Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ atidarytos dvi fotografijų parodos – vieno ryškiausių Lietuvos fotografijos kūrėjų Algimanto Aleksandravičiaus „Rūstaujančio dievo metais. Apokalipsė“ ir fotomenininkės Marijos Šileikaitės-Čičirkienės „Įsivaizduojamas miestas“. Nors autorių kūrybiniai pasauliai skirtingi, galerijos erdvėse jie susitinka ir kuria netikėtą dialogą, papildydami vienas kitą. Vienoje jų – jautrus, introspektyvus žvilgsnis į miestą, kitoje – ekspresyvus, nerimastingas žvilgsnis į žmogų ir pasaulį.
ATSIVERIA SUBTILUS SANTYKIS SU URBANISTINE APLINKA
Fotomenininkų A.Aleksandravičiaus M.Šileikaitės-Čičirkienės parodų organizatorius – Šiaulių kultūros centras. Abiejų autorių kūrybą pristatė dailės teoretikas, kritikas, fotomenininkas Virginijus Kinčinaitis.
M.Šileikaitės-Čičirkienės parodoje „Įsivaizduojamas miestas“ atsiveria subtilus, individualus santykis su urbanistine aplinka. Autorė kviečia pažvelgti į miestą ne kaip į foną, o kaip į gyvą, nuolat besikeičiantį organizmą, kuriame susipina kasdienybė, prisiminimai ir asmeniniai išgyvenimai. „Miestą turi matyti ne gražų, bet įdomų“, – sako fotomenininkė, pabrėždama, kad svarbiausia – gebėjimas pastebėti detales ir atrasti savitą žvilgsnį. Jos fotografijose įprasti vaizdai virsta vizualinėmis istorijomis, kuriose svarbus ne tik dokumentiškumas, bet ir asmeninis pajautimas.
Pasak parodą pristačiusio V.Kinčinaičio, autorei svarbi išlaikoma konstrukcija, kuri ir kuria turinį.„Kad vaizdas būtų iškalbingas kaip meno kūrinys, reikia talento. Marijos Šileikaitės-Čičirkienės fotografijos pasižymi aiškia struktūra ir apgalvota kompozicija. Jose konstrukcija visada ryški ir dažnai dominuoja. Autorė renkasi objektus, kurie kartais yra aštrūs, kampuoti, linkę į abstrakcijas.“ Autorė pabrėžia, kad svarbiausia – mylėti tai, ką darai, nesvarbu, kuriame mieste esi, ir kurti taip, kaip jauti bei matai.
DRAMATIŠKA TAMSAUS CHAOSO SKANDINAMO PASAULIO VIZIJA
Tuo tarpu A.Aleksandravičiaus paroda „Rūstaujančio dievo metais. Apokalipsė“ kviečia į visiškai kitokį – intensyvų, dramatišką ir emociškai įkrautą – pasaulį. Čia apokalipsė suvokiama ne tik kaip griūtis, bet ir kaip vidinis lūžis, atvirumo ir tiesos momentas.
Pasak dailės teoretiko ir fotomenininko V.Kinčinaičio, šiame cikle autorius atsisako ankstesnio žvilgsnio ir kuria „dramatišką tamsaus chaoso skandinamo pasaulio viziją“: „Nebėra šito pasaulio, kuris mylėtas, kuris kurtas – jis dega, jis garma į bedugnę, jis rūdyja, jis trunyja. Tai nuolatinis nyksmo procesas. Tai fotografija, kuri tarsi dega mūsų akyse, skleidžia pelenus ir žiežirbas.“
V.Kinčinaičio teigimu, autorius provokuoja žiūrovą patirti šią būseną, kuri gali reikšti tik viena – po pelenų ateina išsivalymo ir atsinaujinimo laikas, gimsta kažkas naujo. Kas tai bus – sunku pasakyti. Dailės teoretikas taip pat pasidžiaugė, kad būtent Šiauliuose, galerijoje „Laiptai“, eksponuojamas dar vienas A.Aleksandravičiaus kūrybinis lūžis, leidžiantis jį patirti iš arti.
Parodos veiks iki balandžio 11 Dienos. Parodų lankymas mokamas.
Parengta pagal Šiaulių kultūros centro informaciją.
Titulinė nuotrauka: Šiaulių kultūros centro.
Foto: Šiaulių kultūros centro.
Foto: Šiaulių kultūros centro.
Foto: Šiaulių kultūros centro.
Foto: Šiaulių kultūros centro.
