Ryškiais kontrastais žymios Šnipiškės atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių neseniai šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė. Nuo šiol čia galima ne tik patogiai važiuoti automobiliu ar vaikščioti, bet ir važiuoti dviračiu.
Vilniuje pristatyta nauja – Kernavės – gatvė. Šioje gatvėje buvo paklota nauja asfalto danga, įrengtas naujas dviračių ir pėsčiųjų takas, dvi sankryžos, pasodinta naujų želdinių. Joje jau kursuoja ir viešasis transportas – 69-asis autobuso maršrutas, įrengtos naujos stotelės bei trys laukimo paviljonai. Gatvėje pasodinti 132 nauji medžiai – klevai, gudobelės, šermukšniai, daugiau kaip 7,5 tūkstančiai dvylikos rūšių krūmų – dominuoja Japoninės lanksvos, šveicariniai karklai, šermukšnialapės lanksvūnės. Netolimoje ateityje, baigus sklypų išpirkimo ir kitas teisines procedūras, gatvė bus pratęsta iki Konstitucijos prospekto.
Šnipiškės– medinių namelių pašonėje stiebiasi stiklo bokštai, šalia senųjų gyventojų, o kartais ir vietoj naujos galimybės nesulaukusių medinių namų, daugėja naujakurių, pagal naują standartą pertvarkomos gatvės – pastaraisiais metais čia buvo rekonstruotos Giedraičių, S. Fino gatvės. Čia formuojamas ir perimetrinis kvartalų užstatymas su patogiais pasivaikščiojimo takais ir atvirais, gyvais pirmaisiais pastatų aukštais. Šnipiškės kuria savo unikalų veidą, kuriame matysis ir turtinga šios miesto dalies praeitis, ir modernus Vilnius. Apželdinta, dviračių ir pėsčiųjų takų įrėminta Kernavės gatvė dar irgi matys pokyčių – kai kurie apleisti sklypai dar laukia naujų pastatų.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės informaciją.
Titulinė nuotrauka: Sauliaus Žiūros.
Gintautas Tiškus
( 2022-05-23 )
Kernavės gatvė Šnipiškėse, o tai Vilniaus Šnipiškių seniūnijos dalis (Vilniaus BP – Centras), kurios plotas apie 250 ha, ir kuri jau gal kokie penkeri metai užstatoma ,,taškiniu” būdu, be jokio detalaus plano, ar aiškesnės urbanistinės vizijos, ko Vilniaus planavimo istorijoje, ko gero, dar nebuvo. O juk tai pats miesto centras, ypač svarbi teritorija, kuri dar sovietiniai metais buvo planuojama kelis kartus, geriausiam pasiūlymui išaiškinti buvo skelbiami konkursai (pvz. Žalgirio (dabar Šnipiškių) gyv. rajono Vilniuje 1974 m. respublikinis konkursas, I premija Z. J. Daunora). Šnipiškių rajono raidos programa buvo rengta ir 2005 m., tačiau tai nėra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, darbas nebuvo baigtas, juridinio statuso neturi. Taigi grįžome ne į sovietmetį, o į ankstyvojo kapitalizmo laikotarpį, kur urbanistinis chaosas vyravo ir kurio suvaldymui buvo įdėta tiek pastangų šiuos procesus reglamentuojant…Deja… Taigi labai verta atkreipti dėmesį į dvi Teritorijų planavimo įstatymo sąvokas:
25. Teritorijos vystymas – planuojamos teritorijos ekonominės, socialinės ir (ar) aplinkos būklės urbanistiniai kokybiniai pokyčiai ir kiekybinė plėtra.
26. Teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą.
Taigi, teritorijos vystymo ir teritorijų planavimo sąvokos skirtingos, skirtingi ir tiksai ir akivaizdu tai, kad Vilniaus savivaldybėje jie neskiriami. Vyksta tik VYSTYMAS, tai yra pokyčiai kiekybine prasme (biurai, pertekliniai gyv. namai, svečių namai = gyv. namai) ir tai nėra planavimas (Šnipiškių CENTRO teritorija puikus to pvz.).
Na, bet medžių ir krūmų sodinimu galima pasigirti…