiausia žinome iš ikonografijos – jis užfiksuotas keliose XIX–XX a. Ip. fotografijose. Mokslinėje literatūroje „bokštelių klausimas‟ paliečiamas aptakiai arba visai nutylimas, o kai kurių autorių iškeltos prielaidos apie buvusias laiptines – neįtikinamos. Ieškant atsakymo apie bokštelių funkciją pranešime paliečiama pastatų istorija, labiausiai susitelkiant ties XVIII a. pabaigos laikotarpiu, kai šie kaimyniniai namai priklausė architektui Laurynui Gucevičiui ir Lydos iždininkui, Vilniaus vaiskiui Valentinui Goreckiui. Prielaidos apie aptariamų architektūros paminklų sukūrimo aplinkybes ir autorystę keliamos pasitelkiant XIX a. pastatų planus, aprašymus ir kitus rašytinius šaltinius, iš kurių ypač svarbi pasirodė korespondencija, atspindinti Goreckio nesutarimus su Vilniaus akademija dėl naudojimosi vandentiekiu, taip pat dokumentai, liudijantys Gucevičiaus vaidmenį Goreckio byloje su magistratu dėl Salininkų karčemos.
Dr. (hp) Rūta Janonienė – meno istorikė, tyrėja ir parodų kuratorė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto Senosios dailės skyriaus vedėja, nuo 2016 m. – tikroji Lietuvos mokslų akademijos narė. Savo tyrimais aprėpia platų meno reiškinių lauką nuo gotikos iki romantizmo. Daug dėmesio menotyrininkė skiria biografistikos žanrui, yra parašiusi monografijas apie Vilniaus meno mokyklos kūrėjus Joną Rustemą (1999) ir Kazimierą Jelskį (2003), bendradarbiavo rengiant Lietuvos dailininkų žodyną. Žmonių istorijos, likimai ir siekiai atsispindi ir jos knygose apie Vilniaus architektūros paminklus: „Sapiegų rūmai Antakalnyje“ (2012, bendraautorius Evaldas Purlys) ir „Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje“ (2010). 2011 m. R.Janonienei paskirta Lietuvos mokslų akademijos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos bernardinų meninis paveldas. Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai“, 2020 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Parengta pagal Vilniaus dailės akademijos informaciją.
