Neseniai rašėme apie Vilniaus jaunų architektų grupės KILD (Ksnelashvili, Išora, Lozuraitytė, Daunys) pergalę tarptautiniame ekologiško tilto konkurse Seule, o prieš kelias dienas laureatai jau atsiėmė ir korėjietišką premiją.
Kaip protalui PILOTAS.LT pranešė komandos KILD atstovė su pasauliu Ona Lozuraitytė, Žaliojo tilto Yangjaegogae komandos apdovanojimas įvyko liepos 7-ąją naująjame Seulo savivaldybės pastate.
Oficialiame susitikime Pietų Korėjos sostinėje dalyvavo tarptautinio konkurso organizatoriai Žaliojo Seulo biuras, Seulo savivaldybės bei Gamtos ir ekologijos padalinio atstovai.
Susitikimo metu buvo iškilmingai apdovanota pirmają vietą tarptautiniame konkurse laimėjusi KILD architektų komanda iš Lietuvos (Ivane Ksnelashvili, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Dominykas Daunys) bei konkurse antrą vietą laimėjęs kolektyvas „AEV Architectures” (P.Korėja) ir trečią vietą laimėjusi taip pat korėjiečių grupė UIA.
Apdovanojimus įteikė ir laureatus pasveikino Seulo miesto vyriausiasis architektas Young Joon Kim.
Po ceremonijos įvyko konkursą laimėjusio lietuviškai-gruziniško projekto pristatymas.
Seulo vyr.architektas Young Joon Kim pabrėžė, jog Seulo miestui bei Gamtos ir ekologijos padaliniui tai bus pirma tokio pobūdžio, pilnai apželdinto žaliojo tilto, sujungiančio atskirtas ekosistemas realizacija, bendradarbiaujant su užsienio architektais.
Tą pačią dieną Seulo savivaldybėje buvo pradėtos preliminarios derybos dėl žaliojo tilto projektavimo darbų su Vilniaus architektų grupe KILD.
O.Lozuraitytė iš Seulo pranešė portalui PILOTAS.LT, jog kelionė į Seulą, “giliai panyrant į vietinių realijų tinklą – yra įstabi, intensyvi ir netikėta”. Pasirodo, tilto konkurse dalyvavo net 54 komandos iš 16 pasaulio šalių. Anot architektės, tik vietoje jie suprato, kodėl Seulas tokį didelį dėmesį skyrė būtent Yangjaegogae tiltui – tai vartai į miestą. Vilniečių tiltas bus vienintelis virš 11 juostų pagrindinio greitkelio, vedančio į miestą, taigi šansai Seulo ikonos vaidmeniui yra visiškai realūs.
Seulo miesto savivaldybė planuoja vilnietišką tilto projektą įgyvendinti sparčiai – iki 2018-ųjų pabaigos.
VILNIETIŠKAS MIŠKĄTILČIO PROJEKTAS SUŽAVĖJO SEULĄ
Pietų Korėjos sostinei nutarus atkurti judraus greitkelio nutrauktą ryšį tarp dviejų miestą gaubiančių kalvotų žaliųjų masyvų ir statyti Yangjaegogae tiltą, architektų grupė KILD pasiūlė tarp kalvų Umyeon ir Maljukgeori statyti dvijuostį tiltą. Viena, grįsta juosta, paskirta pėstiesiems, o kita, apželdinta, – gyvūnijai.
Miškątiltis suprojektuotas 120 m ilgio (anga 94 m), jo konstrukcijos aukštis 15,5 – 3,3 metrų, o plotis 19,4 – 14 metrų. Numatyta, kad tilto statyba kainuos apie 9,15 mln. eurų.
Šokančiam per 11 juostų greitkelį tiltui autoriai parinko gaubtą, plastišką formą, dažną istoriniuose korėjiečių soduose. Vaikščiojimas šlaitais – būdingas korėjiečiams. Dėl to kalvotas tapo ir grupės KILD tiltas – takas jų tilte dinamiškai gaubtas ir banguotas. Autorių teigimu, vaikščiojimas gaubtais paviršiais suteikia natūralios gamtos emociją ir nutildo technišką tilto kūno kalbą. Dėka šios formos tiltas jautriai gaudo saulės šviesą ir suteikia užuovėją dendrologinei savo juostai. Kita vertus, anot autorių, nebanaliai ir dinamiškai atsiveria Seulo miesto panorama.
Beje, dendrologinė tilto dalis suprojektuota su atida ir pagarba kontekstui. Autoriai ketina naudoti visą eilę vietinių korėjietiškų augalų, būdingų laukinei gamtai ir senoviniams sodeliams. Numatytos bent penkios vietinių ąžuolų rūšys, lazdynai, ilgaspyglės pušys, įvairūs krūmai ir kita. (Čia ne Kauno Ąžuolyno pertvarkymo projektas, prikaišiotas rododendrų gausiai ir visur).
Grupės KILD projektas yra Seulo „žaliojo žiedo“ programos elementas. Kompleksiniu urbanistiniu-landšaftiniu projektu miestas siekia diegti inovatyvius architektūrinius sprendimus, derančius tiek su žmogaus veikla, tiek su gamta. Pagrindinis „žaliojo žiedo“ tikslas – sujungti Pietų Korėjos sostinės žaliąsias erdves į „žaliųjų koridorių“ struktūrą.
Tarptautinį Seulo konkursą laimėjusių architektų dabar laukia maždaug 410.000 eurų projektavimo darbų sutartis ir, tikėkimės, egzotiška realizacijos patirtis Tolimuose Rytuose.
Drįsčiau teigti, jog toks polifoniškas miškątiltis yra tikras architektūrinis atradimas, įmedžiaginantis žaliąją filosofiją funkciškai ir plastiškai. Ir nuoširdžiai džiugu – kad tai mūsų VGTU ir VDA absolventų ketveriukės kūrinys.
Nepavydus kolega
( 2017-07-14 )
Pagarba, šaunuoliai 🙂
mnmn
( 2017-07-13 )
pagarba ir dziaugsmas. tik nestabdykim!
ahoo
( 2017-07-12 )
Lietuva gali !
kolega2
( 2017-07-12 )
Gražu